Naujienos

Kačių šlapimo takų ligos gali būti rimta ir nerimą kelianti problema kačių savininkams. Vienas dažnas šios būklės simptomas yra katės ar katino šlapinimasis krauju. Tai gali būti įvairių pagrindinių problemų požymis, įskaitant šlapimo takų infekcijas, šlapimo pūslės akmenis ar net rimtesnes sąlygas, tokias kaip inkstų ligos ar onkologiniai sutrikimai.

Tik suprasdami pagrindines priežastis kodėl katinas ar katė šlapinasi krauju ar su kraujo priemaiša galėsite tinkamai pasirūpinti pūkuotu draugu.

Katė šlapinasi krauju ar su kraujo priemaišomis. Kokios gali būti priežastys?

Kai katė šlapinasi su krauju, tai yra ženklas, kad kažkas ne taip yra su jos šlapimo takais. Tai gali būti šlapimo pūslės ar šlaplės uždegimo ar sudirginimo, dėl kurio gali prasidėti kraujavimas, rezultatas. Infekcijos, akmenys ar navikai taip pat gali sukelti katino šlapinimasi krauju. Svarbu stebėti katės šlapimo spalvos ar konsistencijos pokyčius, nes tai gali rodyti galimas sveikatos problemas.

Veterinarijos gydytojai be gyvūno apžiūros gali išvardinti net kelias priežastis kodėl katė šlapinasi krauju ar su kraujo priemaiša. Dažniausiai medicinoje sutinkamos šios:

1. Šlapimo takų infekcijos (ŠTI): ŠKI yra dažna kraujo atsiradimo kačių šlapime priežastis. Bakterijos gali patekti į šlapimo takus ir sukelti uždegimą bei infekciją, todėl katė šlapinasi krauju.

2. Šlapimo pūslės akmenys: kai kuriais atvejais katėms gali atsirasti šlapimo pūslės akmenų ar kristalų, kurie gali sudirginti šlapimo pūslės gleivinę ir sukelti kraujavimą, ko pasekoje katinas šlapinasi krauju – rausvai ar raudonai. Taip pat dėl kristalų gali atsirasti ir kiti simptomai: katės laižo pilvą, katės dažnai šlapinasi po nedaug.

3. Kačių apatinių šlapimo takų liga. Tai yra dažna kačių būklė, dėl kurios katė gali šlapintis su krauju. Ši būklė dažnai siejama su stresu, mityba, peršalimu ir kitais veiksniais.

4. Inkstų ligos. Inkstų liga taip pat gali sukelti katino šlapinimąsi krauju – rausvai ar raudonai. Kadangi inkstams sunku tinkamai funkcionuoti, jie gali nesugebėti efektyviai filtruoti ir atlikti savo funkcijų, todėl šlapime gali atsirasti kraujo bei jo priemaišų. Katės dažnas šlapinimasis didesniais kiekiais taip pat gali būti dėl inkstų ligų.

5. Trauma. Dėl šlapimo takų sužalojimų, pavyzdžiui, kritimo ar nelaimingo atsitikimo, katės gali šlapintis su krauju ar kraujo priemaiša. Taip pat dėl traumų gali pilnai sutrikti šlapinimasis, dėl to visada būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją, kuris laiku diagnozavęs gydymą gali skirti tinkamiausią gydymo būdą.

Jeigu katinas šlapinasi krauju, tai kaip galime jam padėti?

Katino šlapinimasi krauju gydyti būtina. Tai tiksliausiai gali padaryti tik veterinarijos gydytojas apžiūrėjęs gyvūną, atlikęs kraujo bei šlapimo tyrimus. Taip pat esant skirtingiems sutrikimams gali papildomai prireikti pilvo srities rentgenogramos bei echoskopijos.

Jei pastebėjote, kad Jūsų katė šlapinasi krauju ar su kraujo priemaiša, katinas šlapinasi dažnai, svarbu kuo skubiau kreiptis į veterinarą, kad būtų atlikta tinkama diagnostika ir kuo skubiau paskirtas gydymo planas, nes sergant šlapimo takų ligomis kartais kiekviena minutė katinams būna itin svarbi.

Jei katė pradėjo šlapintis krauju, svarbu kuo greičiau pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju. Norint nustatyti pagrindinę kraujo priežastį, gali prireikti išsamaus tyrimo ir diagnostinių tyrimų. Priklausomai nuo diagnozės, gydymo galimybės gali skirtis nuo antibiotikų nuo infekcijų iki chirurginio šlapimo pūslės akmenų pašalinimo.

Koks yra katino ar katės šlapinimosi krauju gydymas?

Dažniausiai veterinarijos gydytojai atlikę tam reikiamus tyrimus skiria net kelių žingsnių gydymo planą, kurį gali sudaryti:

1. Antibiotikai ir priešuždegiminiai vaistai: jei priežastis yra bakterinė infekcija, jūsų veterinarijos gydytojas gali skirti antibiotikų, kad padėtų panaikinti infekcijos sukėlėją. Jeigu jūsų katė šlapinasi krauju ar su kraujo priemaiša dėl virusinės infekcijos jūsų veterinarijos gydytojas gali skirti priešuždegiminių vaistų, kurie malšintų uždegimą. Jei katinas ilgą laiką šlapinasi krauju gali reikėti ir abiejų vaistų tipų norint pilnai išgydyti gyvūną.

2. Dietos pokyčiai: kai kuriais atvejais mitybos pokyčiai gali padėti išvengti šlapimo pūslės akmenų, kristalų formavimosi ir kitų būklių, dėl kurių katės gali šlapintis kraujo.

3. Skysčių terapija: jei jūsų katė bus apsinuodijusi dėl sutrikusio šlapimo pasišalinimo ją gali tekti lašinti papildomus skysčius.

4. Streso valdymas: jei pastebėjote, kad jūsų katinas dažnai šlapinasi, tai gali būti dėl stresas. Liūdniausia,  tai kad stresas turi labai didelę įtaką imunitetui, tad kiekvienas stresą keliantis veiksnys gali silpninti katės atsaką į bet kokią infekciją. Tokiu atveju, norint mažinti antrinės infekcijos galimybę dėl pirminės šlapimo takų infekcijos, jūsų veterinarijos gydytojas gali rekomenduoti strategijas, padedančias sumažinti stresą jūsų katės aplinkoje.

5. Chirurgija: kai kuriais atvejais gali prireikti operacijos, kad būtų pašalinti šlapimo pūslės akmenys ar kitos kliūtys, sukeliančios šlapinimasi krauju.

Svarbu reguliariai stebėti katės šlapimą ir dėl bet kokių pakitimų ir kreiptis į veterinarijos gydytoją. YPAČ jei pasteboje katino dažną šlapinimąsi ar katės šlapinimasi krauju. Laiku pasikreipus pagalbos, tinkamai gydant ir prižiūrint, dauguma kačių, kurios šlapinasi krauju, gali pasveikti ir džiaugtis laimingu ir kokybišku gyvenimu bei džiuginti savo šeimininką.

Kaip apsisaugoti nuo katės šlapinimosi krauju ar su kraujo priemaišomis?

Begemoto veterinarijos klinikos Vilniuje veterinarijos gydytojai primena, kad be medicininio gydymo, jeigu jūsų katė neturi jokių sveikatos sutrikimų, yra ir veiksmų, kurių galite imtis namuose, kad palaikytumėte sveiką savo katės šlapimo takų sistemą:

• Pastovus ir neribotas gėlo vandens tiekimas, judėjimas bei subalansuota katės mityba gali padėti išvengti šlapimo problemų.
• Be to, švarios kraiko dėžutės palaikymas gali padėti pagerinti šlapimo sistemos būklę ir išvengti bakterinės kilmės infekcijų.

Kodėl katinas dažnai šlapinasi ir ką daryti?

Yra keletas priežasčių, kodėl Jūsų katė dažnai šlapinasi. Dvi iš dažniausių priežasčių yra šlapimo takų infekcija bei šlapimo takų akmenys, kuri katei gali sukelti skausmą ir diskomfortą, paskatindama dažnai šlapintis, kad būtų sumažintas diskomfortas.

Kitos galimos priežastys, dėl kurių katinas dažnai šlapinasi yra rimtesnės ligos:

• Tokios kaip kačių diabetas.
• Kačių inkstų nepakankamumas.
• Kačių idiopatinis cistitas – būklė, sukelianti šlapimo pūslės uždegimą.

Jei pastebėjote, kad jūsų katė dažnai šlapinasi ar tai daro kitaip nei įprastai, svarbu nuvežti ją laiku pas veterinarą, kad jis atliktų išsamų tyrimą. Veterinaras galės nustatyti pagrindinę katės dažno šlapinimosi priežastį ir tinkamą gydymą vaistais, kurie palengvintų simptomus ir pagerintų jūsų katės gyvenimo kokybę.

Be viso ko, kad išvengti katės dažno šlapinimosi labai svarbu namuose įsitikinti, kad jūsų katė visada turi prieigą prie šviežio, švaraus vandens bei ėda subalansuotą pašarą, kuris gali padėti palaikyti jūsų sveiką katės šlapimo sistemą.

Taip pat jeigu katino dažnas šlapinimasis yra susijęs su stresu, pasikeitusiomis gyvenimo aplinkybėmis, sukūrę katei patogią ir be streso aplinką, galite sumažinti katino norą dažnai šlapintis.Jeigu jūsų katė mėgsta žaisti ir mankštintis suteikite jai daugiau dėmesio, psichinės ir fizinės stimuliacijos, taip pat galite sumažinti streso lygį ir pagerinti bendrą savijautą.

Kur kreiptis pagalbos?

Veterinarijos klinikoje Begemotas Jūsų augintiniui bus suteikta visokeriopa pagalba, atlikti visi reikiami tyrimai ir paskirtas tikslingas gydymas. Begemote dirbantys specialistai ne tik suteiks Jums, kaip šeimininkams, visą reikiamą informaciją apie ligą, reikiamus tyrimus, gydymo eigą bei priežiūra namuose, bet ir emociškai jus palaikys bei sutaupys laiko atliekant visus tyrimus ir gydymą po vienu stogu.

Pastebėjus katino šlapinimąsi kraujo nieko nedelskite ir registruokitės jau dabar +37067795077

Vienas iš labiausiai paplitusių galimų šunų sveikatos problemų požymių yra šuns šlapinimasis krauju arba su kraujo priemaišomis. Kai šuo šlapinasi krauju, tai yra vadinama hematurija, gali sukelti įvairūs veiksniai – nuo šunų šlapimo pūslės uždegimo, kitų šlapimo takų infekcijų iki rimtesnių pagrindinių ligų, tokių kaip babeziozė ar onkologija.

Svarbu, kad naminių gyvūnėlių savininkai, pastebėję šuns šlapinimasi krauju, skubiai kreiptųsi į veterinarijos gydytoją, nes tai gali būti rimtos sveikatos problemos, į kurią reikia nedelsiant gydyti.

Kodėl šuo šlapinasi krauju?

Yra daug galimų šunų hematurijos priežasčių, kai kurios iš jų yra gana nedidelės ir lengvai gydomos, o kitos gali būti rimtesnės ir reikalauti skubios medicininės intervencijos. Kai kurios dažniausiai pasitaikančios šuns šlapinimosi krauju priežastys yra šios:

• Šlapimo takų infekcijos. Viena iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių, kodėl šuo šlapinasi krauju yra šlapimo takų infekcija. Tai gali sukelti įvairios bakterijos, jos gali sukelti šuns šlapimo pūslės uždegimą, šuns šlaplės uždegimą ir dirginimą, dėl kurio šlapime gali atsirasti kraujo.
• Šlapimo pūslės akmenys. Šlapimo pūslės akmenys, taip pat žinomi kaip urolitai, yra mineraliniai dariniai, kurie gali išsivystyti šuns šlapimo takuose. Šie akmenys gali sudirginti ir pažeisti šlapimo pūslę ir aplinkinius audinius, todėl šuo gali šlapintis krauju arba su kraujo priemaišomis.
• Trauma. Šlapimo takų sužalojimai, tokie kaip kritimas ar smūgis į pilvą, gali sukelti šuns šlapinimasi krauju. Dėl traumos gali būti pažeistos šlapimo takų kraujagyslės, dėl ko gali prasidėti kraujavimas.
• Vėžys. Nors ir rečiau, onkologiniai susirgimai taip pat gali būti kraujo priežastis šuns šlapime. Šlapimo takų navikai gali sukelti kraujavimą, taip pat kitus simptomus, tokius kaip dažnas šlapinimasis ir sunkumas šlapinantis.
• Kitos priežastys. Be aukščiau išvardintų, yra daug kitų galimų priežasčių, dėl kurių šuo šlapintis krauju gali dėl įskaitant autoimunines ligas, krešėjimo sutrikimus ir tam tikrus vaistus.

Ką daryti jeigu šuo šalpinasi krauju ir kaip padėti?

Jei gyvūno savininkas pastebi kraujo savo šuns šlapime, jis turėtų nedelsdamas kreiptis į veterinarijos gydytoją. Veterinarijos gydytojas atliks išsamų fizinį patikrinimą, įskaitant šlapimo analizę, kraujo tyrimus ir galbūt vaizdinius tyrimus (rentgenogramą bei echoskopiją), kad nustatytų pagrindinę hematurijos priežastį.

Gydymo planas ir galimybės visada priklauso nuo pagrindinės kraujo atsiradimo šlapime priežasties. Esant šlapimo takų infekcijai, gali būti skiriami antibiotikai, o esant šlapimo pūslės akmenligei gali prireikti chirurginio pašalinimo. Kitos gydymo galimybės gali apimti vaistus, padedančius kontroliuoti kraujavimą arba valdyti pagrindines sveikatos sąlygas.

Kaip išvengti kraujo šuns šlapime?

Yra keletas žingsnių, kurių naminių šeimininkai gali imtis, kad padėtų išvengti šuns šlapinimosi krauju:

• Visada apsirūpintkite savo šuns šviežiu, švariu vandeniu.
• Skatinkite reguliarų šlapinimąsi, kad išvengtumėte akmenų susidarymo šlapimo pūslėje.
• Išlaikykite optimalų šuns svorį, kad sumažėtų diabeto bei kitų lėtinių ligų riziką.
• Reguliariai tikrinkite augintinio sveikatą kartą metuose pas veterinarą, kad būtų galima stebėti bendrą šuns sveikatą ir anksti pastebėti galimas problemas.

Kodėl kreiptis į veterinarijos kliniką?

Apibendrinant galima teigti, kad jei šuo šlapinasi krauju ar su kraujo priemaišomis, tai turi būti nerimą keliantis simptomas atsakingam šeimininkui ir signalizuoti itin rimtas šuns sveikatos problemas.

Jei šuo šlapinasi krauju, rausvai ar raudonai, nedelsiant kreipkitės į Begemoto veterinarijos klinikos specialistus. Begemoto veterinarijos klinikoje Vilniuje jums bus suteikta visa reikiama skubi veterinarinė pagalba kasdien ir be eilių. Veterinarijos gydytoja atliks reikalingiausis tyrimus ir parinks tinkamiausią gydymo planą Jums ir jūsų augintiniui. 

Šunų šlapimo nelaikymas gali būti varginanti ir sudėtinga problema naminių gyvūnėlių savininkams. Nors tai gali atrodyti kaip nedidelis nepatogumas, negydomas šlapimo nelaikymas gali sukelti jūsų šuniui diskomfortą ir net rimtas komplikacijas.

Jei jūsų šuo nelaiko šlapimo vertėtų susimąstyti, kokios vis dėlto yra šunų šlapimo nelaikymo priežastys, simptomai ir gydymo galimybės, kurios padės geriau suprasti ir valdyti šią dažną būklę.

Kodėl šuo nelaiko šlapimo?

Jei jūsų šuo nelaiko šlapimo, štai keletas priežasčių:

• Hormoninis disbalansas. Dėl hormoninių pokyčių, pvz., susijusę, kai po kastracijos šuo nelaiko šlapimo, nes po procedūros gali susilpnėti šlapimo pūslės kontrolė. Šuo pradeda dažnai šlapintis nevalingai, nekontroliuojamai (pvz.: miegant). Tuo tarpu šuo dažnai šlapintis po ne didelį kiekį gali dėl prostatos ligų, kurias gydyti galima kastruojant gyvūną.
• Šlapimo takų infekcijos. Šlapimo takų infekcijos gali sukelti uždegimą ir sudirginimą, dėl kurio gali atsirasti nevalingas nutekėjimas, skausmingas šuns šlapinimasis, pakitusios spalvos šlapimas. Infekcijos atveju prieš tai buvęs sveikas ir fiziškai stiprus šuo gali pradėti nelaikyti šlapimo.
• Neurologinės problemos. Šlapimo pūslę kontroliuojančių nervų pažeidimas gali sukelti šuns šlapimo nelaikymą. Esant nerviniams pažeidimams šuo dažnai šlapinasi, pakinta šlapimo kiekis, šuo nelaiko šlapimo arba laiko jį per ilgai – negali prasišlapinti.
• Su amžiumi susijęs šuns šlapimo nelaikymas vystosi dėl raumenų silpnumo. Senas šuo gali nelaikyti šlapimo dėl susilpnėjusių šlapimo pūslės raumenų (sfinkterių), todėl jiems sunkiau sekasi kontroliuoti šlapinimąsi.

Kaip atpažinti šuns šlapimo nelaikymą?

Jei jūsų šuo nelaiko šlapimo, jūs kai šeimininkai turėtumėte pastebėti šiuos simptomus:

1. Šlapimo varvėjimas arba nutekėjimas miegant ar ilsintis
2. Per didelis lytinių organų srities laižymas
3. Dažni nelaimingi šlapinimosi atsitikimai namuose
4. Šlapimo kvapas ant jų kailio, gulyje, ant kilimo ar patalynės

Jei savo šuniui pastebėjote bet kurį iš šių simptomų, svarbu pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju, kad jis nustatytų tinkamą diagnozę ir paskirtų gydymo planą.

Ką daryti ir kaip padėti jeigu šuo nelaiko šlapimo?

Jei šuo nelaiko šlapimo, tai jo gydymas priklauso nuo pagrindinės ligos priežasties. Kai kurios bendrosios gydymo galimybės yra:

• Pakaitinė hormonų terapija: šunims, kurių hormonų pusiausvyra sutrikusi, trūkstamų hormonų pakeitimas gali padėti pagerinti šlapimo pūslės kontrolę. Tokio tipo terapija turėtų padėti kovoti šuns šlapimo nelaikymu po kastracijos. Taip pat hormonų terapija galima taikyti ir esant prostatos ligoms, dėl kurių šuo dažnai šlapinasi, tačiau visuomet reikia pasverti hormonų terapijos daromą naudą bei žalą organizmui.
• Antibiotikai ir priešuždegiminiai vaistai: jei šlapimo takų infekcija sukelia šlapimo nelaikymą, antibiotikai gali padėti išvalyti infekciją ir sumažinti simptomus. Tokio tipo gydyma skiriamas tik atlikus visus reikiamus tyrimus ir nustačius šuns šlapimo pūslės uždegimą – cistitą,  šlaplės uždegimą ar kitą šlapimo sistemos infekcinę ligą.
• Kiti vaistai: šiuolaikinėje veterinarijoje keletas vaistų, kurie gali padėti sustiprinti šlapimo pūslės raumenis ir kontroliuoti netyčinį nutekėjimą. Vaistai padeda kovoti jei šuo dažnai šlapinasi, jei šuo senas ir nelaiko šlapimo, beto įvairūs tokio tipo preparatai padeda kovoti su tuo, kad šuo nesišlapintų namuose.
• Chirurgija: kai kuriais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos siekiant išspręsti pagrindines struktūrines problemas, sukeliančias šlapimo nelaikymą.

Bet kokio gydymo atveju itin svarbu glaudžiai bendradarbiauti su veterinarijos gydytoju, kad nustatytumėte geriausią jūsų šuns šlapimo nelaikymo gydymo kursą. Tinkamai prižiūrint, daugelis šunų nelaikančių šlapimo, gali gyventi laimingai, kokybiškai ir sveikai.

Kodėl šuo dažnai šlapinasi?

Dažnas šunų šlapinimasis gali būti dažna problema, kurią savininkai gali pastebėti savo augintiniams. Tai gali sukelti įvairūs veiksniai, tokie kaip sveikatos būklė, mityba ar net elgesio problemos. Jei jūsų šuo dažnai šlapinasi ir tai daro tikrai dažniau nei įprastai, svarbu atkreipti dėmesį į kitus simptomus ir pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju, kad nustatytų pagrindinę priežastį.

Šlapimo takų infekcija

Viena iš labiausiai paplitusių medicininių problemų, dėl kurių šuo gali dažnai šlapintis, yra šlapimo takų infekcija. Šlapimo takų infekciją (šuns šlapimo pūslės uždegimą) sukelia bakterijos, patekusios į šlapimo takus, ir gali sukelti tokius simptomus kaip padažnėjęs šlapinimasis, skubėjimas ir diskomfortas šlapinantis. Kitos sveikatos būklės, galinčios sukelti šuns dažną šlapinimąsi, yra diabetas, inkstų liga ir šlapimo pūslės akmenys.

Šuns mityba

Begemoto veterinarijos klinikos specialistai pažymi, kad ir be medicininių sąlygų, šuns mityba taip pat gali turėti įtakos dažnam šunų šlapinimuisi. Šuo dažnai šlapintis gali jei laikosi dietos, kurioje yra daug druskos ar baltymų. Tokios dietos metu šuo gali gerti daugiau vandens ir vėliau dažniau šlapintis. Atsakingo šeimininko atsakomybė yra užtikrinti, kad šuo laikytųsi subalansuotos dietos, kuri atitiktų jo mitybos poreikius ir nesukeltų per didelio troškulio.

Nerimas, stresas ar susijaudininimas

Elgesio problemos taip pat gali prisidėti prie šuns dažno šlapinimosi. Kai kurie šunys gali šlapintis dažniau dėl nerimo, streso ar susijaudinimo. Jei jūsų šuo per dažnai, per daug šlapinasi ar tai daro netinkamai, svarbu, kad visos pagrindinės sveikatos problemos būtų atmestos, o elgesio problemos būtų išspręstos padedant profesionaliam treneriui ar elgesio specialistui.

Onkologiniai susirgimai

Nors ir rečiau, onkologiniai susirgimai taip pat gali būti kraujo priežastis šuns šlapime. Šlapimo takų navikai gali sukelti kraujavimą, taip pat kitus simptomus, kai šuo dažnai šlapinasi arba tai daro apsunkintai.

Veterinarijos gydytojai pabrėžia, kad šunų dažnas šlapinimasis gali būti ir rimtesnės pagrindinės problemos požymis, todėl svarbu stebėti savo šuns elgesį ir pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju, jei pastebėjote kokių nors jų šlapinimosi įpročių pokyčių. Tinkamai diagnozuodami ir gydydami galite padėti savo šuniui jaustis patogiau ir gyventi kokybiškiau.

Ką daryti, kad šuo nesišlapintų namuose?

Vienas geriausių būdų sustabdyti šuns šlapinimąsi namuose yra tinkamai išmokti ir suprasti pagrindinę tokio elgesio priežastį. Štai keletas patarimų ir strategijų, padėsiančių išspręsti šią problemą, kad šuo nesišlapintų namuose:

1. Susikurkite rutiną. Šunims sekasi rutina, todėl būtina reguliariai išvesti šunį į lauką, ypač po valgio, žaidimo ir miego. Tai padės jiems sukurti nuoseklų tualeto tvarkaraštį.

2. Naudokite teigiamą pastiprinimą. Kai jūsų šuo eina į tualetą lauke, pagirkite ir apdovanokite jį skanėstais ar žodiniais pagyrimais. Tai padės sustiprinti gerą elgesį ir paskatins šuns nesišlapinti namuose, o toliau eiti šlapintis tik lauke.

3. Nedelsdami išvalykite nelaimingus atsitikimus. Jei jūsų šuo namuose nutiko nelaimingas atsitikimas, svarbu jį nedelsiant išvalyti, kad pašalintumėte bet kokį tvyrantį kvapą ir minimizuoti galimybę kvapams įsigerti, kuris gali paskatinti vėl šlapintis į tą pačią vietą. Jeigu nepavyko to padaryti iš karto – patariame veterinarijos klinikoje ar vaistinėje nusipirkti šlapimo kvapą naikinančių valiklių.

4. Apribokite prieigą prie tam tikrų zonų. Jei jūsų šuo nesišlapina namuose bet kur, o turi tam tikrą vietą namuose, kur jis linkęs šlapintis, stenkitės apriboti jo prieigą prie tos vietos, kol jis susiformuos geresni tualeto įpročiai.

5. Pasikonsultuokite su veterinaru. Jei išbandėte įvairius dresūros metodus ir vis dar turite problemų šuo nesišlapintų namuose, gali būti naudinga pasikonsultuoti su veterinaru. Būtent šuns sveikatos specialistai gali atmesti bet kokias pagrindines medicinines problemas, kurios gali sukelti netinkamą šuns elgesį.

Kodėl kreiptis į veterinarijos kliniką?

Apibendrinant galima pasakyti, kad šunų šlapimo nelaikymas bei dažnas šlapinimasis yra dažna ir gydoma būklė, galinti smarkiai paveikti jūsų šuns gyvenimo kokybę. Suprasdami,priežastis, simptomus ir gydymo galimybes kodėl šuo nelaiko šlapimo ar dažnai šlapinasi, galite padėti savo pūkuotam draugui gyventi patogiai ir laimingai.

Begemoto veterinarijos klinikos specialistai apžiūrės, pakonsultuos, atliks visus reikiamus tyrimus tikslingai bei paskirs geriausią gydymo planą jūsų keturkojui šeimos nariui. Veterinarijos gydytoja ne tik pasirūpins jūsų augintiniu, bet ir atsakys jums visus rūpimus klausimus dėl gydymo bei priežiūros. Jeigu jums kaip šeimininkams kilo klausimų dėl augintinio sveikatos kviečiame juos atsakyti kartu apžiūros ir konsultacijos metu.

Jei Jūsų šuo sunkiai kvėpuoja ar dūsta tai jau rimta medicininė bėda. Jei jūsų šuo sunkiai kvėpuoja be jokios aiškios priežasties – jis nesportavo, nepatyrė streso ar susijaudinimo – nedelsdami kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Tai ypač aktualu, jei sunkų kvėpavimą ar dūsimą  lydi vangumas, kosulys, išskyros iš akių ar nosies, pakitusi dantenų spalva, alpimas, bendras kūno silpnumas, padidėjęs kvėpavimo dažnis miegant, kraujavimas iš nosies, burnos, mėlynės ant pilvo ar žinoma trauma.

Kodėl šuo dūsta?

Jeigu šuo dūsta ar sunkiai kvėpuoja po aktyvaus judėjimo, bėgimo, šiltu oru vasarą, patiriant stresą ar susijaudinus – tai gali būti normalus reiškinys. Tačiau jei šuo sunkiai kvėpuoja ar dūsta nuolatos,ar pasikartojančiai be papildomo dirgiklio tai gali būti sunkios ligos ar sužalojimo požymis.

Šuns sunkus kvėpavimas ar dūsimas neturėtų būti ignoruojamas, nes negydomas gali būti mirtinas. Primename, kad jūsų šuo turėtų būti nedelsiant parodytas veterinarijos gydytojui, jei:

• Šuo negali patogiai įsitaisyti ar atsigulti
• Greitas, sunkus kvėpavimas tampa nuolatinis
• Šuo yra apatiškas
• Matomas šuns silpnumas ir alpimas
• Šuo stovi ištiestu kaklu
• Šunų dantenų spalva pasikeitė nuo rožinės iki mėlynos, violetinės, pilkos arba baltos
• Patino šuns pilvo sritis, šuo tarsi išsipūtė
• Iš šuns burnos, nosies, akių tena geltonos arba žalios spalvos išskyros 
• Šuo nustoja valgyti, vemia, viduriuoja 

Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į:

• Lėtinį kosulį
• Padažnėjusį kvėpavimo dažnį miegant (daugiau nei 30 įkvėpimų per minutę)
• Šiek tiek sumažėjęs apetitas
• Retkarčiais atsirandantis vėmimas/minkštos išmatos
• Fizinio krūvio  netoleravimas (pavyzdžiui: anksčiau jūsų šuo be problemų nueidavo 1 kilometrą, o dabar po kelių minučių vaikščiojimo šuo atsigula)

7 šuns sunkaus kvėpavimo ir dūsimo tipai bei požymiai

Šuns sunkus kvėpavimas yra bendras terminas, kuris gali apimti daugybę nenormalaus šunų kvėpavimo tipų. 

Šuns sunkus kvėpavimas

Šunys, kuriems sunku kvėpuoti, dažnai stovi plačiau išskleidę priekines kojas, kad jų krūtinė galėtų visiškai išsiplėsti. Jie taip pat gali ištempti kaklą. Šuns sunkų kvėpavimą gali lydėti kosulys; blyškios, pilkos arba mėlynos/violetinės dantenos; arba skysčio iš burnos ar nosies.

Jei pastebėjote šiuos požymius, kuo greičiau nuveskite savo šunį pas veterinarijos gydytoją. Sunkus kvėpavimas gali būti dėl daugelio priežasčių ar ligų simptomas, įskaitant širdies nepakankamumą, hipertenziją, pneumoniją, pneumotoraksą, skysčių aplink plaučius ar širdį, vėžys ar bronchitas.

• Kodėl vyresnio amžiaus šuo dūsta ar sunkiai kvėpuoja? Vyresnio amžiaus šunims dėl širdies nepakankamumas, plaučių vėžio ar bronchito, gali kilti sunkus kvėpavimas ar dusulys.
• Kodėl šuniukas dūsta arba sunkiai kvėpuoja? Jei jūsų šuniukas yra guvus, žvalus, žaismingas ir gerai ėda, geria dėl sunkaus kvėpavimo nėra ko nerimauti, jie dažnai taip išreiškia nuovargį ar emocijas. Šuniukai taip pat linkę sunkiai kvėpuoti miego metu dėl sapnų. Tačiau, jei jūsų šuniukas yra mieguistas, iš nosies ar akių matomos išskyros, šuo vemia, viduriuoja, kosti, nustoja valgyti arba greitai pavargsta per įprastą fizinę veiklą, kuo skubiau leiskite jį įvertinti veterinarijos gydytojui. Šuniukai gali turėti širdies, plaučių kirmėlių ir net gali būti linkę sirgti plaučių uždegimu bei įgimtomis širdies ligomis.

Greitas kvėpavimas

Greitas kvėpavimas yra normalu, jei jūsų šuo aktyviai pasportavo, bėgiojo, yra susijaudinęs ar patiria stresą, tačiau jis neturėtų tęstis, kai jis ilsisi ar miega. Jei jūsų šuniui miegant ar ilsintis padažnėja kvėpavimo dažnis (paprastai daugiau nei 30 įkvėpimų per 1minutę), tai yra neatidėliotinas medicinos pagalbos požymis.

Per greitas kvėpavimas gali kilti dėl jūsų šuns plaučių, širdies ar kvėpavimo takų ligų, perkaitinimo – karščio smūgio.

Šuns sunkus kvėpavimas per nosį

Šnervių išsiplėtimas gali būti susijęs su intensyviu žaidimu ar bėgiojimu, stresu, agresija ar susijaudinimu. Tačiau jei jūsų šuo intensyviai ir sunkiai kvėpuoja per nosį  vertėtų pasirodyti veterinarijos gydytojui.

Šunų kvėpavimas pilvu

Sveiko šuns kvėpavimas yra ritmiškas, šunų  krūtinė ir pilvas kvėpuojant turi judėti kartu. Jei jūsų šuo labiau kvėpuoja pilvu,, tai gali reikšti, kad jam sunku iškvėpti orą iš plaučių. Ši problema tai signalas, kad reikia augintinį vežti pas veterinarijos gydytoją.

Pilvinis kvėpavimas šunims dažnai atsiranda sergantiems širdies nepakankamumu, skysčiams ar orui kaupiantis aplink plaučius arba sergant kvėpavimo sistemos ligomis (pvz.:bronchitu).

Paviršinis itin greitas kvėpavimas/šunų dusulys

Jei jūsų šuo trumpai ir itin greitai kvėpuoja, tarsi gaudo orą, ramybės būsenojė, nežaizdamas, nebėgiodamas ir nepatirdamas streso, tai gali reikšti, kad yra rimtos sveikatos problemos, kurias kuo greičiau turėtų įvertinti jūsų veterinarijos gydytojas.

Šuns sunkus kvėpavimas poilsio metu

Sunkus kvėpavimas ramybės būsenoje arba miego metu gali būti pirmasis plaučių ar kvėpavimo takų problemų požymis. Šunims, sergantiems širdies ligomis ar širdies nepakankamumu dažnai kliniškai pastebimas sunkus kvėpavimas, ilgi įkvėpimai ir iškvėpimai, sunkiai judantis pilvas ar krūtinė kvėpuojant.

Šunų sunkus kvėpavimas naktį – intensyvus kvėpavimas naktį arba miegant gali būti plaučių ar kvėpavimo takų ligų požymis. Jei jūsų šuo kosėja, jo kaklas yra ištiestas, pakinta dantenų spalva arba jam sunku jaustis patogiai, atsigulti, tai gali būti skrandžio užsisukimo, širdies nepakankamumo požymiai. Nedelsdami kreipkitės į veterinarijos gydytoją, nes tai gali būti mirtina.

Šuns kvėpavimas per užsikimšusią nosį

Jūsų šuo gali daugiau kvėpuoti per burną, jei jo  nosis užsikimšusi. Jei sunkus kvėpavimas yra susijęs su mieguistumu, nosies / akių išskyromis, veido simetrijos pokyčiais, lėtiniu čiauduliu ar apetito pokyčiais, kreipkitės į veterinarijos gydytoją. Nosies užgulimo priežastys yra šunų alergijos, virusai, infekcijos, plaučių uždegimas, vėžys, augliai ar svetimkūniai nosies ertmėje.

Kaip padėti jei šuo dūsta arba sunkiai kvėpuoja?

Deja, nėra namų vaistų nuo sunkaus šunų kvėpavimo ar dusulio, ypač sunkių ligų atvejais. Jei šuo sunkiai kvėpuoja ar dūsta labai svarbu kuo greičiau nuvežti jį pas veterinarą, kad būtų atlikti tyrimai, diagnozuota liga bei paskirtas tinkamas gydymas.

Veterinarijos klinikoje Begemotas veterinarijos gydytojai dėl sunkaus kvėpavimo bei dusulio atlieka visus tiksliausius diagnostinius tyrimus: širdies bei krūtinės ląstos echoskopiją, elektrokardiogramą (EKG), rentgenologinius tyrimus, bendruosius bei biocheminius kraujo tyrimus, kortizolio kiekio nustatymą kraujyje.

Begemoto vetklinikoje dirbantis šunų kardiologas, pulmonologas bei terapeutai ne tik pašalina sunkaus kvėpavimo ar dūsimo klinikinę išraišką, bet gydo tai sukėlias rimtas širdies, plaučių ligas. 

Veterinarijos gydytojų profesionalumas ir kompetentingumas leidžia Jums ramiai jaustis pasirenkant augintinio sveikatai naudingus sprendimus. Inovatyvūs sprendimai, naują įranga, patirtis, rūpestis ir tikslinga bei kokybiška veterinarinė medicina – visa tai rasite veterinarijos klinikoje Begemotas.

Erkės yra plačiai paplitusios visoje Lietuvoje. Iš tikrųjų tai yra voragyviai, o ne vabzdžiai ir jų dydis gali skirtis nuo 1 milimetro iki 1 centimetro. Erkės dažniausiai aptinkamos aukštoje žolėje bei krūminguose vietovėse. Erkės įkanda šunims norėdamos maitintis. Erkės įkandimas šuniui yra pavojingas dėl pernešamų ligų.

Ar yra tam tikras metų laikas, kuriuo mano augintinis gali būti paveiktas?

Erkės aktyviausios pavasarį, vasaros pradžioje ir ankstyvą rudenį. Paprastai jų neveikia vėsus oras, erkės aktyvios būna iki -5 laipsnių temperatūros, o po žiemos vėl aktyvios pasidaryti gali visomis saulėtomis dienomis net ir esant minusinei temperatūrai.

Kodėl reikėtų nerimauti dėl erkių įkandimo šuniui?

Pagrindinė priežastis, kodėl norima išvengti šunų erkių įkandimų, yra ta, kad erkės veikia kaip infekcinių ligų pernešėjos (platintojas).

Retesniais atvejais erkės įkandimo vietoje šunims gali išsivystyti bakterinės infekcijos ar pūliniai. Tai labiau tikėtina, jei erkė buvo pašalinta netinkamai, o dalis erkės liko odoje.

Begemoto veterinarijos klinikos Vilniuje veterinarai rekomenduoja pasirūpinti šunų sveikata ir apsauga nuo erkių. Atminkite – erkių ištraukimas iš šuns odos – nėra apsauga nuo ligų.

Apsauga šunims nuo erkių pernešamų ligų

Geriausia apsauginė priemonė šunims nuo erkių — prevencija. Priemonių nuo erkių pasirinkimas šiuolaikinėje veterinarijos yra labai gausus, tačiau reikėtų suprasti, tai kad visis preparatai veikia, kai jų veiklioji medžiaga pakliūna į kraujo ir pasišalina jos veikliosios medžiagos iš kraujo inkstų ir kepenų dėka.

Šunims norint juo apsaugoti nuo erkių pernešamų ligų galima rinktis lašiukus, antkaklius, tabletes, papildomus purškalus. Kiekviena šių galimybių turi savų privalumų, todėl svarbu atsirinkti tokias priemones, kurios geriausiai tiktų konkrečiam šuniui.

Tabletės šunims nuo erkių

Tabletės nuo erkės įkandimo šuniui, priklausomai nuo pasirinkto gamintojo, gali būti veiksmingos nuo 4  iki 12 savaičių. Dažnai sulaukiame klausimo kuo gi jos skiriasi apart veikimo laiko.

Taigi, vienos tabletės padeda apsisaugoti tik nuo erkių ir kailio parazitų (pvz. blusų) sukeliamos žalos, o kitų veikimas yra platesnis – tokio tipo tabletės padeda apsisaugoti šunį ne tik nuo erkių, blusų, bet ir ir nuo vidaus parazitų žalos (pvz.: širdinių kirmėlių, kaspinuočių ir pan.).

Tablečių veikliosios medžiagos cirkuliuoja augintinio kraujotakoje, todėl įsisiurbusi erkė neturi jokių galimybių išgyventi ir perleisti ligos sukėlėju, nes iš karto yra paralyžuojama ir žūva. Tabletės remiantis veterinarijos gydytojų teigimu yra tiksliausiai dozuojama apsauginė priemonė.

Dirželiai, antkakliai šunims nuo erkių įkandimų

Antkakliai nuo erkių ir jų pernešamų ligų šunims džiugina šeimininkus ilga veikimo trukme. Jų apsauga gali būti aktyvi net keleta mėnesių. Tačiau renkantis tokio tipo apsaugą nuo erkių pernešamų ligų šunimis labai svarbu užtikrinti tinkamą antkaklio veikimo principą – trinimasį į augintinio odą, todėl tokia apsaugos priemonė yra efektyvesnė trumpaplaukiams, retesnio kailio šunims.

Šiuo metu veterinarijos rinkoje yra nemažai skirtingo veikimo apsauginių antkaklių: vieni tik atbaido erkes, kiti – jas nužudo, dar kiti – ir atbaido erkes, ir jas nužudo).

Jei Jūsų šuns kailis yra ilgas  ir/ar labai tankus, reikėtų susimastyti ar tai tikrai tinkamiausia apsaugos nuo erkių platinamų ligų būdas.

Lašai šunims nuo erkių

Lašai nuo erkių įkandimo ir jų pernešamų ligų šunims gali būti dviejų tipų – atbaidantys arba apsaugantys. Dažniausiai visi apsauginiai lašai veikia iki 4 savaičių, o atbaidymo savybė veikia iki 3 savaičių. Labai svarbu renkantis apsauginius lašus verta pasidomėti ir jų sudėtimi.

Nuo erkių ir jų pernešamų ligų žoliniai preparatai neapsaugo! Nuo erkių pernešamų ligų šunims apsaugo tik pagal gyvūno svorį parinkti lašiukai, kurių veikliosios medžiagos paraližuoja ir nužudo įsisiurbusią erkę.

Jei namuose laikote ne tik šunį, bet ir katę, renkantis lašus nuo erkių vertėtų pasitarti su veterinarijos gydytoju ar šuns lašai nėra pavojingi katėms.

Pasirinkus apsauginius lašus labai svarbu prisiminti, kad lašų veikliosios medžiagos į gyvūno kraujotaką patenka per odos riebalų liaukas, todėl negalima šuns maudyti su šampūnu 72h prieš ir po sulašinimo.

Purškalas šunims nuo erkių

Purškalas šunims nuo erkių – tai  priemonė, kuri dažniausiai naudojama kaip papildoma apsauga ir atbaidymo priemonė. Tokio tipo priemonės dažniausiai naudojamos kai pagrindinė apsaugos priemonė neturi atbaidančio poveikio. Tačiau, purškalų veikimo trukmė yra trumpa, iki 4h. Purškalai papildomai apsaugo ne tik jūsų augintinį, bet ir jus pačius, nes atbaidytos erkės nebus parneštos namo.

Visos aukščiau išvardinti šunų apsaugos nuo erkių pernešamų ligų būdai yra receptiniai ir gali būti įsigyti tik veterinarijos klinikose, o dėl jų naudojimo ir individualaus pasirinkimo visada patartina pasikonsultuoti su veterinarijos specialistu.

Ką daryti jeigu šuniui įkando erkė?

Jeigu šuniui įsisiurbė erkė, svarbiausia – nepanikuokite. Kuo skubiau ištraukite ją su specialu pincetu ir stebėkite augintinį ar pasireiškia erkių pernešamų ligų simptomų.

Šuniui įkando erkė. Kokie ligų požymiai?

• Apatiškumas, vangumas;
• Apetito stoka ar praradimas;
• Karščiavimas (virš 39 ℃);
• Galinių galūnių silpnumas;
• Patamsėjusi šlapimo spalva – rusva, rausva, ruda;
• Viduriavimas, vėmimas;
• Pašviesėjusios arba pageltusios gleivinės.

Kaip ištraukti erkę šuniui?

Ištrauktį erkę iš savo šuns gali būti nemalonu, tačiau svarbu tai padaryti greitai ir teisingai. Pašalinti erkę iš šuns yra lengvas ir nesunkus procesas, jei tiksliai žinote ką darote.  

Erkės turi vientisą kūna ir savo burnos “dantukais” prisitvirtina prie gyvūno odos, kad galėtų maitintis. Labai svarbu ištraukti erkę iš šuns odos ir/ar kailio kuo skubiau, tik pastebėjusi. 

Keli veterinarijos gydytojo patarimai kaip taisyklingai ištraukti erkę šuniui:

1. Tai nesudėtingai atliksite su specialiu pincetu, kurį galite įsigyti veterinarijos klinikose bei vaistinėse. Taip pat, jei neturite po ranka specialaus kabliuko erkių šalinimui iš šuns odos, galima tai atlikti ir su smulkiakampiu pincetu. Turėtumėte naudoti smulkiakampį pincetą, kad traukiama erkė iš šuns neplyštų ir įkandimo vietoje neliktų erkės burnos bei neišplistų galimos infekcijos.
2. Labai svarbu šalinant erkę nuo šuns ją suimti kuo arčiau augintinio odos (kuo arčiau erkės burnos) neįžnybiant augintiniui. Išskleiskite šuns kailį, tada suimkite erkę kuo arčiau odos. 
3. Labai švelniai traukite tiesiai į viršų, lėtais, stabiliais judesiais. Tai neleis erkės burnai likti įsitvirtinusiai šuns odoje. 

Ką daryti jei liko erkės galva šuniui odoje?

Jei traukiant erkę su smulkiakampiu pincetu ar specialu kabliuku liko įsikabinus erkės “galva” šuniui odoje – pergyventi nebūtina, tačiau labai svarbu kurį laiką stebėti tą vietą ir bendrą augintinio sveikatą.

Šuns odoje likus erkės burnai gali formuotis guzelis, oda šiek tiek parausti. Jeigu negalite pašalinti erkės galvos iš šuns odos būtinai tą vietą dezinfekuokite kelias dienas iš eilės ir stebėkite ar toje vietoje nesiformuoja uždegimas, ar augintinis nejaučia diskomforto.

Dažniausiai pasitaikančios šunų ligos nuo erkių

1. Babeziozė

2. Anaplazmozė

3. Erlichiozė

4. Boreliozė – Laimo liga

Veterinarijos gydytojai paskutiniais metais pastebi vis labiau auganti šunų sergamumą erkių platinamomis ligomis. Didžiausias šunų sergamumas yra pavasario-rudens sezonais.

Babeziozė

Tai dažniausiai pasitaikanti erkių pernešama liga šunims. Babeziozės sukėlėjus platina ligą Ixodidae šeimos kraujasiurbės erkės ir gali ligos sukėlėją perduoti iš kartos į kartą per kiaušinėlius.

Keičiantis orams ir vis šiltėjant žiemoms labai svarbu suprasti, kad erkės gali būti aktyvios visus metus, kol oro temperatūra laikosi šilčiau nei -5 kelias paras. Kadangi nuo erkės įkandimo iki šunų klinikinių simptomų pradžios dažniausiai praeina savaitė ar daugiau didžiausias babeziozės pikas fiksuojamas nuo kovo antros-trečios savaitės.

Babeziozę sukelia parazitinis pirmuonis Babesia, ardantis raudonąsias kraujo ląsteles.

Babeziozė yra tik erkių platinama liga ir sukėlėjas perduodamas erkei įsisiurbus į šuns odą, per seiles į šuns kraujotaką paleidus ligos sukėlėją.

Laikas nuo užsikrėtimo iki ligos pasireiškimo po erkės įsisiurbimo vidutiniškai trunka 10-14 dienų. Babeziozė nustato tik veterinarijos gydytojas pagal anamnezę, klinikinius požymius bei atlikęs kraujo tepinėlio mikroskopavimą.

Įkandus erkei šunims pasireiškiantys simptomai: vangumas, pakitusi šlapimo spalva, apetito stoka, vėmimas, viduriavimas, karščiavimas, dažnas kvėpavimas, nuovargis, blyškios gleivinės.

Babeziozę būtina gydyti kuo skubiau, nes dažnai ši liga komplikuojasi inkstų, kepenų nepakankamumą, gali būti pažeista nervinė sistema. Nelaiku arba visai negydoma babeziozė gali būti mirtina.

Anaplazmozė

Erkių pernešamos ligos – anaplazmozės sukėlėjai yra riketsijos (tarpiniai mikroorganizmai tarp bakterijų ir virusų); Anaplasma phagocytophilum ir Anaplasma platys. Visus šiuos sukėlėjus platina kraujasiurbės erkės per savo seiles.

Riketsijos patenka į šuns kraują po 24 h  esant kontaktui su erke. Rickettsia „puola“ granuliocitus (baltuosius kraujo kūnelius).

Anaplazmozė yra itin pavojinga erkių pernešama liga šunims, nes gali ūmi (simptomai pasireiškia per kelias dienas), lėtinė ar subklinikinė.

Anaplazmozės klinikiniai požymiai šunims įkandus erkei: karščiavimas iki 41°C, depresija, vangumas, apatija, nenoras ėsti, daugybinis sąnarių skausmas (poliartritas).

Šios erkių pernešamos ligos atveju gali pasireikšti neurologiniai pažeidimai: traukuliai, kaklo skausmingumas. Kai kuriems šunims gali pasireikšti virškinimo trakto ar kvėpavimo sistemos sutrikimo simptomai: vėmimas,  viduriavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas.

Erlichiozė

Erlichiozę, kaip ir anaplazmozę, sukelia riketsijos (Erlichia ewingii), platinamos kraujasiurbių erkių Rhipicephalus sanguineus rūšies. Erlichiozė dažnai bendra pernešama erkių liga pernešama kartu su babezioze.

Liga dažniau diagnozuojama šunims, sulaukusiems 6-8 metų amžiaus. Erlichioze užsikrečiama kaip ir kitos erkių pernešamos ligos, įsisiurbus užkrėstoms erkėms į šuns odą.

Erlichiozės sukėlėjai „atakuoja“ šunų baltuosius kraujo kūnelius – leukocitus, taip sukeldami ūmų sveikatos pablogėjimą, bei baltųjų kraujo kūnelių nykimą. Sukėlėjas su užkrėstais leukocitais migruoja į limfmazgius, blužnį, kepenis ir sukelia šių organų antrinius uždegimus, nepakankamumą bei skausmą gyvūnams.

Įkandus erkei su erlichiozės sukėlėjams šunims simptomai pasireiškia po 8 – 20 dienų. Pagal naujausius tyrimus šiuolaikinėje veterinarijoje nustatyta, kad ypač jautrūs erlichiozei Vokiečių aviganių veislės šunys.

Erlichiozės simptomai šunims, įkandus erkei su erlichiozės sukėlėjams – karščiavimas, šlubavimas, padidėjusi pilvo apimtis ir limfiniai mazgai, vangumas, nenoras ėsti, vėmimas, rečiau pastebimas padidėjęs troškulys, traukuliai, akių-nosies pažeidimai.

Boreliozė (Laimo liga)

Tai bakterinė erkių pernešama liga, kurią sukelia Borellia burgdorferii. Ši erkių įkandimo metu platinama liga pavojinga ne tik šunims, bet ir žmonėms,katėms.

Dažniausiai borelioze serga jauni šunys.

Šią bakterinę erkių pernešamą ligą platina Ixodes ricinus kraujasiurbės erkės. Boreliozės sukėlėjas patenka į šuns kraują, kai erkė baigia maitintis (maždaug 48-72 valandų po erkės įkandimo).

Boreliozės sukeliamų simptomų šunims inkubacinis periodas – 1-2 mėnesiai.

Galimi klinikiniai simptomai: artritas (sąnarių uždegimas), nefropatija (inkstų pakenkimas), pakilusi kūno temperatūra, anoreksija. Vis dėlto, daugelis užsikrėtusių šunų neturi ryškiai pastebimų klinikinių simptomų, tad šią ligą yra labai sunku diagnozuoti.

Kada kreiptis į veterinarijos kliniką?

Begemoto veterinarijos gydytojai primena, kad kilus įtarimui ar nerimui susijusiam su augintinio sveikata dėl minimų ligų būtina kaip galima anksčiau kreiptis į specialistus.

Begemoto vetklinikoje visi pacientai rūpestingai apžiūrimi, atliekami visi reikalingiausi tyrimai ir paskiriamas tikslingas gydymas. Pasirūpinkime augintiniais kartu, ir nepamirškite, kad profilaktika yra geriau ir sveikiau nei gydymas.

Kodėl katė sunkiai kvėpuoja? Kačių sunkus kvėpavimas visada pastebimas kačių itin sunkių ligų sąrašo viršuje. Tam yra dvi priežastys:

• Pirma, dauguma sunkaus kačių kvėpavimo priežasčių yra gana rimtos.
• Antra, katės taip gerai slepia, kad jos serga ar yra sužeistos, kad kai jų sunkus kvėpavimas tampa pastebimas tik tuomet kai gyvūnas jaučiasi jau labai prastai, patiria didelį skausmą ar net agoniją.

Sunkaus kačių kvėpavimo priežastys

Yra daug priežasčių, kodėl katės kvėpuoja sunkiai, dauguma jų kelia didelę grėsmę jų gerovei.

• Kačių astma ir lėtinis bronchitas. Katėms, sergančioms astma ir su ja susijusia būkle, lėtiniu bronchitu, dažnai pasireiškia sunkus kvėpavimas, švokštimas ir kosulys.
• Kačių onkologinės ligos. Daugelio rūšių vėžys gali paveikti katės kvėpavimo sistemą.
• Širdies kirmėlės. Katės gali susirgti širdies kirmėlių liga po to, kai joms įkando uodai, užsikrėtę Dirofilaria immitis lervų parazitais. Ir taip, jau yra fiksuojami atvejai ir Lietuvoje gyvenančių gyvūnų užsikrėtimas Dirofilaria immitis.
• Kačių Infekcinės ligos. Virusai, bakterijos, grybeliai ir kiti mikroorganizmai gali sukelti viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, tracheobronchitą ir pneumoniją.
• Kačių širdies ligos – Širdies sutrikimai gali neigiamai paveikti kraujotaką, sukelti skysčių kaupimąsi plaučiuose ar aplink juos ir padidėti širdis, dėl to katės gali sunkiai kvėpuoti.
• Skystis arba dujos krūtinės ląstoje. Krūtinės ertmėje susikaupus kraujui, pūliams, limfai ir kitiems skysčiams ar dujoms, plaučiams trūksta erdvės išsiplėsti ir katėms tampa sunku kvėpuoti.
• Kačių patirtos traumos. Tai akivaizdžiai matomi krūtinės srities sužalojimai.
• Kačių intoksikacija arba apsinuodjimas. Kraujo krešėjimą veikiantys nuodai gali sukelti kraujavimą ir sunkų kvėpavimą. Acetaminofeno (tylenolio) niekada negalima duoti katėms, nes jis kenkia jų raudonųjų kraujo kūnelių gebėjimui pernešti deguonį. Kitos reakcijos į toksinus ir vaistus taip pat gali apsunkinti kačių kvėpavimą.
• Svetimkūniai kačių kvėpavimo takuose. Katės gali įkvėpti daiktus, kurie įstringa kvėpavimo takuose ir neleidžia normaliai kvėpuoti.

Katės sunkus kvėpavimas yra universalus terminas problemoms nustatyti, bet yra keli skirtingi kačių sunkaus kvėpavimo tipai, kurie priklauso nuo skirtingų ligų.

Kačių sunkaus kvėpavimo tipai

1. Katės lekavimas – skirtingai nei šunys, katės nelekuoja, kad atsivėsintų, nebent jos yra labai perkaitusios. Pavyzdžiui, jei jūsų katė po žaidimo alsuoja, tai niekada nėra normalus reiškinys. Katės kartais alsuoja, kai patiria didelį stresą. Nors tai gali neatrodyti pavojingai, turėtumėte pabandyti išsiaiškinti, kodėl jos patiria stresą ir ką galite padaryti, kad pagerintumėte situaciją. Jei nepavyksta katės nuraminti namuose – pasirodykite veterinarijos gydytojui. Katėms stresą gali kelti didelis skausmas ar diskomfortas.
2. Katės švokštimas. Švokštimas yra aukšto tono garsai, paprastai girdimi katei iškvepiant. Jie gali būti dalinio kvėpavimo takų užsikimšimo požymiai, pvz., kvėpavimo takų susiaurėjimas, susijęs su kačių astma.
3. Katės greitas kvėpuoja. Katės greitai kvėpuos, kai negaus pakankamai deguonies arba negalės iškvėpti pakankamai anglies dioksido. Dėl fizinio aktyvumo katė gali greitai kvėpuoti, tačiau pailsėjus ji turėtų greitai grįžti į normalią būseną. Katė gali greitai kvėpuoti dėl plaučių ligų,, viršutinių kvėpavimo takų ligų, širdies ligų, medžiagų apykaitos sutrikimų (pavyzdžiui, nekontroliuojamo diabeto), aukštos temperatūros, streso ar skausmo.
4. Katė sunkiai kvėpuoja. Katės, turinčios kvėpavimo problemų, taip pat gali bandyti kompensuoti kvėpavimą giliais įkvėpimais. 
5. Kačių kvėpavimas atvira burna. Katės, tai gyvūnai, kurie kvėpuoja tik per nosį. Kvėpavimas atvira burna gali būti ženklas, kad jos negali įkvėpti ar iškvėpti oro per nosį arba kad joms tikrai sunku kvėpuoti.
6. Katės kvėpavimas tarsi užgulusia norisimi.  Nosies užgulimas yra dažnas kačių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų simptomas, tačiau dažniausiai taip pat matysite išskyrų iš nosies. Jei jūsų katė kvėpuodama “skamba grubiai“, bet jos nosis atrodo normaliai, gali būti, kad užsikimšimas yra plaučiuose, o tai gali pneumonijos, širdies ligų ar kitos rimtos sveikatos problemos simptomas.
7. Katė garsiai kvėpuoja. Triukšmingas kvėpavimas dažniausiai atsiranda, kai oras patenka pro neįprastai siaurą kvėpavimo takų sritį. Taip gali nutikti dėl nosies takų, ryklės (nosies ir burnos užpakalinės dalies), trachėjos ar kvėpavimo takų susiaurėjimo, dalinio užsikimšimo.
8. Katės dažnas kvėpavimas poilsio metu. Prisiminkite, kad vienintelis atvejis, kai sunkus kvėpavimas katėms yra normalus, yra po sunkaus fizinio krūvio. Sunkus kvėpavimas poilsio metu, išskyrus retkarčiais gilų atodūsį, yra pavojingas sveikatos sutrikimams, pvz. Esant širdies nepakankamumui ar sunkioms plaučių ligoms.
9. Katės paviršinis kvėpavimas. Sveikos katės kvėpavimas gali atrodyti paviršutiniškas, ypač kai ji ilsisi. Tačiau paviršutiniškas kvėpavimas nėra normalus, jei jis susijęs su kitais kitais simptomais: atvira burna, greitas ir dažnas įkvėpimas, labai gilūs įkvėpimai.
10. Katė kvėpavimas pilvu. Normaliai kvėpuojant katės pilvas šiek tiek judės, tačiau jai kvėpuoti nereikėtų naudoti pilvo raumenų. Tai kačių kvėpavimo sutrikimo požymis.

Ką daryti, jei jūsų katė sunkiai kvėpuoja?

Niekada neignoruokite sunkaus kačių kvėpavimo. Išskyrus atvejus, kai jūsų katė ką tik apbėgo kelis ratus aplink namus arba nepatyrė kokio nors streso ir jei kvėpavimas greitai grįžta į normalų ritmą. Jei pastebite, kad tai katė sunkiai kvėpuoja be fizinio krūvio ar streso, konsultuokitės su veterinarijos gydytoju.

Jei jūsų katės simptomai nelengvėja jai nurimus, sunkėja, nedelsdami kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Kaip veterinarai diagnozuoja kačių kvėpavimo problemas?

Veterinarijos gydytojui gali stabilizuoti jūsų katę deguonies terapija ar kitais gydymo būdais, tačiau tai atlikus būtina ieškoti pagrindinės problemos.

Kai tai bus saugu sunkiai kvėpuojančiai katei, veterinarijos gydytojas atliks visą fizinį patikrinimą ir užduos klausimų apie katės sveikatą, gyvenimo būdą ir simptomus, kuriuos matėte namuose.

Norint nustatyti tikslią sunkaus kvėpavimo priežastį bei paskirti tinkamiausia gydymo metodą veterinarijos gydytojas dažnu atveju skiria šiuos tyrimus:

• Kraujo morfologinis ir biocheminis tyrimas
• Šlapimo tyrimas
• Krūtinės ląstos rentgenograma
• Širdies bei krūtinės ląstos ultragarsas (echokardiograma)
• Skysčių ar audinių mėginių paėmimas ir analizė (jei matomis skysčiai krūtinės ląstoje ar širdies dangaluose)
• Kraujospūdžio matavimas
• Kiti specialūs laboratoriniai tyrimai, pagrįsti atvejo specifika (pavyzdžiui, serologija infekcinėms ligoms nustatyti)

Kur kreiptis jeigu katė turi su kvėpavimu susijusių problemų?

Begemoto veterinarijos klinikos veterinarijos gydytojai primena,kad kuo anksčiau bus diagnozuota ir gydoma katės sunkaus kvėpavimo priežastis, tuo didesnė tikimybė greitai pasveikti. Vetklinikoje teikiamas platus diagnostinių paslaugų spektras, kuris leidžia kuo greičiau ir tiksliau nustatyti gyvūnėlio sveikatos sutrikimų priežastį. 

Veterinarijos klinika Begemotas – vieta, kurioje ne tik puoselėjama kiekvieno keturkojo paciento sveikata, bet ir nuoširdžiai rūpinamasi jo bei jį atlydėjusio šeimininko emocine būkle. Nedvėjokite ir kreipkitės konsultacijos jeigu auksčiau išvardytos priežastys kamuoja jūsų mylimą augintinį.

Šunų akys gali būti labai jautrios. Yra daugybė priežasčių, dėl kurių šuns akys gali parausti: kai kurios iš jų sukelia odos ar junginės aplink akį uždegimą ir paraudimą, o kitos paveikia patį akies obuolį. Kaip visada, geriausias būdas išsiaiškinti atsakymą į klausimą „kodėl mano šuns akys raudonos?“ yra pasikalbėti su šunų akių gydytoju – veterinarijos gydytoju oftalmologu, nes negydomas akių sudirginimas gali sukelti ilgalaikę žalą. 

Alergijos

Atėjus pavasario ir vasaros mėnesiams, alergiški žmonės pradės jausti pažįstamą čiaudulį, akių niežėjimą ir slogą. Ir nors alergija gali pasireikšti bet kuriuo metų laiku, jūsų keturkojis šeimos narys taip pat gali būti labiau linkęs sualergizuoti, priklausomai nuo sezono.

Šiuolaikinėje veterinarijoje jau žinoma, kad šienligė paveikia šunis ir jų organizmas pradeda imuninį atsaką į kažką, ką jis neteisingai nustatė kaip kenksmingą, pavyzdžiui, ore esančios žiedadulkės. Norėdami palengvinti erzinančius šunų alergijos simptomus, pvz., paraudusias šuns akis, pasitarkite su veterinarijos gydytoju apie geriausią jūsų augintinio alergijos valdymo planą.

Aplinkos dirgikliai

Tiek mūsų namuose, tiek išorėje yra daug galimų dirgiklių, dėl kurių parausti šuns akys. Kvepalai, valymo priemonės, purškalai, dūmai ir net dulkės gali būti kaltininkai, jei jų pateks į jūsų augintinio akis. Taigi, jei pastebėjote, kad jūsų šuo kenčia nuo paraudusių akių, verta pagalvoti, su kokiais galimais dirgikliais jūsų keturkojis “susitiko” kasdieniuose nuotykiuose. 

Konjunktyvitas

Konjunktyvitas – tai akių junginės uždegimas.Konjunktyvitą šunims gali sukelti įvairaus tipo virusinės infekcijos, bakterijos, grybeliai, alergenai bei cheminiai reagentai. Nors pats konjunktyvitas šuns sveikatai nėra pavojingas, šis uždegimas gali peraugti į daug rimtesnes problemas susijusias su akimis bei rega.

Ši būklė atsiranda, kai vokų vidų dengianti membrana, vadinama jungine, užsidega ir gali turėti daug pagrindinių priežasčių – nuo infekcinės ligos iki alergijos ar sužalojimo. Atsižvelgiant į tai, kas sukėlė jūsų šuns konjunktyvitą, yra daug gydymo būdų, kurie padės palengvinti simptomus. Pirmasis konjunktyvito požymis – paraudusios šuns akys. Priklausomai nuo sukėlėjo, konjunktyvitas šunims gali būti vienos arba abiejų akių.

Akių sužalojimai

Akies trauma yra dar vienas galimas paaiškinimas, kodėl viena jūsų šuns akis staiga paraudo ir ištinsto. Jei  Jūs auginate ypač siautulingą šuniuką, žinote, kaip lengva žaisdant ir vejantis susižeisti. Jei pastebėjote, kad žaidimo metu Jūsų augintinis primerkė akį ar arti akies, akyje yra ryškiai matomi sužeidimai – nedelsdami kreipkitės pagalbos į veterinarą, yapč jei pamatysite kraujo.

Jei patirtas smūgis į akį buvo ypač stiprus, gali būti pažeista ragena (akies paviršius), todėl pačioje akyje gali atsirasti skausmingų opų. Savo ruožtu tai gali virsti randu, kuris užtemdo regėjimą ir gali sukelti daugybę kitų regėjimo problemų, todėl svarbu ankstyva profesionali šunų akių gydytojo- oftalmologo pagalba.

Uveitas

Uveitas – tai akies kraujagyslinio dangalo struktūrų uždegimas. Tai apima rainelę ir kai kuriuos kitus vidurinius akies sluoksnius. Uveitas – tai labai skausminga akių liga, todėl galite pastebėti, kad ne tik paraudo šuns akis, bet jūsų augintinis vengia ryškios šviesos arba laiko užmerktą pažeistą akį.

Ragenos opos

Plėvelė, sudaranti akies priekį, vadinama ragena ir kartais ji subraižoma, ypač jei turite šunį, kuris mėgsta prasilėkti aukštoje žolėje, pauostinėti krūmus arba žaisdamas linkęs atsitrenkti į įvairius daiktus. Ragenos pažeidimus labai svarbu laiku pastebėti ir gydyti, nes subraižyta ragena yra tarsi “kvietimas” bakterijoms prasiskverbti ir dar labiau ją pažeisti.

Ragenos pažeidimai sukeldamia šunų akių paraudimą ir daug diskomforto mūsų brangiems keturkojams šeimos nariams. 

Glaukoma

Ar paraudusios šuns akys gali slėpti daug sudėtingesnę būklę, tokią kaip glaukoma? Nors tai dažniau diagnozuojama vyresnio amžiaus šunims, bet kuris šuo gali būti paveiktas. “Debesuotos” akys, paraudimas ir išskyros iš akių yra vieni iš dažniausiai pasitaikančių simptomų, į kuriuos savininkai turėtų atkreipti dėmesį.

Glaukomai būdingas skysčių susikaupimas priekinėje akies dalyje, dėl kurio padidėja regos nervo spaudimas ir atsiranda regėjimo problemų. Dėl to labai svarbu dėl pakitusio šuns žvilgsnio ar paraudusių akių nedelsiant pasikalbėti su šunų akių gydytoju – oftalmologu, kai tik pastebite šiuos simptomus. 

Sausos akys

Kartais šuns akys negamina pakankamai drėgmės, kad paviršius būtų tinkamai suteptas. Išdžiūvus ašarų liaukoms, išsausėja ir ragena. Sumažėjus akių drėkinimui paraudusios šuns akys tarsi užsidegs. Sausų akių klinikine išraiška gali būti paraudusios šuns akys.

Vyšninė akis – “cherry eye”

Vyšnių akis yra būklė, pažeidžianti šunų trečiojo voko liauką. Ši liga taip vadinama, nes akies trečiojo voko liaukai iškritus (iššokus iš įprastos padėties) ji gali pasirodyti raudona bei patinusi. 

Tokio tipo sutrikimui labiau linkusios veislės, kurių apatiniai vokai yra atvipę, pakritę. Deja, iš vietos iššokęs trečiasis vokas bei jo liaukos turi būti tvarkomos chirurgiškai veterinarijos gydytojo – oftalmologo.

Svetimkūnis akyje

Paraudusios šuns akys gali signalizuoti pašalinį objektą akyje, įkritusį iš aplinkos. Tai gali būti gana įprasta nuotykių ištroškusiems šunims. Jei jūsų šuo mėgsta vaikščioti po krūmus ir aukštą žolę, jiems į akis gali patekti kažkas, dėl kurio gali atsirasti paraudimas ir patinimas.

Pašaliniai objektai, kurie patenka į jūsų šuns akis, gali būti tokie maži kaip žolės sėkla ir tokie dideli kaip šakos dalis. Nors rizikos sumažinti iki nulio neįmanoma, stenkitės vengti ilgos žolės ir po pasivaikščiojimo būtinai greitai patikrinkite savo augintinį nuo galvos iki kojų, kad anksti pastebėtumėte visas problemas.

Kur kreiptis jeigu šuo turi akių problemų?

Begemoto veterinarijos klinikoje dirbantys specialistai ir inovatyvi bei moderni įranga leidžia kaip įmanoma greičiau nustatyti paraudusių akių priežastis, o nustačius tikslią diagnozę veterinarijos gydytojas – oftalmologas gali paskirti tinkamiausią gydymo metodą.

Veterinarinės medicinos centras „Begemotas“ – vieta, kurioje ne tik puoselėjama kiekvieno keturkojo paciento sveikata, bet ir nuoširdžiai rūpinamasi jo bei jį atlydėjusio šeimininko emocine būkle. Vilniaus miesto centrinėje dalyje, Paupyje įsikūrusi vetklinika siūlo platų paslaugų spektrą, o klinikoje dirbantiems specialistams veterinarija – pašaukimas. Jeigu įtariate, kad jūsų augintinis negaluoja – susisiekite su mumis jau šiandien.

Katės kaip ir visi gyvi organizmai gali būti alergiškos tiek maistui, tiek aplinkai. Kačių alergija vis labiau dažnėjanti diagnozė veterinarijoje. Kačių alergija – nepagydoma, bet suvaldoma liga, tad labai svarbu suprasti kas sukelia alergiją jūsų katei ir kaip reikia ją ar jį prižiūrėti.

Kas gi yra kačių alergija?

Kačių alergija atsiranda, kai katės imuninė sistema per stipriai reaguoja arba yra pernelyg jautri svetimoms medžiagoms, vadinamoms alergenais. Alergenai yra svetimi baltymai, kuriuos organizmo imuninė sistema bando pašalinti. 

Žmonėms būdingų alergenų pavyzdžiai yra žiedadulkės, dulkės, pelėsiai ir naminių gyvūnėlių plaukai. Padidėjęs jautrumas dar kitaip alergija katėms gali pasireikšti vienu iš trijų būdų:

1. Dažniausias katėms pasireiškia odos niežėjimas, lokalizuotas vienoje vietoje arba bendra reakcija visame katės kūne. Katė pradeda intensyviai kasytis krikšnių, pažastų, tarpupirščių, ausų, akių ar kitas snukučio zonas.
2. Antrasis ir taip pat dažnai kylantis kačių alergijos simptomas – kosulys, čiaudulys ir švokštimas. Kartais gali atsirasti išskyrų iš nosies ar akių.
3. Trečioji kačių alergijos reakcijos išraiška apima virškinimo sistemą ir gali sukelti katės vėmimą, vidurių pūtimą ir (arba) katino viduriavimą. Taip dažniausiai pasireiškia kačių alergija maisto produktams. Kačių mityboje dažniausiai sutinkami alergenai yra mėsos ir/ar žuvies baltymai.

Kačių alergijų tipai

Yra keturi dažni kačių alergijos tipai: 

• Kailio bei odos parazitų – dažniausiai blusų;
• Maisto alergija;
• Atopinis dermatitas (namų dulkės bei dulkių erkutėms, žiedadulkėms ir pelėsiui);
• Kontaktinė alergija.. 

Kiekvienas katės alergijos tipas turi tiek bendrų simptomų, tiek unikalių, dažniausiai veterinarijos gydytojų – alergologų pastebimų klinikinių išraiškų. 

Kačių alergija blusoms ir kitiems odos bei kailio parazitams

Alergija blusoms yra dažniausia kačių alergijos forma. Alergija blusoms serganti katė sunkiai reaguoja net į vieną blusą. Ši reakcija yra alerginė reakcija į baltymus arba antigenus blusų seilėse. 

Kai blusa įkanda katei, kad suvalgytų kraujo, ji į odą suleidžia seilių. Tik viena blusa gali alergiškai katei sukelti tokį stiprų niežėjimą, kad katė gali grubiai save draskyti ar kramtyti, todėl gali iškristi plaukai, atsirasti žaizdos, o laiku negydant ir antrinis odos uždegimas pažeistose kūno vietose. 

Dažnai ant odos atsiranda žaizdų ar šašų, dėl kurių atsiranda antrinė bakterinė odos infekcija (pioderma). Dažniausiai pažeidžiama sritis yra virš pakaušio arba uodegos pagrindo. Be to, katė gali turėti daug mažų šašų aplink galvą ir kaklą. Šie šašai dažnai vadinami miliariniu dermatitu – šis terminas atsirado todėl, kad šašai atrodo kaip sorų sėklos.

Kačių blusų alergijos gydymo metodai

Bet kokį kačių alergijų formos gydymą turi paskirti veterinarijos gydytojas alergologas. Kadangi katės alerginę reakciją sukelia blusų seilės, svarbiausias alergijos blusoms gydymas yra užkirsti kelią blusų atsiradimui. Griežta blusų kontrolė visus metus yra sėkmingo kačių alergijos gydymo pagrindas. 

Yra daug labai veiksmingų blusų kontrolės produktų, skirtų katėms gydyti ir blusoms kontroliuoti aplinkoje. Šiuolaikiškos blusų prevencijos priemonės padeda Jūsų alergiškai katei lengviau nei bet kada apsisaugoti nuo blusų poveikio jūsų katei.

Jei katė užsikrečia blusomis ir alerginė reakcija būna stipri veterinarijos gydytojai kaip pat naudoja ir kitus medikamentus. Tinkamai parinkti kortikosteroidai gali blokuoti alerginę reakciją ir nedelsiant palengvinti katės alerginę reakciją (stiprų niežulį). 

Tai dažnai yra būtina gydymo dalis, ypač pradiniuose etapuose. Jei antrinė bakterinė odos infekcija atsiranda dėl alerginio blusų dermatito, gydyme svarbu vartoti tinkamai veterinarijos gydytojo alergologo paskirtus antibiotikus, paprastai nuo dviejų iki keturių savaičių.

Katės alergija maistui

Maisto alergijas katėms sukelia imuninė reakcija į maiste esantį baltymą ar maisto priedą. Alergija dažniausiai išsivysto dėl maisto baltymų komponento (pvz., jautienos, kiaulienos, vištienos ar kalakutienos). 

Augaliniai baltymai, pvz., esantys kukurūzuose ir kviečiuose, ir maisto priedai bei konservantai kai kuriais atvejais gali sukelti kačių alergiją maistui. Alergija maistui gali sukelti bet kurį iš anksčiau minėtų klinikinių požymių, įskaitant niežulį, virškinimo sutrikimus ir kvėpavimo sutrikimus.

Diagnostiniai kačių alergijų tyrimai at-liekami pradžioje taikant eliminacinę arba hipoalerginę dietą. Tai reiškia, kad alergiška katė 8-12 savaičių turi būti šeriama veterinarijos gydytojo alergologo parinkta specialia veterinarine dieta, kurios ingredientais katė anksčiau nebuvo šeriami arba baltymai būna hidrolizuoti ir perdirbti, taip kad nesukelia imuninės reakcijos. Kadangi reikia mažiausiai aštuonių savaičių, kol visi kiti maisto produktai pasišalina iš organizmo, katė turi ėsti tik specialią dietą mažiausiai aštuonias–dvylika savaičių.

Kas yra kačių alergijos sukeltas atopinis dermatitas ar atopija?

Kačių atopinis dermatitas arba dar kitaip atopija paprastai reiškia alergines reakcijas į aplinkos alergenus, tokius kaip žiedadulkės, žolės, pelėsiai, miltligė ir namų dulkių erkės. Daugelis šių alergijų atsiranda sezoniškai, pavyzdžiui, pavasrį pradėjus žydėti tam tikriems augalams namie ar lauke. 

Tačiau kiti alergenai visada yra su mumis bei mūsų augintiniais, pavyzdžiui, pelėsiai, miltligė ir namų dulkių erkės. Kai katė turinti alergiją įkvepia šiuos alergenus, jai pasireiškia pirminė reakcija į atopiją – stiprus generalizuotas niežėjimas.

Svarbu atsiminti, kad atopinis dermatitas yra visą gyvenimą trunkanti liga ir dažni atkryčiai. Alerginės odos ligos „gydymo“ nėra, yra tik gydymas, kuris sumažina klinikinius požymius ir pagerina gyvenimo kokybę. Nors katėms su lėtiniu steroidų vartojimu susijęs šalutinis poveikis yra mažiau tikėtinas nei šunims ar žmonėms, jų ilgalaikį vartojimą reikia atidžiai stebėti. Labai svarbu glaudžiai bendradarbiauti su veterinarijos gydytoju, kad būtų užtikrinta geriausia jūsų katės alerginės būklės priežiūra ir būtų visiškai suprantama kiekvieno gydymo rizika ir nauda.

Katėms alergijų sukeltas atopinis dermatitas turi būti gydomas taip kaip apskyrė alergiją nustatęs veterinarijos gydytojas. Kiekvienas gydymo metodas yra parenkamas pagal tikslią diagnozę bei individualiai pagal katės svorį, veislę, gyvenimo būdą. 

Kartais tik sisteminių medikamentų neužtenka, todėl reikia taikyti kelis gydymo metodus vienu metu, tiek išoriškai, tiek iš vidaus (leidžiant ar vartojant vaistus). Tik patyręs veterinarijos gydytojas dermatologas – alergologas parinks tinkamiausią ir efektyviausią gydymą. 

Kačių kontaktinė alergija ir kaip ji yra gydoma

Kontaktinė alergija yra rečiausia kačių alergijos rūšis. Dėl sąlyčio su alergine medžiaga jie sukelia vietinę odos reakciją. Kontaktinės alergijos pavyzdžiai yra reakcijos į šampūnus, antkaklius nuo blusų arba tam tikros rūšies patalynę, pavyzdžiui, vilną. 

Jei katė yra alergiška tokioms medžiagoms, kontaktinėse vietose atsiranda odos dirginimas ir niežėjimas. Kontaktinio dirgiklio pašalinimas išsprendžia problemą. Tačiau daugeliu atvejų nustatyti alergeną gali būti sudėtinga. 

Taip pat laiku nepašalinus alergeno iš katės aplinkos, gali kilti antrinis odos uždegimas, dėl intensyvaus kąsymosi, kandžiojimo ar trynimo į aplinkos daiktus. Dėl to svarbu, visad pasirodyti veterinarijos gydytojui, kuris padėtų ne tik nustatyti katės alergijos rūšį, bet ir užkirsti antrinius susirgimus.

Ką daryti jeigu mano katė turi vieną iš auksčiau minėtų alergijų?

Atsakymas ganėtinai paprastas – susisiekite su kompetetinga veterinarijos klinika ir gaukite visą reikalingą informaciją. Veterinarijos klinikoje Vilniuje – Begemotas, dirba tik patyrę veterinarijos gydytojai. Begemote dirbanti veterinarijos gydytojas Milda Vasaitytė ne vienerius metus gilina savo žinias susijusias su alergijomis, oda bei virškinamuoju traktu. 

Gydytojos Mildos sukauptas ir nuolat kaupiamas žinių bagažas užtikrina tinkamiausio gydymo parinkimą, inovatyviausius ir geriausius diagnostikos metodus. Veterinarijos klinikoje Begemotas Jūsų augintiniui bus suteikta pati geriausia priežiūra bei apžiūra, o Jums išsami ir nuoširdi konsultacija. 

Šunų alergija aplinkai ar maistui – vis dažniau nustatoma diagnozė šiuolaikinėje veterinarijoje. Šuns alergija kelia didelį diskomfortą tiek pačiam augintiniui, tiek jo šeimininkui, tad alergijos diagnostika ir tinkamas gydymas yra labai svarbu.

Kas gi yra toji šunų alergija?

Alergija – tai per stipri imuniteto reakcija arba per didelis organizmo jautrumas tam tikrai medžiagai. Alergija gali būti ne tik maisto produktams ar mėsos/žuvies baltymams, bet ir aplinkai (pvz.: dulkių erkutėms, šampūnams, skalbikliams, valikliams ir kitai buitinei chemijai naudojamai namuose, žiedadulkėms). 

Dauguma alergiją sukeliančių medžiagų yra augaluose, vabzdžiuose, kituose gyvūnuose ir maiste esančiuose baltymuose. Alergijos atveju šuns imuninis atsakas gali būti kenksmingas pačiam gyvūno organizmui. Kai taip atsitinka, šuns imunitetas skatina organizmą išskirti histaminus, kurie gali sukelti uždegimą, patinimą ar niežėjimą. Tad visada labai svarbu pirmiausia išsiaiškinti šuns alergijos priežastį.

Kokie yra šunų alergijos simptomai bei požymiai?

Simptomai, kurie yra matomi šuns šeimininkui, labai priklauso nuo alergijos priežasties. Dažniausiai veterinarijoje pastebimi šunų alergijos požymiai yra paraudusi ir niežtinti oda tarpupirščių, kirkšnų, pažastų, galvos, snukučio, ausų srityse, taip pat bėrimai ar odos patinimai tose pačiose šuns kūno vietose. 

Taip dėl odos pokyčių padidėja plaukų slinkimas, kartais pastebimas net plikimas įvairiose kūno srityse. Dažnai šunų alergija maistui ar jo produktams pasireiškia viduriavimu, vėmimu bei kitais su virškinamuoju traktu susijusiais simptomais. Šuns alergijos aplinkai požymiai dažnai pasireiškia čiauduliu, ašarojančiomis, niežtinčiomis, paraudusiomis akimis, sloga, kosuliu, švokštimu.

Anafilaksinis šokas – itin stiprus šunų alergijos požymis

Anafilaksinis šokas pasižymi staigiu šuns snukio ištinimu, pasunkėjusiu kvėpavimu, gleivinių spalvos kaita, vėmimu, viduriavimu, alpimu ir net staigia mirtimi, jei laiku nesuteikiama veterinarinė pagalba. 

Tokia šunų organizmo reakcija į alergeną dažniausiai nutinka įgėlus bitėms, širšėms, suvalgius maisto produktą, kuriam šuo yra labai alergiškas (pvz.: riešutų sviestui ir pan.), po vakcinos ar naujų vaistų naudojimo. 

Jeigu pastebėjote bent vieną požymį dėl itin stiprios ir sunkios šuns alergijos – nedelsiant kreipkitės į veterinarijos gydytoją, kuris paskirtų tinkamą gydymą.

Dermatitas – šunų alergijos pasekmė

Dermatitas šunims yra antrinės kilmės odos uždegimas, kuris dažniausiai būna laiku negydymos alergijos pasekmė. Tokiu atveju šunims reikia ne tik alergologo, bet ir dermatologo konsultacijos. 

Dar vienas neretai pasitaikantis šunų alergijos atvejis veterinarijos – alergija blusų seilėms. Tai šunų alergija, kuri sukelia dermatitą. Nuo dermatito kenčiantys šunys dažnai trina, laižo, kramto, kaso savo kojas, šonus, ausis, pažastis, kirkšnis, kas gali sukelti kailio slinkimą, odos paraudimą ar šerpetojimą, padidėjusį odos išsausėjimą ar riebalavimasi.

Šunų alergija maistui

Kaip ir rašėme aukščiau dažniausiai šunų alergija pasireiškia odos arba virškinamojo trakto požymiais. Šunų alergija maistui dažniausiai pasireiškia odos paraudimu, patinimu, niežuliu, kailio netekimu, pagausėjusiu šėrimusi, viduriavimu, vėmimu, pilvo pūtimu.

Šunų alergija maistui gali atsirasti bet kokiam gyvūno amžiaus periode ir visai nesvarbu, kad maistas ar aplinka tinka jau kelerius metus. Suintensyvėjusią organizmo reakciją į alergeną gali iššaukti tiesiog su amžiumi atsirandantis jautrumas ar imuniteto nusilpimas keičiantis sezonams.

Dažnai šunų alergija maistui arba jo produktui sukelia maiste esantis mėsos baltymas. Tačiau tobulėjant veterinariniams diagnostikos metodams vis dažniau nustatoma ne tik alergija mėsos baltymui, bet ir maiste esantiems priedams (pvz.: glitimui, stabiliazatoriams, ryžiams, kūkurūzams, pieno produktams ir pan.).

Jeigu įtariate, kad jūsų šuo turi alergiją maistui – konsultuokitės su veterinarijos gydytoju – dermatologu – alergologu. Pirmasis žingsnis norint suvaldyti šuns alergiją maistui ar jo produktams – griežta eliminacinė veterinarinė dieta, kurią parinkti turi veterinarijos gydytojas atsižvelgiant į gyvūno amžių, alergijos simptomus.

Šunų alergijos diagnostika

Alergijos diagnostika šunims tai daug kantrybės ir laiko reikalaujantis procesas. Pirmasis ir svarbiausias žingsnis atsakingam šeimininkui – gero (-os) specialisto (-ės) pasirinkimas. Tik veterinarijos gydytojas alergologas gali parinkti tinkamiausius diagnostikos ir gydymo metodus.

Pirminės apžiūros metu jei augintiniui įtariama alergija labai svarbu  atmesti visas kitas susijusias ligas, kurios gali sukelti tokius pačius požymius kaip ir alergijos. Svarbu atlikti platų kraujo tyrimų spektrą, kuris pašalintu virškinamojo trakto, inkstų, kepenų, tulžies pūslės, kasos ligų tikimybę, taip pat sužiūrėti prepratus, kurie buvo naudoti nuo odoje galinčių veistis ir gyventi parazitų.

Atmetus bet kokią ligą ar parazitą gydymo tikslais dažnu atveju alergologas (-ė) paskiria eliminacinę veterinarinę dietą, kuri pašalinti alergenus iš šuns maisto. Pritaikius tokio tipo dietą ir nesulaukus norimų rezultatų atliekami tolimesni tyrimai. Iš kraujo mėginio ieškomi alergenai aplinkai. 

Ar egzistuoja vaistai nuo alergijos šunims?

Šunų alergijoms gydyti naudojami tiek medikamentai tabletėmis, injekcijomis, tiek tepalai.

Tepami vaistai šunims nuo alergijos dažniausiai naudojami norint vietiškai sumažinti šuns diskomfortą, niežulį, norą kasytis.Injekcijos ir tabletės naudojamos norint sumažinti organizmo reakciją į alergeną. Dažnu atveju šie abu gydymo metodai naudojami kartu. 

Šunų alergijos yra nepagydomos, tačiau naudojant tinkamai parinktą gydymą bei dietą (jei tai alergija maisto produktams) galima labai sėkmingai sureguliuoti organizmo reakciją į alergenus ir panaikinti šunims su alergija kylančius požymius bei diskomfortą.

Veterinarijos gydytojas alergologas tik atlikęs išsamią diagnostiką galės parinkti tinkamiausią šuns alergijos gydymo metodą.

Kada kreiptis į veterinarijos kliniką dėl šuns alergijos?

Jeigu pastebėjote, kad jūsų šuo nuolat kasosi, tampa neramus, viduriuoja ar vemia – Begemoto veterinarinės medicinos centre Jums bus suteiktos visos reikiamos terapeuto ir specialisto paslaugos. 

Begemoto veterinarijos klinikoje Vilniuje dirbanti dermatologė – alergologė Milda Vasaitytė ne tik atsakingai jus apžiūrės, atliks visus reikiamus diagnostikos tyrimus, bet ir paskirtis gydymą bei konsultuos, atsakys į visus kylančius klausimus dėl alergiško šuns auginimo, mitybą bei priežiūrą. 

Begemoto veterinarijos klinikoje Vilniuje šunų alergijų atveju taikomi moderniausi diagnostikos bei inovatyviausi gydymo metodai. Jeigu jūsų šuo kenčia nuo alergijos – kviečiame susisiekti su mūsų komandą ir užsiregistruoti augintinio sveikatos patikrai. 

Kiekvienas kačių rūpestingas ir atsakingas šeimininkas nori užtikrinti kuo ilgesnį ir komfortiškesnį savo katės gyvenimą. Kačių dantų priežiūra yra būtina norint išvengti didesnių katės sveikatos problemų ir išsaugoti gerą katės savijautą. 

Sparčiai vystantis veterinarinei odontologijai vis lengvėja ir kačių dantų priežiūra bei higiena. Ne visoms katėms patinka dantų priežiūra, tačiau atsakingo šeimininko tikslas turėtų būdą, kuri būtų patogiausias ir tinkamiausias jo keturkojui šeimos nariui.

Kodėl kačių dantų valymas yra svarbus?

Emalio pažeidimai, dantenų uždegimai, blogas burnos ertmės kvapas, dantų iškritimai ir kitos dantų problemos gali kilti dėl prastos kačių burnos priežiūros. Dažniausiai šeimininkai pastebi patamsėjusius dantis, paraudusios dantenos. Tamsios dėmės ant danties vainikėlio – tai dantų apnašos, o paraudusios dantenos – paradontozės požymis.

Katėms dantys reikalingi ne tik valgymui, bet ir daiktų, žaislų, grobio pernešimui, apsaugai nuo pavojų bei kitoms svarbioms funkcijoms. Sugedę dantys ir kitos burnos ertmės problemos ilgainiui gali sukelti ne tik tiesioginius negalavimus, bet ir netiesioginius vidaus organų veiklos sutrikimus. Sutrikusi mitybą dėl skaudančių ir sugedusių dantų katėms lemia liesėjimą, kailio šiurkštumą, kepenų bei inkstų ligas. 

Kas yra kačių dantų akmenys?

Kačių dantų akmenys – tai apnašos, kurios susiformuoja dėl per didelio blogųjų bakterijų kiekio bei baltymų burnoje. Tai yra susikristalizavusios apnašos. Dantų akmenis vizualiai šeimininkai gali atpažinti iš spalvos.

Dantų akmenys būna geltonos, rudos bei pilkos spalvos. Dažniausiai kačių dantų akmenys pastebimi ant galinių dantų (krūminių), vėliau ant ilčių. Šie akmenys sukelia daug nemalonių reiškinių tiek pačiai katei, tiek jos šeimininkams.

Kokias komplikacijas sukelia kačių dantų akmenys?

Dėl dantų akmenų pradeda niežėti dantenos, tad  katės bando jas kasytis ir dar labiau žaloja į aplinkos daiktus. Kraujuojančios ir pūnančios dantenos gali sukelti didelį skausmą katėms.

Katės dažniau kiša snukučius ir prie šeimininkų, tuomet dažnu atveju šeimininkai jaučia nemalonius kvapus. Kartais dantų akmenų sukeltos pasekmės gali komplikuotis į sepsį, žandikaulio ir kaukolės kaulų irimą, minkštumą, lūžius. Kačių šeimininkai turėtų labai rūpintis kačių dantimis, nes ne visi dantų akmenys katėms yra matomi, kartais jie formuojasi ne ant danties vainikėlio, o ant kaklelio po dantenomis.

Kačių dantų valymą galima atlikti veterinarijos klinikoje pas specialistus ir namuose su papildomomis priemonėmis.   

Kaip yra atliekamas kačių dantų valymas veterinarijos klinikoje?

Kačių dantų valymo metu katėms pašalinami dantų akmenys bei kitos apnašos, atliekamas dantų emalio poliravimas. Norint atlikti pilną akmenų šalinimą ir pasiekti geriausią efektą katėms dantų valymo metu taikoma bendroji nejautra – narkozė.

Kačių dantų valymas be narkozės gali sužaloti katę tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Dantų akmenų valymas katėms atliekamas naujojant specialąjų aparatą – ultragarso skalerį. Naudojant tinkamą įrangą, katės dantys nepažeidžiami, naikinamos dantų akmenis formuojančios bakterijos. 

Norint užtikrinti gyvūno sveikatą visuomet prieš dantų valymą katėms rekomenduojame atlikti bendruosius kraujo tyrimus. 

Kačių dantų valymas namuose

Po dantų valymo ir apnašų šalinimo katėms veterinarijos gydytojai – odontologai pataria naudoti specialias priemones namuose, kad prailginti tarpą tarp dantų valymo procedūrų klinikoje. Kačių dantų valymo priemonių yra labai įvairių, todėl šeimininkai su specialisto konsultacija gali rinktis pačias tinkamiausias pagal gyvūno burnos dydį, gyvenimo būdą:

• Kačių dantų pasta bei šepetėlis. Katėms skirtos dantų pastos gali būti labai įvairių skonių, kad katė lengviau pasiduotų šiai procedūrai namuose. Specialiuosius šepetėlius veterinarijos gydytojai odontologai siūlo rinktis nedidelius, labai švelnius, kad užtikrinti kuo smulkmeniškesnį dantų valymą.
• Dantų valymo servetėlės. Tokia priemonė katėms pasiteisina tuo atveju jeigu katė nesutinka valytis su šepetėliu ir su mažuoju rankos pirštu šeimininkui į katės burną patekti yra lengviau. Dantų valymo servetėlės mažina i blogųjų burnos bakterijų dauginimąsį ant dantų emalio. 
• Skystis kačių dantų apnašų prevencijai. Specialus skystis gali būti naudojamas įpilant į geriamąjį katės vandenį. Tokio tipo preparatai taip pat mažina blogųjų burnos bakterijų dauginimąsi ant dantų emalio. 
• Dantų gelis. Tokia dantų priežiūros priemonė dažnu atveju šeimininkui pati patogiausia, nes jos tereikia užtepti ant dantų, jų nevalant.  Šis būdas pasaugo šeimininko pirštus, nes gelis yra tepamas su specialia pipete. 
• Specialūs kramtalai. Veterinarijos gydytojai dantų apnašų prevencijai šunims pataria naudoti specialius kramtalus, kurie padeda natūraliai pašalinti susidariusias apnašas ir užkerta kelią apnašų formavimuisi.

Kokia yra kačių dantų valymo kaina?

Kačių dantų valymo kaina skaičiuojama labai individualiai pagal kiekvieno paciento būklę ir jo šeimininko poreikius. Kačių dantų valymo kaina veterinarijos klinikoje Begemotas kinta nuo 30 iki 60 eurų BE valymo metu ir po jo naudojamų vaistų.

Dantų valymo kaina katėms gali kisti nuo apnašų kiekio, dantenų pažeidimo ir pačių dantų pažeidimo lygių. Visos papildomos dantų rovimo, šaknų kanalo tvarkymo, skilusios danties atstatymo, eduonies pažeidimų tvarkymo ir panašios procedūros kainuoja papildomai. Į kačių dantų valymo kaina nėra įskaičiuoti kraujo tyrimai bei inhaliacinė narkozė. 

Kačių dantų valymas “Begemotas” veterinarijos klinikoje

Begemoto veterinarinės medicinos centre teikiamos skirtingos burnos ertmės ir dantų gydymo procedūros katėms. Begemoto klinikoje odontologijos ir stomatologijos specialistai ne tik nustato dantų ligų bei problemų diagnostiką, bet ir gydymą ir profilaktiką. Veterinarijos gydytojai – odontologai katėms gali atlikti:

• Profesionalią dantų apnašų šalinimą bei higieną 
• Terapinį burnos ertmės gydymą
• Estetinį plombavimą nuskilusioms dantų dalims atstatyti
• Pieninių ir nuolatinių dantų traukimą
• Endodontinį dantų šaknų gydymą
• Žandikaulio plastiką bei lūžių chirurgiją

Kviečiame nedelsti jeigu jūsų mylimas augintis turi burnos ertmės problemų ir susisiekti su mūsų veterinarijos komanda.