fbpx

Vilnius: 8:00 – 22:00

Širvintos: I – V 9:00 – 20:00 VI – VII 9:00 – 16:00

Registracija internetu

Kategorija: Naujienos

Katės nėštumas: trukmė, gimdymo ypatumai ir pagalba

Katės nėštumas yra ypatingas ir atsakingas laikotarpis, per kurį katė ruošiasi atvesti savo palikuonis. Šis procesas reikalauja ne tik katės organizmo pasirengimo, bet ir šeimininko dėmesio bei rūpesčio. 

Katės nėštumo metu vyksta daug pokyčių, kurie gali turėti įtakos katės elgesiui, sveikatai ir bendrai savijautai. 

Svarbu žinoti, kaip atpažinti katės nėštumo požymius, kiek laiko trunka katės nėštumas ir kaip tinkamai pasiruošti gimdymui. Tinkama priežiūra padeda užtikrinti, kad katė ir jos kačiukai išliktų sveiki bei saugūs.

Katės nėštumas reikalauja supratimo apie jo eigą, o taip pat pasirengimo galimoms komplikacijoms. Katės neštumo ir gimdymo metu ar kilus nenumatytiems sunkumams, šeimininkai dažnai nežino, kaip reaguoti. 

Todėl labai svarbu žinoti kaip atpažinti gimdymo pradžią ir kada kreiptis į veterinarą, jei kiltų komplikacijų ir turėti patikimą veterinarijos kliniką, kurioje dirba patyrę specialistai, pasiruošę suteikti pagalbą visais nėštumo etapais.

Katės nėštumo etapai

Katės nėštumas vyksta keliais etapais:

  1. Ankstyvasis laikotarpis (0–3 savaitė) Pirmosios savaitės metu katės organizme pradedami gaminti hormonai, kurie palaiko nėštumą. Katė gali tapti ramesnė, sumažėja jos aktyvumas, kartais pasikeičia apetitas.
  2. Vidurinis laikotarpis (4–6 savaitė) Per šį laikotarpį pastebimas pilvo didėjimas, speneliai tampa didesni, paraudę, o kartais ir išskiria skystį. Katės elgesys gali keistis – ji tampa prisirišusi prie šeimininko, pradeda ieškoti ramios vietos.
  3. Paskutinis laikotarpis (7–9 savaitė) Artėjant gimdymui, katė gali pradėti rodyti neramumą, intensyviau rušiuoti lizdą. Jos pilvas tampa dar labiau matomas, o judant galima jausti kačiukų judesius.
nėščia katė lauke laka vandenį

Kiek laiko trunka katės nėštumas?

Katės nėštumas trunka vidutiniškai 63–65 dienas, tačiau gali svyruoti nuo 58 iki 70 dienų. Nėštumo trukmė gali priklausyti nuo daugelio veiksnių, tokių kaip katės amžius, veislė ir bendroji sveikatos būklė. 

Jei nėštumas trunka ilgiau nei 70 dienų arba yra įtarimas, kad kačiukai nešiojami ilgiau nei reikėtų, būtina kuo skubiau kreiptis į veterinarą. Ilgalaikis nėštumas gali sukelti komplikacijų, kurios reikalauja specialistų pagalbos.

Katės nėštumas ir gimdymas: kaip žinoti, kad jau laikas?

Prieš gimdymą katės temperatūra paprastai nukrenta iki 37–38 °C, o įprasta temperatūra yra apie 38,5–39 °C. Katė gali tapti itin nerami, garsiau miaukti arba ieškoti pasislėpti. Lizdo rušiavimas tampa intensyvesnis, o pati katė gali atsisakyti maisto.

Gimdymo procesas paprastai susideda iš trijų etapų:

  1. Parengiamasis etapas: gimdos susitraukimai ir rušimasis gimdymui. Trunka nuo kelių valandų iki paros.
  2. Kačiukų gimimas: kačiukai gimsta su 10–60 minučių intervalais. Jei tarpai yra ilgesni nei 2 valandos, reikia veterinaro pagalbos.
  3. Placentos iššalinimas: katė paprastai suvalgo placentą, tačiau svarbu stebėti, ar visos placentos pasišalino.
einanti katė

Gimdymo komplikacijos: kada reikia pagalbos?

Nors dauguma kačių pagimdo be problemų, tam tikros situacijos gali kelti pavojų tiek katei, tiek kačiukams. Štai kelios galimos gimdymo komplikacijos:

  1. Distrofija (gimdymo sunkumai): kačiukas gali būti per didelis arba netinkamai pasisukęs, dėl ko jo negalima išstumti natūraliu būdu.
  2. Ilgai trunkantys ar neefektyvūs susitraukimai: jei katė stengiasi, bet gimdymas neprogresuoja ilgiau nei 2 valandas, reikia kreiptis į veterinarą.
  3. Kraujavimas: stiprus arba nenutrūkstantis kraujavimas po gimdymo gali rodyti komplikacijas, tokias kaip gimdos pažeidimai.
  4. Nepasišalinusi placenta: jei placenta lieka gimdoje, tai gali sukelti infekcijas ir kitų pavojingų būklių.

Pastebėjus šiuos ar kitus neraminančius simptomus, labai svarbu kuo skubiau kreiptis į veterinarijos kliniką. Tik profesionali pagalba gali padėti išsaugoti katės ir būsimos vados sveikatą. 

Nedelskite ir kreipkitės į veterinarijos kliniką „Begemotas“, kur patyrę specialistai pasirūpins, kad viskas vyktų sklandžiai.

Kada reikalingas cezario pjūvis?

Cezario pjūvis reikalingas tada, kai natūralus gimdymas tampa per daug pavojingas katei ar kačiukams. Dažnai jis atliekamas šiais atvejais:

  • Kačiukai yra per dideli ir negali išeiti natūraliai.
  • Gimdoje likę kačiukai nepasislinkę į tinkamą poziciją.
  • Gimdymas užstrunka pernelyg ilgai ir kelia grėsmę katei.
  • Pastebimas didelis kraujavimas arba gimdos plyšimo rizika.

Cezario pjūvis yra saugus, kai atliekamas patyrusių veterinarų, todėl svarbu žinoti, kur kreiptis, jei prireiktų tokios intervencijos.

katės nėštumo metu katė miega

Kur kreiptis pagalbos iškilus klausimams ar katės neštumo komplikacijoms?

Katės nėštumas yra unikalus procesas, kuris reikalauja dėmesio ir tinkamos priežiūros. Žinant, kiek trunka katės nėštumas ir kokie pokyčiai vyksta šio laikotarpio metu, galima laiku pastebėti galimas problemas ir užkirsti kelią komplikacijoms. 

Jei kyla klausimų ar reikia profesionalios pagalbos, visada galite kreiptis į veterinarijos kliniką Vilniuje “Begemotas”, kur Jums ir Jūsų katei bus suteikta aukščiausios kokybės priežiūra. 

Kai kalbame apie katės nėštumą ir gimdymą, svarbu turėti patikimą veterinarijos kliniką, kurioje dirba patyrę specialistai. Vilniuje esanti veterinarijos klinika “Begemotas” garsėja savo profesionalia komanda, kuri pasiruošusi padėti visais nėštumo ir gimdymo klausimais.

Veterinarijos klinikoje teikiamos šios paslaugos:

  • Nėštumo diagnostika ir katės būklės vertinimas.
  • Pagalba gimdymo metu ir kačiukų sveikatos stebėjimas.
  • Cezario pjūvio operacija, jei natūralus gimdymas tampa neįmanomas ar pavojingas.
  • Pooperacinė priežiūra ir konsultacijos.

“Begemoto” vetklinikos specialistai pasiruošę padėti kasdien, kad užtikrintų Jūsų katės ir jos palikuonių sveikatą. Tegul katės nėštumas ir gimdymas tampa saugiu ir sklandžiu procesu!

Kodėl šuo nevalgo? Pagrindinės priežastys ir sprendimai

Jei pastebėjote, kad šuo nevalgo, tai gali sukelti nerimą ir klausimų. Valgymo atsisakymas gali būti tiek rimtos sveikatos problemos, tiek laikinos situacijos rezultatas. 

Tačiau svarbu žinoti, kaip atpažinti įvairias priežastis ir imtis tinkamų veiksmų. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl apskritai šuo nevalgo, kodėl šuo nevalgo sauso maisto, ką daryti, jei šuo vemia ir nieko nevalgo, ar kaip reaguoti, kai šuo dreba ir nevalgo. 

Taip pat primename, kad kilus šuns sveikatos problemoms, būtina kreiptis į veterinarijos kliniką Vilniuje „Begemotas“, kuri dirba KASDIEN.

Pagrindinės priežastys, kodėl šuo nevalgo?

  1. Sveikatos problemos – kai šuo nevalgo ir negeria, tai dažnai yra pirmas signalas, kad jo organizme kas nors negerai. Viena pagrindinių priežasčių yra ligos, tokios kaip:
    • Virškinimo trakto sutrikimai. Jei šuo vemia ir nieko nevalgo, tai gali reikšti apsinuodijimą, svetimkūnį skrandyje arba skrandžio bei žarnyno infekciją.
    • Burnos problemos. Jei šuo turi dantų problemų, tokių kaip kariesas, dantenų uždegimas ar pažeisti dantys, jis gali atsisakyti kramtyti maistą. Tokio tipo problema išsprendžiama gan lengvai – atlikus profesionalią burnos ir dantų valymo procedūrą.
    • Infekcijos ar lėtinės ligos. Tokios ligos kaip inkstų nepakankamumas, diabetas ar kepenų problemos gali lemti, kad šuo atsisako valgyti. Taip pat šuo gali nevalgyti ir dėl virusinių ligų, jei neveikia šuns skiepai.
  2. Stresas ir emociniai veiksniai – šuo nevalgo sauso maisto arba apskritai jokio maisto, jei jis jaučia stresą. Tai gali būti susiję su aplinkos pokyčiais (persikraustymu, naujais augintiniais namuose) arba kitais stresą keliančiais įvykiais. Jei šuo dreba ir nevalgo, tai taip pat gali būti baimės ar nerimo simptomas.
  3. Maitinimosi pokyčiai – dažnai šunys atsisako valgyti, jei pakeičiamas jų maistas. Jei šuo nevalgo sauso maisto, galbūt jam nepatinka naujo maisto skonis arba tekstūra. Šuo taip pat gali būti pratinamas prie naminio maisto, todėl sausas maistas tampa nepatrauklus.
  4. Amžiaus faktorius – vyresnio amžiaus šunys gali pradėti valgyti mažiau dėl lėtesnės medžiagų apykaitos ar sveikatos problemų. Jeigu šuo dreba ir nevalgo, tai gali reikšti, kad jis kenčia nuo skausmo ar senatvinių ligų, tokių kaip artritas.
šuo nevalgo sauso maisto, tiesiog stebi maistą rankoje

Kaip reaguoti, jei šuo nevalgo?

Jeigu pastebite, kad šuo nevalgo ir negeria, reikia stebėti jo elgesį ir simptomus. Toliau pateikiame keletą situacijų ir veiksmų planą:

  1. Šuo nevalgo sauso maisto – kai šuo atsisako sauso maisto, žiūrėkite, ar jis priima kitokį maistą, pvz., drėgną maistą. Jei tai trunka ilgiau nei parą ir šuo atsisako valgyti drėgną maistą, pasitarkite su veterinaru. Galbūt reikalingas apžiūra ir papildomi laboratoriniai tyrimai.
  2. Šuo vemia ir nieko nevalgo – vėmimas ir visiškas maisto atsisakymas yra rimtas simptomas. Tai gali reikšti apsinuodijimą, virusinę infekciją arba svetimkūnį skrandyje. Nedelsdami kreipkitės į veterinarijos kliniką.
  3. Šuo dreba ir nevalgo – jei šuo dreba, jis gali jausti stiprų skausmą, baimę ar būti hipotermijos būklėje. Užfiksuokite papildomus simptomus ir skubiai kreipkitės į veterinarijos specialistus.
  4. Šuo nevalgo ir negeria – dehidratacija gali būti labai pavojinga. Jei pastebite, kad šuo negeria vandens, galite pasiūlyti jį švirkštu be adatos arba specialiai gyvūnams skirto elektrolitų tirpalo.

Kaip padėti šuniui namuose?

Jei šuns būsena nėra labai rimta, galite pabandyti keletą priemonių:

  1. Pasiūlyti alternatyvų maistą – jeigu šuo nevalgo sauso maisto, bandykite sumaišyti jį su drėgnu maistu arba sultiniu. Kai kurie šunys mieliau valgo virtą vištieną, moliūgų tyrę ar ryžius.
  2. Skatinti hidrataciją – jei šuo nevalgo ir negeria, galite pasiūlyti jam vandens su sūlytėmis arba specialius elektrolitų tirpalus. Vandens galite įpilti švirkštu į jo burną, bet nedarykite to per jėgą.
  3. Sukurti ramybės aplinką – kai šuo dreba ir nevalgo, suteikite jam jaukią, šiltą vietą. Tai sumažins stresą ir padės jam jaustis saugiai.
  4. Stebėti šuns simptomus – atkreipkite dėmesį į kitus simptomus, tokius kaip letargija, vėmimas, viduriavimas ar nenatūrali laikysena. Tai gali padėti nustatyti, kokios yra problemos priežastys.
  5. Reguliariai tikrinkite šuns dantis – burnos problemos yra dažna priežastis, kodėl šuo nevalgo sauso maisto.
  6. Neleiskite šuniui valgyti nepažįstamų ar potencialiai toksiškų produktų – kurie gali sukelti apsinuodijimą.
  7. Jei pastebėjote, kad šuo vemia ir nieko nevalgo, neduokite jam pašaro keletą valandų – kad atsigautų skrandis, bet įsitikinkite, kad jis gauna pakankamai vandens.

Daugelis šeimininkų nesusimasto, kad šuns ir žmogaus virškinamasis traktas skiriasi ir tai kas tinka žmonėms, gali būti netinkama arba net nuodinga šunims.

pavargęs šuo vežamas automobilyje

Kada kreiptis į veterinarą?

Nors kai kurie atvejai gali būti sprendžiami namų sąlygomis, yra situacijų, kai veterinaro pagalba būtina:

  • Jei šuo nevalgo ir negeria parą ar ilgiau.
  • Jei šuo vemia ir nieko nevalgo bei atrodo nusilpęs.
  • Jei šuo dreba ir nevalgo ir šis simptomas trunka ilgiau nei keletą valandų.
  • Jei yra matomi akivaizdūs kiti sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, šuo šlapinasi krauju ar kraujas pastebimas vėmaluose, išmatose.

Jei šuo nevalgo, tai gali būti rimtas signalas, kurio nereikėtų ignoruoti. Nors kai kuriuos maisto atsisakymo atvejus galite spręsti namuose, ilgalaikis problemos ignoravimas gali sukelti rimtų padarinių. 

Pagrindinės problemos gali būti susijusios su sveikatos sutrikimais, stresu ar maisto pokyčiais. Jeigu šuo nevalgo sauso maisto, šuo vemia ir nieko nevalgo, arba šuo dreba ir nevalgo, svarbu imtis veiksmų kuo greičiau. 

Nedelskite kreiptis į veterinarijos kliniką „Begemotas“ Vilniuje, kur patyrę specialistai pasirūpins jūsų augintinio sveikata. Klinika dirba KASDIEN, todėl jūsų augintinis gaus pagalbą bet kuriuo metu.

Kalės nėštumas: ką turėtų žinoti šunų savininkai?

Kalės nėštumas – svarbus ir subtilus laikotarpis kiekvienos šunų veislės atstovėms, kurio metu vyksta daugybė fiziologinių ir psichologinių pokyčių. 

Šuns nėštumas – tai procesas, reikalaujantis atsakingo šeimininko dėmesio, kad užtikrintų tinkamą rūpinimąsi tiek kalės, tiek jos būsimosios palikuonių sveikata. 

Kalės nėštumas trunka apie 63 dienas, tačiau šis laikotarpis gali būti šiek tiek ilgesnis arba trumpesnis, priklausomai nuo šuns veislės ir individualių ypatybių. 

Nuo pirmųjų nėštumo požymių – pokyčių elgesyje, apetito ir energijos lygyje – iki gimdymo, kalė patiria hormonų lygio svyravimus, kūno masės padidėjimą ir kitus fiziologinius procesus, kurie padeda pasiruošti gimdymui ir būsimos palikuonių priežiūrai. 

Kiekevienas atsakingas veisėjas ir šeimininkas, kuris planuoja savo kalės nėštumą turi žinoti pagrindinius kalės nėštumo etapus, kaip atpažinti sveiką nėštumą ir ką svarbu žinoti rūpinantis nėščia kalė, kad užtikrinti jos gerovę ir palikuonių sveikatą. 

Svarbu pažymėti, kad tinkama mityba, priežiūra ir veterinarinė priežiūra yra būtini norint užtikrinti sėkmingą nėštumą ir gimdymą.

Šuns neštumo požymiai

Kalės nėštumas yra svarbus ir subtilus laikotarpis, kuris pasižymi įvairiais fiziologiniais ir elgesio pokyčiais. 

Šiuo metu kalė patiria tiek fizinius, tiek emocinius pokyčius, kurie padeda jos kūnui pasiruošti būsimiems šuniukams. Šie pokyčiai dažnai pastebimi šeimininkams ir gali tapti pirmu ženklu, kad kalė yra kalinga.

  • Ankstyvieji šuns nėštumo elgesio pokyčiai – nėštumo pradžioje kalė gali tapti ramesnė ir mažiau aktyvi nei įprastai. Ji gali pradėti rodyti padidėjusį apetitą ir dažniau ilsėtis.
  • Pilvo padidėjimas kalės nėštumo metu – po kelių savaičių pastebėsite, kad kalės pilvas pradeda didėti. Tai yra normalus požymis, rodantis, kad vaisiai auga.
  • Spindintys speneliai kalės nėštumo metu – kalės speneliai tampa išryškėję, o kai kuriais atvejais gali pradėti išskirti nedidelį kiekį pieno, kai kurioms kalėms tai atsitinka net nėštumo pradžioje.
  • Elgesio pokyčiai šuns nėštumo metu – nėščia kalė gali pradėti rodyti padidėjusį prisirišimą prie šeimininko ar kitų gyvūnų, taip pat gali pradėti kurti lizdus arba ieškoti saugių, ramybe dvelkiančių vietų.

Šie požymiai dažniausiai pasireiškia kelias savaites po apvaisinimo ir yra natūrali nėštumo proceso dalis.

tikrinamas šuns nėštumas veterinarijos klinikoje

Kiek laiko trunka šuns neštumas?

Kalės neštumas yra ypatingas laikotarpis, kai jūsų augintinė ruošiasi susilaukti palikuonių. 

Natūralu, kad šeimininkai nori žinoti, kiek trunka kalės neštumas ir kaip tinkamai prižiūrėti besilaukiančią kalę

Vidutiniškai šuns neštumas trunka nuo 58 iki 68 dienų, dažniausiai apie 63 dienas. Šis laikotarpis gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo kalės veislės, amžiaus ir sveikatos būklės.

Kalės neštumo etapai

  1. Pirma savaitė: kiaušinėliai apvaisinami ir pradedami implantuoti gimdoje.
  2. Antra-ketvirta savaitės: vyksta intensyvus embrionų vystymasis.
  3. Penkta-septinta savaitės: vaisiai įgauna specifinius šuniukų bruožus.
  4. Aštunta-devinta savaitės: šuniukai ruošiasi gimimui, kalė ima ieškoti ramesnės vietos gimdymui.

Pavojingi kalės nėštumo požymiai

Kalės nėštumo metu svarbu stebėti jos būklę ir elgesį, nes tam tikri požymiai gali rodyti sveikatos problemas arba komplikacijas. Štai keletas požymių, kurie turėtų kelti nerimą ir būti įvertinti veterinaro:

  1. Šuns vėmimas ir viduriavimas: Nors lengvas pykinimas ir virškinimo sutrikimai gali pasitaikyti nėštumo pradžioje, nuolatinis vėmimas ar viduriavimas gali signalizuoti apie infekciją ar kitą sveikatos problemą.
  2. Silpnas apetitas ar visiškas maisto atsisakymas: Nėštumo metu kai kurios kalės gali prarasti apetitą, tačiau visiškas atsisakymas maisto ilgiau nei 24–48 valandas gali būti rimtas signalas apie sveikatos problemas, tokias kaip gestacinė toksikozė ar infekcija.
  3. Pernelyg didelis letargija: Jei kalė tampa neįprastai silpna, mieguista ar nenoriai juda, tai gali rodyti bendrą organizmo silpnumą, infekcijas ar komplikacijas, kurias reikia nedelsiant įvertinti.
  4. Neįprastas kraujavimas ar išskyros: Kraujavimas ar gausios išskyros (ypač jei jos yra neaiškios spalvos ar kvapo) gali reikšti, kad kalė turi gimdos infekciją ar persileidimo grėsmę.
  5. Pabrinkusios kojos ar pilvas: Jei kalė turi neįprastą pilvo padidėjimą ar kojų pabrinkimą, tai gali būti komplikacijų, tokių kaip skysčių kaupimasis (ascitas), požymiai.
  6. Agresija: Staigus elgesio pokytis, kaip agresija, gali rodyti skausmą, stresą ar hormonų disbalansą.

Bet kokie iš šių požymių turėtų būti įvertinti veterinaro, kad būtų galima užkirsti kelią rimtesnėms komplikacijoms ir užtikrinti kalės bei jos palikuonių sveikatą. „Begemoto“ veterinarijos klinika Vilniuje garsėja savo patyrusių specialistų komanda, kurie ne vienerius metus rūpinasi kalių nėštumu, gimdymo priežiūra ir cezario pjūviais. Jie pasirūpins ne tik gimdymu, bet ir patars dėl tinkamos priežiūros po procedūros.

kalytės nėštumas - guli pavargusi

Kalės ruja po gimdymo

Po gimdymo kalės organizmas pamažu atsistato. Paprastai kalėms ruja po gimdymo prasideda per 4–6 mėnesius, tačiau tai priklauso nuo individualių savybių. 

Veterinarijos specialistai rekomenduoja stebėti kalės sveikatą ir, jei planuojama veisti šuniukus ateityje, pasitarti su veterinaru dėl tinkamiausio laiko.

Netikras kalių neštumas (pseudoneštumas)

Netikras kalės nėštumas, dar vadinamas pseudoneštumu, yra dažnas reiškinys, kai kalė po lytinio kontakto ar netrukus po šuns rujos patiria nėštumo simptomus, nors iš tiesų nėra vaisinga. 

Tai būklė, kai po rujos kalės organizmas „mano“, kad laukiasi, nors iš tikrųjų taip nėra. Pseudoneštumo požymiai apima pilvo padidėjimą, spenelių patinimą, pieno išsiskyrimą ir net „motinišką“ elgesį – lizdo kūrimą ir žaislų „priežiūrą“.

Pseudoneštumo priežastys dažnai yra hormonų disbalansas, ypač prolaktino ir progesterono, kurie sukelia kalės nėštumo požymius. 

Šis reiškinys gali pasireikšti kelis kartus per metus, dažniausiai kelių savaičių bėgyje arba iškart po rujos. Nors pseudoneštumas paprastai nėra pavojingas, tačiau jis gali sukelti psichologinį stresą kalėms ir kartais reikalauti medikamentinio gydymo. 

Jei simptomai yra sunkūs arba pasikartoja dažnai, rekomenduojama pasitarti su veterinaru, kad būtų išvengta galimų komplikacijų – pūlingo gimdos uždegimo (piometros) ar mastito (pieno liaukų uždegimo).

Cezario pjūvis šunims: Kada reikalingas?

Kai kuriais atvejais natūralus kalės gimdymas gali būti komplikuotas, ir tada būtinas cezario pjūvis. Indikacijos gali būti: labai dideli šuniukai, silpni sąrėmiai, netinkama vaisiaus padėtis ar pernelyg ilgas gimdymas. 

Jei pastebite, kad kalė nerami, patiria skausmą, o gimdymas neprogresuoja, būtina skubiai kreiptis į veterinarijos kliniką.

Vilniuje veikianti veterinarijos klinika „Begemotas“ yra patyrusi ir kompetentinga teikti profesionalią pagalbą tiek nėštumo, tiek gimdymo metu. 

Klinikos specialistai yra pasirengę atlikti cezario pjūvį ir suteikti visapusišką priežiūrą, užtikrinant saugų procesą tiek kalei, tiek jos šuniukams.

Jei jūsų kalė laukiasi arba pastebite galimo neštumo požymius, nedelskite – registruokitės pas „Begemoto“ klinikos veterinarijos specialistus. Laiku suteikta profesionali pagalba gali išgelbėti jūsų augintinės ir jos šuniukų gyvybę. Skambinkite arba registruokitės internetu jau šiandien!

Kačių cukrinis diabetas: priežastys ir gydymas

Kačių cukrinis diabetas yra viena iš dažniausių endokrininių ligų, kuri gali paveikti jūsų augintinio sveikatą. 

Kačių diabetas atsiranda, kai kačių organizmas nebegamina pakankamai insulino arba tampa jam atsparus, todėl kraujyje kaupiasi per didelis gliukozės kiekis. 

Laiku nenustatytas ir negydomas kačių diabetas gali sukelti rimtų sveikatos problemų ir net pavojų gyvybei. 

Kačių diabetas – kodėl katė serga?

Kačių cukrinį diabetą katėms dažniausiai sukelia keli pagrindiniai veiksniai bei priežastys:

  1. Antsvoris ir nutukimas: Antsvoris didina atsparumo insulinui riziką.
  2. Nesubalansuota mityba: Daug angliavandenių turinti mityba gali prisidėti prie gliukozės kiekio kraujyje padidėjimo.
  3. Genetika: Kai kurios kačių veislės gali būti genetiškai labiau linkusios sirgti diabetu.
  4. Amžius: Vyresnės katės dažniau serga cukriniu diabetu.
  5. Stresas ir kitos lėtinės ar ūmios kasos ligos: Ilgalaikis stresas ir kitos sveikatos problemos, tokios kaip kasos uždegimas, kasos vėžys ar hormonų disbalansas, taip pat gali sukelti šią ligą.
katė arba katės kailis su gliukozės monitoriumi

Kaip atpažinti kačių cukrinio diabeto simptomus?

Cukrinis diabetas dažnai vystosi palaipsniui, todėl svarbu atkreipti dėmesį į šiuos simptomus:

  • Padidėjęs troškulys: Katė pradeda gerti daugiau vandens nei įprastai.
  • Dažnas šlapinimasis: Dėl padidėjusio skysčių vartojimo katė dažnai šlapinasi.
  • Padidėjęs apetitas: Katė gali daugiau valgyti, bet vis tiek prarasti svorį.
  • Svorio netekimas: Nepaisant gero apetito, katė lieknėja.
  • Apatija ir silpnumas: Katė tampa mažiau aktyvi, gali būti vangia ir pavargusi.
  • Prasta kailio būklė: Kailis tampa matinis, šeriasi.
  • Galūnių silpnumas: Kai kurios katės gali vaikščioti su nuleistomis užpakalinėmis letenomis, tai vadinama diabetine neuropatija.

Užsiregistruokite konsultacijai veterinarijos klinikoje „Begemotas“ ir pasirūpinkite, kad jūsų augintinis gyventų sveiką ir laimingą gyvenimą.

kačių cukrinis diabetas, mielas katinas sėdi vet klinikoje dėl šios ligos, jį glosto

Kaip diagnozuojamas kačių diabetas?

Veterinarijos gydytojas atliks keletą tyrimų:

  • Kraujo tyrimai: Nustatomas bendrieji kraujo rodikliai ir bendra organizmo būklė, gliukozės kiekis kraujyje, biocheminiai kraujo rodikliai parodo vidaus organų funcionalumą.
  • Šlapimo tyrimai: Tikrinama, ar nėra gliukozės šlapime.
  • Bendros sveikatos būklės įvertinimas: Veterinarijos gydytojas įvertins kitus galimus susirgimus, kurie galėtų turėti įtakos diabeto atsiradimui, atliks echoskopijos ar rentegnologijos tyrimus pagal poreikį ir gyvūno būklę.

Diagnozavus diabetą katei, veterinarijos gydytojas parengs individualų gydymo planą pagal katės sveikatos būklę ir poreikius.

Kaip gydomas kačių cukrinis diabetas?

Pradžioje kačių diabeto gydymas gali reikalauti intensyvios šeimininko priežiūros ir bendradarbiavimo su veterinarijos gydytoju:

  1. Insulino injekcijos: Daugeliui kačių reikės reguliarių insulino injekcijų.
  2. Speciali kačių mityba: Mažai angliavandenių turinti, aukštos kokybės dieta padeda palaikyti stabilų gliukozės kiekį kraujyje.
  3. Reguliarūs patikrinimai: Reikia reguliariai lankytis pas veterinarijos gydytoją, kad būtų stebima ligos eiga.
  4. Svorio kontrolė: Jei katė turi antsvorio, būtina ją liekninti.
  5. Papildomi medikamentai ir papildai : Kartu su insulinu katėms diabeto kontrolei bei gydymui skiriami papildomi vaistai priklausomai nuo kasos būklės, streso lygio
  6. Fizinė veikla: Skatinkite katę daugiau judėti.Žaiskite kartu su ja.
katinas sergantis kačių diabetu guli veterinarijos klinikoje gauna insulino injekciją iš veterinaro

Kada kreiptis į veterinarijos gydytoją?

Jei pastebėjote bent vieną iš šių simptomų, nelaukite – kuo greičiau kreipkitės į veterinarijos kliniką. 

Laiku diagnozavus kačių diabetą, galima užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms. Patikima veterinarijos klinika Vilniuje „Begemotas“ greitai ir tiksliai nustatys jūsų katės sveikatos būklę bei paskirs reikiamą gydymą.

Vilniaus veterinarijos klinika „Begemotas“ specializuojasi kačių ligų diagnostikoje ir gydyme. Profesionalūs veterinarijos gydytojai suteiks jūsų augintiniui visapusišką pagalbą – nuo išsamios apžiūros iki ilgalaikio gydymo plano sudarymo. 

Naudojama moderni įranga leidžia greitai ir tiksliai diagnozuoti ligas, o atsidavęs personalas užtikrins, kad jūsų katė gautų aukščiausios kokybės priežiūrą.

Šunų ruja kalytėms ir patinams

Šunų ruja yra svarbus procesas kiekvieno šuns gyvenime, ypač kalėms. Šunų ruja yra vienas svarbiausių reprodukcinių procesų, su kuriuo susiduria šunų savininkai. 

Ruja – tai natūralus fiziologinis reiškinys, kurio metu kalės organizmas pasirengia galimam kergimui ir šuniukų gimimui. Suprasti šį procesą yra būtina ne tik veisėjams, bet ir visiems, kurie nori užtikrinti savo augintinių sveikatą bei gerovę. 

Kiekevienas rūpestingas šeimininkas augindamas kalytę turi žinoti pagrindinius kalės rujos aspektus, susijusius su šunų rujos ciklu, trukme, kergimu ir kalės rujos požymiais, elgesio pokyčiais.

Kas yra šunų ruja?

Šunų ruja – tai fiziologinis procesas, kai kalės organizmas pasiruošia veisimui. Ruja pasireiškia tam tikrais elgesio ir fiziologiniais pokyčiais, kurie rodo, kad kalė yra vaisinga ir pasirengusi poruotis. 

Kalės ruja dažniausiai prasideda, kai kalė pasiekia lytinę brandą, paprastai tarp 6–12 mėnesių amžiaus, nors tai gali skirtis priklausomai nuo veislės ir individualių organizmo savybių.

Kalės rujos požymiai

Kalės rujos požymiai yra gana lengvai pastebimi, jei savininkas atidžiai stebi savo augintinį. 

Pagrindiniai požymiai yra šie:

  1. Fiziologiniai pokyčiai:
    • Vulvos patinimas
    • Kraujingos išskyros iš makšties (pirmosios rujos dienos)
    • Vėliau išskyros tampa šviesesnės ir retesnės
  2. Elgesio pokyčiai:
    • Kalė tampa draugiškesnė su kitais šunimis
    • Dažniau kelia uodegą ir rodo susidomėjimą patinais
    • Gali būti neramesnė ir mažiau paklusni
  3. Fiziologinis aktyvumas:
kalės ruja

Šuns patino ruja. Kas tai?

Šuns patino ruja nėra fiziologinis procesas, tačiau ji stipriai veikia jų elgesį. Patinai jaučia kalės rują dėl stipraus hormonų išsiskyrimo ir kvapų, kuriuos skleidžia rujojanti kalė. 

Net kelis kilometrus nuo rujos esančios kalės kvapas gali pritraukti patinus. Šunų patinai tampa neramūs, gali pradėti žymėti teritoriją dažniau nei įprastai, tapti agresyvesni ar labiau domėtis pabėgimu iš namų. 

Dažniausiai šuns patino ruja –  jaučiama per visą kalės rujos laikotarpį. Patinų elegesys kalių rujos metu keičiasi, ypač estrus fazėje, kai kalė yra pasirengusi poruotis. Patinai gali nustoti valgyti, būti neramūs, kaukti ir ieškoti būdų, kaip pasiekti kalę. 

Siekiant išvengti nepageidaujamo elgesio, rekomenduojama laikyti patinus uždarose teritorijose arba juos kastruoti, jei neplanuojate veisimo, dėl kiekvienos kaimynų kalės rujos metu žalojamos psichologinės patino sveikatos.

šuns patino ruja

Kiek trunka šuns ruja?

Vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų yra: kiek trunka šuns ruja? Kalės ruja paprastai trunka iki 4 savaičių. Procesas skirstomas į keturias pagrindines fazes:

  1. Proestrus (pradinė fazė): Trunka apie 7–10 dienų. Šiuo laikotarpiu pastebimos pirmosios išskyros ir vulvos patinimas.
  2. Estrus (vaisingasis laikotarpis): Trunka 5–10 dienų. Tai laikas, kai kalė yra pasirengusi kergimui. Išskyros tampa šviesesnės, o elgesys pasikeičia – kalė aktyviai ieško patinų.
  3. Diestrus (po rujos): Trunka apie 60 dienų. Jei kalė neapsivaikavo, hormonų lygis normalizuojasi.
  4. Anestrus (ramybės laikotarpis): Trunka apie 4–5 mėnesius. Tai laikas tarp rujos ciklų, kai kalės organizmas ilsisi.

Šunų ruja kergimas

Jei planuojate kergti savo kalę, svarbu suprasti, kada tinkamiausias laikas. Geriausias kergimo laikas yra estrus fazė, kai kalė yra vaisingiausia. Norint sėkmingo kergimo, rekomenduojama stebėti kalės elgesį ir fiziologinius požymius. 

Kai kurie šeimininkai taip pat kreipiasi į veterinarijos gydytojus, kurie gali atlikti hormoninius tyrimus, kad nustatytų tiksliausią kergimo laiką.

Kaip prižiūrėti kalę rujos metu?

Rujos metu labai svarbu užtikrinti tinkamą kalės priežiūrą:

  • Higiena: Dažnai valykite grindis ir kalės guolį, kad išlaikytumėte švarą.
  • Pasivaikščiojimai: Vedžiokite kalę su pavadėliu, nes ji gali būti linkusi bėgti ieškodama patinų.
  • Apsauga: Venkite kontaktų su nepageidaujamais šunimis, jei neplanuojate kergimo.
  • Veterinaro konsultacija: Jei kyla abejonių dėl kalės sveikatos ar rujos požymių, kreipkitės į veterinarą.

Piometra – pūlingas gimdos uždegimas

Kai ruja baigiasi kalės elgesys grįžta į įprastą kasdienį elgesį, tačiau kartais po 60–90 dienų po rujos kalė gali susidurti su rimta sveikatos problema – piometra, arba pūlingu gimdos uždegimu

Tai yra gyvybei pavojinga būklė, kurią sukelia hormoniniai pokyčiai ir bakterinės infekcijos. Pagrindiniai piometros požymiai yra mieguistumas, sumažėjęs apetitas, padidėjęs troškulys ir dažnas šlapinimasis. 

Kalės gali turėti nemalonaus kvapo išskyrų iš makšties arba jų išvis nebūti uždaros piometros atveju. Jei įtariate piometrą, būtina nedelsiant kreiptis į veterinarą. Gydymas paprastai apima skubią operaciją – gimdos pašalinimą – arba intensyvų gydymą antibiotikais ankstyvoje stadijoje.

Jei kalytės neketinama kergti ar veisti – kalytės sterilizacija yra efektyvi prevencijos priemonė, padedanti išvengti šios rimtos ligos.

Pastebėję bet kokius neįprastus požymius po rujos, nedelskite ir registruokitės apžiūrai „Begemoto“ veterinarijos klinikoje, kad užtikrintumėte savo augintinio sveikatą.

šuo veterinarijos klinikoje

Kur kreiptis dėl profilaktikos?

Šunų ruja yra natūralus procesas, kuriam reikia atsakingo požiūrio iš šeimininko. Supratimas apie tai, kiek trunka šuns ruja, kokie yra kalės rujos požymiai ir kaip tinkamai pasiruošti šunų rujos kergimui padeda užtikrinti augintinio gerovę ir sveikatą.

Tinkama priežiūra ir veterinarinė pagalba padės išvengti galimų problemų ir palaikyti kalės sveikatą viso jos gyvenimo metu.

„Begemoto“ veterinarijos klinika teikia profesionalias paslaugas, užtikrinančias kalės reprodukcinės sistemos sveikatą. 

Veterinarijos klinikoje Vilniuje dirbantys veterinarijos specialistai turi ilgametę patirtį gyvūnų reprodukcijos srityje ir naudoja modernią diagnostinę įrangą. 

Atliekami hormonų tyrimai, ultragarsinės ir endoskopinės procedūros leidžia tiksliai nustatyti rujos ciklo fazę ir išvengti galimų komplikacijų, tokių kaip piometra ar nevaisingumas. 

Be to, vetklinikoje siūloma individuali konsultacija, profilaktinės apžiūros ir veterinarinės priežiūros planai, padedantys užtikrinti jūsų augintinio sveikatą ir gerovę visais gyvenimo etapais.

Norėdami pasirūpinti savo augintinio sveikata, registruokitės apžiūrai „Begemoto“ veterinarijos klinikoje jau šiandien!

Šunų kirminai: virškinamojo trakto parazitai

Šunų virškinamojo trakto parazitai, tokie kaip šunų kirminai ar kirmelės, yra dažna problema, su kuria susiduria šunų savininkai. Šie dažniausiai žarnyne sutinkami endoparazitai gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų tiek jaunam, tiek suaugusiam šuniui. 

Svarbu žinoti, kaip atpažinti šunų kirminų infekciją, užkirsti kelią užsikrėtimui ir užtikrinti, kad jūsų augintinis būtų sveikas.

Šunų kirminai: tipai

Šunų kirminai gali būti kelių rūšių:

  • Apvaliosios šunų kirmelės
  • Plokščiosios šunų kirmelės (dar kitaip vadinamieji kaspinuočiai)

Apvalieji šunų kirminai dažniausiai pasitaiko jauniems šuniukams, sukeliančios pilvo pūtimą, vėmimą ir viduriavimą. 

Kaspinuočiai yra ilgi ir segmentuoti, dažniausiai matomi išmatose arba aplink šuns išangę kaip balti į ryžius panašūs segmentai. Šunų kirmelės sukelia kraujavimą žarnyne, pažeidžia žarnyno sienelę.

užpuolė šunų kirminai, augintinis tikrinamas vet klinikoje

Simptomai ir diagnostika

Šunų kirminai ir jų infekcijos požymiai:

  1. Apetito praradimas, 
  2. Svorio mažėjimas, 
  3. Vėmimas, 
  4. Viduriavimas
  5. Energijos stoka,
  6. Kailio šėrimąsis. 

Jei pastebite tokius simptomus, būtina kreiptis į veterinarą, kuris atliks išmatų tyrimus ir paskirs tinkamą gydymą.

Šunų kirmelių naikinimas – dehelmintizacija

Reguliari antiparazitinė profilaktika yra pagrindinis būdas apsaugoti šunį nuo šunų kirmelių. Be to, svarbu laikytis higienos taisyklių, tokios kaip šuns ekskrementų šalinimas ir reguliarus guolio valymas.

Jei šuo rodo šunų kirminų infekcijos požymius, būtina nedelsiant kreiptis į veterinarą.

Šunų nukirminimo (dehelmintizacijos) būdai

Antiparazitiniai vaistai gali būti įvairių formų: pastos, geriamosios suspensijos, lašiukai arba tabletės. Mažiems šuniukams dažniausiai rekomenduojama naudoti pastą arba suspensiją, o suaugusiems šunims – tabletes. 

Svarbu tiksliai dozuoti vaistą pagal šuns svorį ir niekada neviršyti nustatytos dozės.

Rūpindamiesi savo šuns sveikata ir laikydamiesi reguliarios dehelmintizacijos tvarkos, galite apsaugoti savo augintinį nuo šunų kirminų ir užtikrinti visos šeimos saugumą.

Visi veiksmingiausi preparatų nuo šunų kirminų yra receptiniai ir juos galima įsigyti tik veterinarijos klinikose. 

Svarbu žinoti, kad dehelmintizacijos priemonės veikia tik pačius parazitus ir nėra kenksmingos šuns organizmui. 

Vis dėlto, jei šunų kirminų kiekis virškinamajame trakte yra labai didelis, nuo vaistų nugaišę parazitai gali sukelti intoksikaciją, todėl rekomenduojama laikytis veterinaro nurodymų dėl tinkamos dozės ir procedūros dažnumo.

šuo veterinarijos klinikoje prieš nukirminimą

Kada ir kaip nukirminti šuniukus pirmą kartą?

Šuniukus nukirminti (dehelmintizuoti) galima padaryti jau nuo 1 mėnesio amžiaus. Begemoto veterinarijos klinikos veterinarai rekomenduoja, kad iki 6 mėnesių amžiaus šuniukų dehelmintizacija būtų atliekama kas mėnesį. 

Tai ypač svarbu, nes apvaliųjų kirmėlių lervos gali patekti į pieno liaukas ir per pieną užkrėsti šuniukus. 

Suaugusio šuns nukirminimas

Šunų dehelmintizacija reikalinga ne tik šuniukams, bet ir suaugusiems šunims. Nukirminimo dažnis priklauso nuo gyvenimo būdo ir užsikrėtimo rizikos, tačiau dauguma veterinarų rekomenduoja suaugusius šunis nukirminti kas 3-6 mėnesius

Tai padeda užtikrinti, kad šuo išliks sveikas ir apsaugotas nuo pavojingų parazitų. Be to, jei planuojamas kalytės kergimas, būtina atlikti dehelmintizaciją likus 2 savaitėms iki poravimosi.

Šuns nukirminimas prieš skiepus

Šuns nukirminimas prieš skiepus yra btinas, kad vakcinacija būtų veiksminga. Parazitai, tokie kaip apvaliosios kirmėlės ar kaspinuočiai, silpnina šuns imuninę sistemą, todėl skiepai gali nesuformuoti norimo imuninio atsako. 

Geriausias laikas atlikti dehelmintizaciją yra likus 10-14 dienų iki planuojamos šuns vakcinacijos.

Ar šunų kirmelės pavojingos žmogui?

Taip, kai kurie šunų kirmelės pavojingos žmonėms. Šunų kirmelių kiaušinėliais žmonės gali užsikrėsti per kontaktą su užteršta dirva arba šuns išmatomis. 

Ypač pažeidžiami yra vaikai, kurie gali žaisti lauke ir netyčia paliesti užterštą žemę. Norint išvengti užsikrėtimo, būtina dažnai plauti rankas, vengti kontakto su nešvariais paviršiais ir reguliariai dehelmintizuoti augintinius bei surinkti augintinio išmatas vaikščiojant lauke.

Rūpindamiesi savo šuns sveikata ir laikydamiesi prevencinių priemonių, galite išvengti šunų kirminų plitimo ir užtikrinti visos šeimos saugumą.

kirmelės organizme

Kur kreiptis dėl šunų kirminų?

Norite užtikrinti savo augintinio sveikatą? Kreipkitės į „Begemoto“ veterinarijos klinikos specialistus ir gaukite išsamias konsultacijas dėl šunų kirminus ir jų prevencijos būdus.

Turite klausimų apie savo augintinio priežiūrą? Mūsų veterinarijos gydytojai pasirengę padėti ir suteikti profesionalias rekomendacijas.

Registruokitės konsultacijai „Begemoto“ veterinarijos klinikoje jau šiandien ir pasirūpinkite, kad jūsų šuo išliktų sveikas bei laimingas!

Šunų akių ligos. Kodėl ašaroja šuns akys?

Šunų akių ligos gali kilti dėl įvairių priežasčių ir pasireikšti skirtingais simptomais, kaip ašarojimas, paraudusios šuns akys ar matomi akių pažeidimai.

Dažniausiai šunų akių ligas sukelia uždegimai, alergijos ar infekcijos.  Padidėjęs akių ašarojimas šunims – tai dažniausiai pastebimas akių ligų simptomas. 

Tinkamai diagnozuoti ir gydyti šunų akių ligas padeda šunų akių gydytojai veterinarai – oftalmologai, kurie gali skirti specialius lašus, atlikti operacijas ar pasiūlyti prevencines priemones.

Virusinės kilmės šunų akių ligos

Šunų akių ligos yra sukeliamos kelių virusų, kurie dažnai pažeidžia ne tik akis, bet ir visą organizmą. Štai keletas virusų, kurie yra susiję su šunų akių ligomis:

  1. Šunų adenovirusas (CAV-1) – sukelia infekcinį hepatitą, bet taip pat gali paveikti akis, sukeldamas rainelės uždegimą (uveitą) ir vadinamąją “mėlyną akį” (corneal edema). Tai sukelia akių drumstį ir skysčių kaupimąsi ragenoje.
  2. Šunų maras (CDV) – šunų maro virusas gali pažeisti įvairius audinius, įskaitant akių rageną, tinklainę ir junginę. Šunims su šiuo virusu dažnai atsiranda akių paraudimas, išskyros ir net regos sutrikimai. Virusas gali sukelti antrinį akių uždegimą ar net retinitą, tinklainės uždegimą.
  3. Herpes virusas (CHV-1) – šis virusas dažniau pasireiškia jauniems šuniukams ir sukelia akių gleivinės ir ragenos uždegimą, kuris gali sukelti akies opas, randus ir regos praradimą.
  4. Parvovirusas – nors dažniau siejamas su virškinimo trakto problemomis, kai kuriais atvejais parvovirusas gali komplikuotis ir paveikti akis, ypač kai susilpnėja imuninė sistema.
  5. Šunų gripo virusas (CIV) – dažniausiai pasireiškia kaip kvėpavimo takų infekcija, tačiau kartais jis gali sukelti konjunktyvitą (junginės uždegimą), sukeldamas paraudimą ir akių išskyras.

Apsauga nuo šių virusų apima reguliarias šunų vakcinacijas, kurios padeda sumažinti šunų užsikrėtimo riziką ir užkerta kelią akių ligų vystymuisi

šuo

Bakterinės kilmės šunų akių ligos

  1. Bakterinis konjunktyvitas – viena iš dažniausių akių ligų, sukeltų bakterijų. Dažniausiai ją sukelia bakterijos, tokios kaip Staphylococcus, Streptococcus arba Escherichia coli. Bakterinis konjunktyvitas pasireiškia paraudimu, pūlingomis išskyromis ir akių niežėjimu.
  2. Bakterinis keratitas – tai ragenos uždegimas, kuris dažnai atsiranda dėl bakterinės infekcijos po akies sužalojimo ar ragenos pažeidimo. Dažniausiai nustatomos bakterijos – Pseudomonas aeruginosa ir Staphylococcus rūšys. Bakterinis keratitas sukelia ragenos drumstį, ašarojimą, jautrumą šviesai ir stiprų skausmą.
  3. Blefaritas – akių vokų uždegimas, kurį gali sukelti bakterijos, tokios kaip Staphylococcus arba Streptococcus. Šis uždegimas gali sukelti akių vokų paraudimą, paburkimą, niežėjimą ir pūlingas išskyras. Blefaritas dažnai yra lėtinis ir reikalauja ilgalaikio gydymo.
  4. Dakriocistitas – ašarų maišelio uždegimas, kuris gali atsirasti, jei ašarų latakai užsikemša ir susidaro palankios sąlygos bakterijoms daugintis. Šios būklės simptomai – ašarojimas, paraudimas aplink akis ir pūlingos išskyros. Dažniausi sukėlėjai – Staphylococcus ir Streptococcus bakterijos.
  5. Uveitas – nors dažniausiai jį sukelia imuninės sistemos sutrikimai ar traumos, uveitas taip pat gali atsirasti dėl bakterinių infekcijų, kurios pasiekia akis iš kitų kūno vietų, pavyzdžiui, per kraujotaką. Šis uždegimas gali sukelti akies paraudimą, ašarojimą, skausmą ir net regėjimo praradimą.

Veterinarijos gydytojai oftalmologai bakterines šunų akių ligas diagnozuoja atlikdami akių tyrimus ir dažnai paima mėginius, kad nustatytų infekciją sukėlusias bakterijas.

Gydymui dažniausiai skiriami antibiotikų savo sudėtyje turintys akių lašai ar tepalai, o sunkesniais atvejais gali būti skiriami ir geriamieji – sisteminiai antibiotikai.

šuns akių ligos - paraudusios akys

Šuns akių ligų diagnostika

  1. Šimerio testas. Tai testas, kuris veterinarijos gydytojams apžiūros metu padeda diagnozuoti per didelį šuns akių ašarojimą. Begemoto veterinarijos klinikoje specialistai gali išmatuoti susidariusių ašarų kiekį naudojant šį testą. Šimerio testas atliekamas vienai minutei į apatinį voką įdėjus speciali, sugraduota,nedidelė, ašaras sugerianti juostelė.
  2. Fluoresceino testas. Šis testas Begemoto veterinarijos klinikoje atliekamas, kai vet. gydytojui – oftalmologui kila įtarimas dėl akies sužalojimo. Fluoresceino testo metu akies ragena nudažoma fluoresceinu ir pro specialią led lempą stebimas pakitęs ragenos vientisumas. 
  3. Akies tonometrija. Tai neskausminga procedūra, kurios metu matuojamas akies spaudimas. Begemoto veterinarijos gydytojai apžiūros metu gali pamatuoti akies spaudimą ir įsitikinti ar jūsų šuns akys ašaroja dėl besivystančios glaukomos.
  4. Bakteriologiniai ir virusologiniai tyrimai. Veterinarijos gydytojui apžiūros metu kilus įtarimui dėl bakterinės ar virusinės kilmės šuns akių ligų gali būti atliekami specialūs greitieji testai iš kraujo arba siunčiami mėginiai nuo akies ragenos, akies vokų ar pačių išskyrų mėginiai į užsienio partnerių laboratorijas dėl tiksliausios diagnozės ir gydymo plano sudarymo. 

Kiekvieno augintinio šeimininkas turėtų kreiptis į veterinarą, jei kartu su ašaromis pasireiškia ir žalsvos, gelsvos arba žalsvai gelsvos spalvos išskyros, šuo prisimerkia. Tai gali rodyti akių sužalojimą, bakterinės bei virusinės kilmės šunų akių ligas.

šuo veterinarijos klinikoje tikrinamas dėl šunų akių ligų

Kaip gydomos šuns akių ligos?

Šuns akių ligos gali būti gydomos labai įvairiai, atsižvelgiant į pagrindinę priežastį. Šunų bakterinių ir virusinių akių ligų gydymas reikalauja tikslios diagnozės ir veterinarinės priežiūros, o gydymas – receptinių preparatų.

  • Bakterinės infekcijos, tokios kaip konjunktyvitas ar ragenos opos, gydomos antibiotiniais akių lašais ar tepalais, dažnai su neomicinu ar chloramfenikoliu.
  • Virusinės ligos, pavyzdžiui, adenoviruso sukeltas keratokonjunktyvitas, gydomos antivirusiniais lašais, tokiais kaip interferonas, bei dirbtinėmis ašaromis. Simptomams palengvinti gali būti naudojami akių valikliai ar fiziologinis tirpalas, o sudėtingesniais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos.
  • Jei šunų akių ligos priežastis yra alergijos, pavyzdžiui, žiedadulkės, sudirginimas, veterinarijos gydytojas gali rekomenduoti antihistamininį preparatų naudojimą kartu su dirbtinių ašarų lašais akims praplauti. 

Gydymo sėkmė priklauso nuo greito reagavimo ir tinkamos priežiūros, todėl pastebėjus akių paraudimą, patinimą ar išskyras, būtina nedelsiant kreiptis į veterinarą.

Laiku pradėtas gydymas padeda išvengti komplikacijų, tokių kaip regėjimo praradimas, ir užtikrina greitą augintinio pasveikimą.

Kai kuriais akių ašarojimo atvejais gydymo nereikia, jei pernelyg didelis ašarojimas atsirado dėl negilių akiduobių arba normalios tos veislės būklės.

Šiems šunims reguliariai valyti ašarų takus specialiais veterinariniais valikliais ar specialiomis veterinarinės, švelniomis servetėlėmis. Tokia šunų ašarojančių akių priežiūra, gali padėti išvengti nešvarumų kaupimosi ir antrinių bakterinių infekcijų. 

vet klinikoje šuo gydomas dėl akių ligos

Kada dėl šunų akių ligos ar ašarojančių šuns akių reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją?

Dažniausi akių ligų simptomai, kuriuos pastebėjus reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją – oftalmologą

  • Pastebėjote itin didelį, perteklinį ašarų kiekį. Šuns akių ašarojimą gali sukelti sutrikęs pasigaminusių ašarų nutekėjimas arba per didelė ašarų gamyba.
  • Paraudoni, parudavo ar pakito kailio spalva po akimis. Dažniausiai šunų šeimininkai gali pastebėti, kad dėl drėgmės kailis aplink akis pasidaro raudonai rudos spalvos, tai ypač pastebima šunims su baltu kaili.. Kailio spalvos pakitimas aplink akis atsiranda dėl ašarų pigmento, vadinamo porfirinu.
  • Šuo prisimerkęs, šuo sunkiai gali atmerkti vieną ar abi akis.
  • Žalsvos, gelsvos, baltos spalvos išskyros iš akių.
  • Šuo trina letenomis akis, kasosi.
  • Šuns akys tapo „stiklinės“.
veterinaras šuniui laiko už pėdutės

Kur kreiptis dėl šunų akių ligų?

Begemoto veterinarijos klinikoje dirbantys savo srities specialistai, inovatyvi bei moderni įranga leidžia kaip įmanoma greičiau nustatyti šuns akių ligų priežastis, o šunų akių gydytojas – oftalmologas paskirti tinkamiausią gydymo metodą. 

Veterinarinės medicinos centras „Begemotas“ – vetklinika, įsikūrusi Vilniaus miesto centre, vieta, kurioje ne tik puoselėjama kiekvieno keturkojo paciento sveikata, bet ir nuoširdžiai rūpinamasi jo bei jį atlydėjusio šeimininko emocine būkle. Registruokitės jau dabar ir suteikite savo augintiniui aiškų žvilgsnį į rytojų!

Kačių kirmelės ir jų sukelti simptomai: kodėl būtina reguliari profilaktika?

Kačių kirmėlės (parazitiniai kirminai) yra viena iš labiausiai paplitusių sveikatos problemų kačių tarpe. 

Dažniausiai nustatomos kačių žarnyno kirmėlės, tačiau parazitai gali įsikurti ir kituose organuose, pavyzdžiui, plaučiuose ir širdyje, sukeldami rimtų sveikatos sutrikimų. 

Todėl labai svarbu žinoti apie galimus kačių kirmelių sukeliamus simptomus, profilaktikos priemones ir nukirminimo būdus.

Dažniausiai veterinarijoje nustatomos kačių kirmėlės

Kačių kirminai gali būti įvairių rūšių, tačiau labiausiai paplitę yra apvaliosios ir kapinuočiai (plokščiosios kirmelės), kurios dažniausiai randamos katės žarnyne. Plaučių ir širdies kirmėlės yra retesnės, tačiau ne mažiau pavojingos.

  1. Apvaliosios kirmėlės (Toxocara cati, Toxascaris leonina). Apvalieji kačių kirminai yra viena dažniausiai nustatomų žarnyno parazitų rūšių. Jos sukelia įvairius virškinimo sutrikimus, prastą apetitą ir svorio netekimą. Kates dažnai užsikrečia per užkrėstą maistą ar kontaktuojant su kitos sergančios katės išmatomis užkrėsta dirva.
  2. Kaspinuočiai – plokščiosios kirmėlės (Dipylidium caninum, Taenia spp.). Šio tipo kačių kirmėlės į organizmą dažniausiai patenka per blusas, kuriomis gali užsikrėsti laukinės arba lauke vaikštančios katės. Užsikrėtusios plokščiosiomis kirmėlėmis katės gali jausti diskomfortą pilve, svorio netekimą, nuovargį, o išmatose gali būti matomi mažyčiai baltos spalvos kirmėlių segmentai.
  3. Plaučių kirmėlės (Aelurostrongylus abstrusus). Šie kačių kirminai įsikuria katės plaučiuose ir gali sukelti kvėpavimo sutrikimus. Plaučių kirmėlių sukelta infekcija pasireiškia sunkiu kvepavimu, kosuliu, dusuliu, svorio netekimu, o sunkesniais atvejais gali sukelti rimtų plaučių ligų. Dažniausiai plaučių kirmėlės plinta per užkrėstus mažus graužikus ar paukščius, o katė užsikrečia juos medžiodama.
  4. Širdies kirmėlės (Dirofilaria immitis): Šios kačių kirmėlės sukelia pavojingą būklę, vadinamą dirofilarioze. Užsikrėtusios kirmėlėmis katės gali patirti dusulį, apatiškumą, kosulį, svorio netekimą, o labai progresavus infekcijai, tai gali būti mirtina. Širdies kirmėlės perduodamos per uodus, todėl šis pavojus kyla šiltesniais metų laikais.
kačių kirmelės

Simptomai, rodantys kačių kirminų buvimą organizme

Kirminų infekcijos gali pasireikšti įvairiais simptomais, priklausomai nuo to, kurioje kūno vietoje parazitai apsigyveno. Štai keli pagrindiniai simptomai, kurie gali rodyti kačių kirmeles:

  • Svorio netekimas
  • Prastas apetitas arba jo pokyčiai
  • Pilvo pūtimas ar diskomfortas
  • Vėmimas arba viduriavimas
  • Išmatose ar aplink išangę pastebimi kirmėlių segmentai
  • Kosulys arba dusulys (ypač esant plaučių arba širdies kirmėlėms)
  • Nuovargis ir apatiškumas

Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos simptomus, nes ilgai negydoma infekcija gali itin stipriai pakenkti katės sveikatai.

pavargusi katė

Kada reikia nukirminti kates?

Nukirminimas yra esminė profilaktinė priemonė, kuri padeda apsaugoti katę nuo įvairių parazitų. 

Specialistai rekomenduoja nukirminti kates bent kartą per 3–6 mėnesius, priklausomai nuo jų gyvenimo būdo. 

Katės, kurios daug laiko leidžia lauke, turi didesnę riziką užsikrėsti kirmėlėmis, todėl jos turėtų būti nukirminamos dažniau.

Katinukus reikėtų pirmą kartą nukirminti maždaug po 6 savaičių nuo gimimo, nes jauni gyvūnai yra itin jautrūs kirmėlių infekcijoms, kurios gali greitai paveikti jų sveikatą.

Kačių kirminų profilaktika būtina 10-14 dienų prieš atliekant kasmetinė vakcinaciją. 

Kačių nukirminimo būdai: tabletės ir lašai

Veterinarijos klinikos siūlo kelis efektyvius nukirminimo būdus, priklausomai nuo šeimininko ir katės pageidavimų.

  1. Tabletės. Tabletės yra vienas iš dažniausiai naudojamų būdų prieš kovą su kirminais. Jos yra efektyvios ir paprastai veikia įvairių rūšių kirmėles, tačiau jų įdavimas kai kurioms katėms gali būti iššūkis. Norint užtikrinti sėkmingą nukirminimą, reikėtų laikytis veterinaro nurodymų dėl dozavimo, priklausomai nuo katės amžiaus ir svorio.
  2. Lašai ant odos. Tai yra itin patogus nukirminimo būdas, kai vaistas yra lašinamas tiesiai ant katės odos, dažniausiai tarp menčių. Lašai yra efektyvūs ir patogūs naudoti, nes katė dažnai net nepastebi vaisto aplikacijos. Ši priemonė ypač naudinga, jei katė negali nuryti tablečių arba jei reikia apsaugos nuo kelių rūšių parazitų, įskaitant išorinius, tokius kaip blusos.
katinui vet klinikoje bus atliekamas kačių nukirminimas

Kaip užtikrinti efektyvų nukirminimą?

Norint pasiekti geriausių rezultatų ir išvengti pakartotinės infekcijos, rekomenduojama:

  • Nuolat stebėti katės sveikatos būklę
  • Valyti ir dezinfekuoti katės gyvenamąją aplinką
  • Rūpintis reguliaria profilaktika, ypač jei katė turi kontaktų su kitais gyvūnais arba dažnai būna lauke

Apsilankymas veterinarijos klinikoje – būtinas žingsnis

Kačių kirmelės nėra malonus dalykas, jei pastebite bet kurį iš aukščiau išvardytų simptomų arba jei reikia patarimo dėl reguliarios profilaktikos, rekomenduojama apsilankyti Begemoto veterinarijos klinikoje Vilniuje. 

Čia kvalifikuoti specialistai suteiks profesionalią pagalbą ir parinks tinkamiausią nukirminimo būdą, atsižvelgdami į individualius jūsų katės poreikius. 

Profilaktiniai veiksmai ir laiku atliekami nukirminimo procesai padeda išlaikyti katės sveikatą ir apsaugo nuo rimtų komplikacijų, todėl verta pasirūpinti savo augintiniu reguliariai.

Šunų pieno liaukų vėžys: priežastys, simptomai, gydymas 

Pieno liaukų navikai yra dažnas sveikatos sutrikimas šunų patelėms, ypač toms, kurios nebuvo sterilizuotos arba sterilizuotos vėliasniame amžiuje. 

Šie šunų navikai gali būti gerybiniai arba piktybiniai, o jų gydymas priklauso nuo daugybės faktorių – pradedant nuo naviko tipo iki jo išplitimo. 

Supratimas apie pieno liaukų navikus, jų atsiradimo priežastis, simptomus ir gydymo galimybes yra itin svarbus kiekvienam šuns savininkui, siekiančiam ilgalaikės savo augintinio sveikatos.

Šunų pieno liaukų navikų atsiradimo priežastys

Pagrindinis pieno liaukų navikų atsiradimo rizikos veiksnys yra šuns patelės hormoninis statusas. Kalytės, kurios nebuvo sterilizuotos arba sterilizuotos būdamos vyresnio amžiaus, turi daug didesnę riziką išsivystyti pieno liaukų navikams. 

Hormonai, ypač estrogenas ir progesteronas, skatina pieno liaukų audinių augimą, todėl nesterilizuotos patelės patiria didesnį pieno liaukų vėžio pavojų.

Tam tikros veislės taip pat yra labiau linkusios į šią ligą. Tyrimai rodo, kad žaisliniai ir miniatiūriniai pudeliai, kokerspanieliai ir vokiečių aviganiai yra labiau linkę į pieno liaukų navikus. Šunų amžius taip pat yra svarbus veiksnys – vyresnės nei 7 metų šunys dažniau patiria šios ligos išsivystymo riziką.

laimingas šuo

Šunų pieno liaukų navikų tipai

Kalyčių pieno liaukų navikai skirstomi į dvi pagrindines kategorijas: gerybinius ir piktybinius navikus. 

  • Gerybiniai navikai (adenomos) dažniausiai auga lėčiau, yra mažiau pavojingi ir neturi tendencijos plisti į kitus organus. Tačiau net ir gerybiniai navikai gali tapti pavojingi, jei jie auga per dideli arba spaudžia aplinkinius audinius.
  • Piktybiniai navikai, tokie kaip adenokarcinomos ir karcinomos, kelia daug didesnį pavojų. Jie gali greitai plisti (metastazuoti) į kitus audinius, ypač į limfmazgius, plaučius ir kepenis. Piktybiniai navikai dažnai reikalauja agresyvesnio gydymo ir turi prastesnę prognozę, jei jie diagnozuojami vėlai.

Viena iš agresyviausių navikų formų yra uždegiminė pieno liaukų karcinoma. Ši forma pasižymi itin greitu augimu, stipriu pieno liaukų uždegimu, skausmu ir paraudimu. 

Uždegiminė karcinoma dažnai paveikia kelias liaukas vienu metu ir turi itin prastą prognozę.

Pieno liaukų navikų simptomai

Ankstyvose stadijose pieno liaukų navikai gali nesukelti jokių pastebimų simptomų. Dažniausiai šeimininkai pastebi mažus, apvalius arba nelygius gumbelius po šuns oda, ypač pilvo apačioje, kur yra pieno liaukos. 

Navikai gali būti kieti arba minkšti, judrūs arba pritvirtinti prie pagrindinių audinių. Šunys, kuriems išsivystė daugiau nei vienas navikas, gali turėti navikus skirtingose liaukose arba net toje pačioje liaukoje.

Jeigu navikas yra piktybinis, jis gali greitai augti ir sukelti kitus simptomus, tokius kaip odos opėjimas arba kraujavimas iš paveiktų liaukų. 

Piktybiniai navikai taip pat gali sukelti svorio mažėjimą, prastą apetitą, vėmimą, viduriavim. Taip pat piktybiniai navikai gali sukelti šunų kvėpavimo sutrikimus ir dusulį, ypač jei vėžys metastazavo į plaučius.

Jei pastebite bet kokį gumbelį arba patinimą šuns pieno liaukose, būtina kuo greičiau kreiptis į veterinarijos specialistą, nes ankstyva diagnozė yra raktas į geresnę prognozę.

liūdnas šuo

Gydymo pasirinkimas priklauso nuo naviko tipo (gerybinio ar piktybinio), dydžio, vietos ir plitimo laipsnio. Pieno liaukų navikų gydymas gali apimti chirurgiją, chemoterapiją, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) naudojimą bei retais atvejais – spindulinę terapiją.

  • Chirurgija yra dažniausiai naudojamas ir efektyviausias būdas gydyti tiek gerybinius, tiek piktybinius pieno liaukų navikus. Jei navikas yra gerybinis, paprastai atliekamas mažesnis išpjovimas su siauresnėmis chirurginėmis ribomis. Jei navikas piktybinis, rekomenduojama atlikti platesnę chirurginę išpjovimą, kad būtų pašalinti ne tik navikai, bet ir šalia esantys audiniai, siekiant sumažinti naviko atsinaujinimo ir metastazių riziką. 
  • Sterilizacija operacijos metu pašalinimo taip pat gali padėti pailginti šuns gyvenimo trukmę ir sumažinti pieno liaukų vėžio riziką ateityje.
  • Chemoterapija dažniausiai skiriama tais atvejais, kai navikai yra piktybiniai ir turi didelę metastazių riziką. Šio tipo gydymas yra skirtas naikinti vėžio ląsteles, kurios gali būti išplitusios į kitus organus. Chemoterapija gali būti naudojama kartu su chirurgija, siekiant sumažinti atkryčio riziką.
  • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), pavyzdžiui, meloksikamas ar karprofenas, gali būti naudojami siekiant slopinti uždegimą ir skausmą, susijusius su pieno liaukų karcinoma. Tyrimai rodo, kad NVNU taip pat gali padėti slopinti navikų augimą šunims, sergantiems tam tikromis vėžio formomis.
šuo veterinarijos klinikoje

Kur kreiptis dėl šunų pieno liaukų vėžio?

Pieno liaukų navikai gali būti pavojingi, ypač jei jie nėra diagnozuojami ir gydomi laiku. Šunų šeimininkams labai svarbu reguliariai tikrinti savo augintinių sveikatą, atkreipti dėmesį į bet kokius pokyčius ir nedelsiant kreiptis į veterinarijos specialistus, jei pastebi įtartinus simptomus.

Jeigu pastebėjote bet kokius pieno liaukų navikų požymius, mes raginame nedelsti ir kreiptis į patyrusius veterinarijos specialistus. 

Veterinarijos klinikoje dirba onkologė Gabrielė, kuri specializuojasi šunų vėžinių susirgimų diagnostikoje ir gydyme, bei minkštųjų audinių chirurgas Edmundas, galintis atlikti sudėtingas chirurgines intervencijas. 

Registruokitės vet klinikos konsultacijai ir aptarkite jūsų augintinio sveikatos būklę bei galimus gydymo būdus. Ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas gali išgelbėti jūsų augintinio gyvybę!

Kačių pieno liaukų vežys (navikai): priežastys, simptomai, gydymas

Kačių pieno liaukų vėžys (navikai) yra viena iš dažniausių kačių patelių vėžinių susirgimų, o jų atsiradimas gali turėti rimtų pasekmių gyvūno sveikatai. 

Nors pieno liaukų navikai gali būti tiek gerybiniai, tiek piktybiniai, dauguma jų yra piktybiniai ir reikalauja greito bei kruopštaus gydymo. 

Supratimas apie šios ligos priežastis, simptomus, galimus gydymo būdus ir profilaktikos svarbą gali padėti šeimininkams užtikrinti savo augintinio gerovę.

Pieno liaukų navikų tipai

Kačių pieno liaukų navikai skirstomi į dvi pagrindines kategorijas: gerybinius ir piktybinius navikus. Deja, daugiau nei 85 % kačių pieno liaukų navikų yra piktybiniai, todėl jie dažnai greitai progresuoja ir gali plisti į kitus organus.

  • Gerybiniai navikai, tokie kaip adenomos, yra reti ir dažniausiai nėra pavojingi gyvūno sveikatai. Jie paprastai auga lėtai ir nesidaugina į kitus audinius. Tačiau net ir gerybiniai navikai gali tapti problema, jei jie auga pernelyg dideli arba spaudžia aplinkinius organus.
  • Piktybiniai navikai, tokie kaip adenokarcinomos ir karcinomos, yra labiausiai paplitę ir reikalauja agresyvaus gydymo. Šie navikai turi didelę metastazių riziką – jie gali plisti į artimiausius limfmazgius, plaučius, kepenis ir kitus gyvybiškai svarbius organus. Piktybiniai navikai dažnai būna agresyvūs, todėl ankstyva diagnozė yra ypač svarbi ilgalaikėms išgyvenimo galimybėms pagerinti.

Kačių pieno liaukų navikų atsiradimo priežastys

Kaip ir šunims, pagrindinis rizikos veiksnys, dėl kurio katės gali išsivystyti pieno liaukų navikai, yra jų hormoninis statusas. Nesterilizuotos katės arba tos, kurios sterilizuotos vėlai (po kelių rujų), turi didesnę riziką susirgti šia liga.

Katės hormonai, ypač estrogenas ir progesteronas, vaidina svarbų vaidmenį pieno liaukų vystymesi ir augime, o jų perteklius gali skatinti nenormalų pieno liaukų audinių augimą, kuris vėliau gali tapti piktybinis.

Sterilizacija ankstyvame amžiuje yra vienas iš efektyviausių būdų sumažinti pieno liaukų navikų išsivystymo riziką.

Tyrimai rodo, kad atlikus katės sterilizaciją prieš pirmąją rują, ji turi žymiai mažesnę riziką susirgti pieno liaukų vėžiu nei tos, kurios sterilizuojamos vėliau.

Be hormoninių veiksnių, amžius taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Vyresnės katės (dažniausiai vyresnės nei 10 metų) dažniau susiduria su pieno liaukų navikais.

Be to, tam tikros kačių veislės, tokios kaip Siamo katės, turi didesnę polinkį susirgti šia liga, nors ji gali pasireikšti bet kurios veislės katėms.

katė pas veterinarą tikrinama dėl kačių pieno liaukų navikų

Kačių pieno liaukų navikų simptomai

Ankstyvoje stadijoje pieno liaukų navikai gali nesukelti akivaizdžių simptomų, todėl jų nustatymas gali būti sunkus. Dažniausiai katės šeimininkai pastebi nedidelius, tvirtus gumbelius arba patinimus pilvo apačioje, kur yra pieno liaukos. Navikai gali būti skirtingo dydžio – nuo mažų žirnio dydžio gumbelių iki didesnių, sunkiai judančių masių.

Kačių navikai dažnai būna skausmingi, o vėlesnėse stadijose jie gali sukelti opų susidarymą, kraujavimą ir uždegimą. Katės gali pradėti laižyti paveiktą vietą dėl skausmo ir diskomforto, o tai gali sukelti papildomą odos pažeidimą.

Jei navikas yra piktybinis ir metastazuoja, katės gali pradėti rodyti sisteminius simptomus, tokius kaip svorio netekimas, apetito sumažėjimas, silpnumas arba pilvo patinimas. Jei pieno liaukų vėžys metastazuoja į plaučius katė pradeda sunkiai kvėpuoti.

Dėl šių simptomų labai svarbu kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją, siekiant užtikrinti ankstyvą diagnozę ir pradėti tinkamą gydymą.

Kačių pieno liaukų navikų gydymo galimybės

Kačių pieno liaukų navikų gydymas labai priklauso nuo naviko dydžio, vietos, gerybiškumo ar piktybiškumo bei ligos išplitimo. Dauguma navikų reikalauja chirurginio gydymo, tačiau kai kuriais atvejais gali prireikti papildomo gydymo, pvz., chemoterapijos ar spindulinės terapijos.

  • Chirurgija yra pagrindinis kačių pieno liaukų navikų gydymo metodas. Jei navikas yra gerybinis, galima atlikti mažesnį išpjovimą su siauresnėmis chirurginėmis ribomis. Tačiau, jei navikas yra piktybinis, rekomenduojama atlikti plačią pieno liaukų grandinės pašalinimą (masektomiją), siekiant sumažinti naviko recidyvo ir metastazių riziką. Kai kuriais atvejais, ypač jei navikas išplitęs į kelias liaukas, gali prireikti pašalinti visą pieno liaukų grandinę vienoje kūno pusėje. Tai didesnė operacija, tačiau ji gali padėti užkirsti kelią naviko plitimui ir pailginti katės gyvenimo trukmę.
  • Chemoterapija dažnai naudojama kaip papildomas gydymo metodas piktybiniams navikams. Ji gali būti naudojama po operacijos, siekiant sunaikinti likusias vėžines ląsteles ir sumažinti naviko atsinaujinimo riziką, arba tais atvejais, kai chirurgija neįmanoma dėl per didelio naviko išplitimo. Chemoterapijos tikslas yra slopinti vėžio plitimą ir palengvinti simptomus, nors tai ne visada gali užtikrinti visišką pasveikimą.
  • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), pvz., meloksikamas arba piroksikamas, gali būti naudojami siekiant sumažinti uždegimą ir skausmą, susijusius su pieno liaukų navikais. Be to, tam tikri NVNU taip pat gali padėti slopinti navikų augimą, ypač tais atvejais, kai kalbama apie piktybinius vėžinius susirgimus.
katinui maitinami vaistai su švirkštu

Ankstyva diagnozė ir gydymo svarba

Jeigu pastebėjote bet kokius pieno liaukų navikų požymius savo katei, labai svarbu kuo greičiau kreiptis į veterinarijos specialistus. Ankstyva diagnozė ir greitas gydymas gali padėti išgelbėti jūsų augintinio gyvybę ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę.

Veterinarijos klinikoje Vilniuje Begemotas dirba onkologė Gabrielė, kuri specializuojasi kačių ir kitų gyvūnų vėžinių ligų diagnostikoje bei gydyme.

Minkštųjų audinių chirurgas Edmundas gali pasiūlyti profesionalią chirurginę intervenciją, reikalingą jūsų augintiniui. Kartu šie specialistai gali suteikti jums išsamias konsultacijas ir sudaryti individualų gydymo planą jūsų katei.

Nepalikite savo augintinio sveikatos atsitiktinumui – kuo anksčiau pastebėsite problemą ir kreipsitės į specialistus, tuo didesnė tikimybė išgydyti ir užtikrinti ilgesnį bei sveikesnį jūsų katės gyvenimą. Registruokitės konsultacijai jau šiandien ir pasirūpinkite savo augintinio gerove!

laiminga mieganti katė