Author: Robertas

Kačių blusos yra viena dažniausių problemų, su kuriomis gali susidurti naminių gyvūnų šeimininkai. Šie parazitai gali sukelti ne tik diskomfortą jūsų augintiniui, bet ir rimtesnes sveikatos problemas. Todėl labai svarbu laiku pastebėti kačių blusų požymius ir žinoti kaip atpažinti kačių blusas, kaip jas gydyti ir ar jos gali kelti pavojų žmonėms.

Kačių blusos yra rimta problema, kurią reikia spręsti kuo greičiau. Atpažinti kačių blusas nėra sunku, tačiau svarbu laiku imtis veiksmų, kad jos neišplistų po visą namų aplinką. Kačių blusos naikinamos kompleksiškai ir reikalauja sistemingo požiūrio, įskaitant tiek tiesioginį katės gydymą, tiek aplinkos valymą.

Be to, būtina žinoti, kad gyvūnų blusos gali būti pavojingos žmogui, nes jos gali pernešti ligas ir sukelti alergines reakcijas. Todėl prevencija ir gydymas yra būtini, siekiant apsaugoti tiek jūsų augintinį, tiek visą šeimą.

Kaip atpažinti kačių blusas?

Kačių blusos yra nedideli, tamsūs vabzdžiai, kurie minta krauju. Jų kūnai yra plokšti, todėl jie lengvai gali judėti per gyvūno kailį.

Dažniausi požymiai, kad jūsų katė turi blusų, yra pernelyg didelis kasymasis, kailio netekimas ir paraudusi oda. Jeigu pastebite, kad jūsų katė dažnai kasosi ar laižo tam tikras kūno vietas, tai gali būti pirmas signalas, jog jūsų augintinis turi blusų.

Jei įtariate, kad katė turi blusų, galite patikrinti jos kailį šukomis su tankiais dantukais. Perbraukite per katės kailį ir patikrinkite, ar šukose nelieka tamsių grūdelių – tai gali būti blusų ekskrementai. Taip pat galite pamatyti pačias blusas judant per katės kailį.

Iš kur atsiranda kačių blusos?

Katės užsikrečia blusomis dažniausiai per tiesioginį kontaktą su kitais užkrėstais gyvūnais arba aplinka, kurioje yra blusų lervų. Blusos gali būti perduodamos iš laukinių gyvūnų, tokių kaip pelės, paukščiai ar net šunys. Jos taip pat gali užkrėsti katę, jei ši eina lauke, kur blusos dažnai gyvena žolėje ar smėlyje.

Be to, blusų kiaušiniai gali būti randami ant įvairių paviršių, pavyzdžiui, kilimų ar baldų, ir juos katė gali parsinešti namo ant savo kailio. Tai yra pagrindinės priežastys, kodėl net naminės katės gali užsikrėsti blusomis. 

Kaip naikinti blusas katei?

Kačių blusų naikinimas gali būti sudėtingas procesas, ypač jei jos jau išplito jūsų namuose. Pirmas žingsnis, kaip išnaikinti katei blusas, yra reguliari ir tinkama katės priežiūra. Galima naudoti specialius blusų šampūnus, purškalus, lašus arba apykakles, kurios padeda kontroliuoti blusas.

Rekomenduojama pasirinkti produktus, kurie yra skirti būtent katėms, nes šunims skirti produktai gali būti per stiprūs ir net pavojingi katėms. Kačių blusų naikinimas yra svarbus, nes šie parazitai ne tik erzina jūsų augintinį, bet ir gali plisti po visą namų aplinką.

• Vienas iš efektyviausių būdų, kaip išnaikinti katei blusas, yra naudoti veterinarijos gydytojo rekomenduotus blusų gydymo produktus. Tai gali būti lašai, kurie tepami ant katės nugaros.
• Taip pat svarbu išvalyti katės guolį ir kitus dažnai naudojamus daiktus, nes blusos gali dėti kiaušinius įvairiose vietose, o tai padidina pakartotinio užkrėtimo riziką.
• Kitas žingsnis – naudoti insekticidus namų aplinkoje. Taip pat verta dažnai siurbliuoti kilimus, sofas ir kitas vietas, kur katė dažnai būna. Siekiant ilgalaikio rezultato, gali prireikti kelių gydymo etapų, kad būtų sunaikinti tiek suaugę parazitai, tiek jų lervos.

Kačių blusų naikinimas turėtų būti sistemingas procesas, nes nepakanka tik vienkartinio gydymo. Svarbu ne tik naikinti blusas, bet ir apsisaugoti nuo jų sugrįžimo. Tai reiškia, kad reikia reguliariai naudoti profilaktines priemones, tokias kaip apykaklės ar lašai, kurie užkerta kelią blusų invazijai.

Kačių blusų prevencija

Blusų prevencija yra geriausias būdas apsaugoti savo katę ir save nuo šių nemalonių parazitų. Todėl, jei gyvenate aplinkoje, kurioje yra didelė blusų rizika, verta nuolat stebėti savo katę ir imtis prevencinių priemonių.

Taip pat svarbu žinoti, kad kačių blusos gali būti pavojingos žmogui, todėl jų naikinimas ir prevencija yra būtini siekiant išvengti sveikatos problemų.

Svarbu prisiminti, kad kačių blusos ne tik puola katę, bet taip pat gali užkrėsti aplinką. Todėl norint efektyviai naikinti katei blusas, būtina išvalyti visą gyvenamąją aplinką: plauti patalynę, valyti grindis ir kilimus, bei naudoti insekticidus, kurie naikina blusų lervas.

Be to, būtina reguliariai stebėti katę ir, jei reikia, kartoti gydymą, kad būtų išvengta pakartotinio užkrėtimo.

Ar gyvūnų blusos puola žmones?

Vienas dažniausių klausimų, kurį užduoda gyvūnų šeimininkai, yra „ar gyvūnų blusos puola žmones?“. Atsakymas yra taip, gyvūnų blusos gali įkąsti žmonėms, tačiau žmonės nėra jų pagrindiniai šeimininkai.

Jei jūsų katė turi blusų, šie parazitai gali ieškoti kitų kraujo šaltinių, ypač jei katė buvo pašalinta iš aplinkos arba blusos yra labai išplitusios. Blusų įkandimai žmonėms dažniausiai būna maži, raudoni ir labai niežtintys iškilimai, kurie dažnai pasirodo ant kojų ir kulkšnių.

Tačiau verta pabrėžti, kad kačių blusos negali gyventi ant žmogaus kūno, kaip ant katės. Jos gali tik trumpam laikui įkasti ir minta krauju, bet žmogaus kūnas nėra tinkama vieta joms daugintis. Todėl, nors kačių blusos žmogui yra nemalonios, jos nėra didelis ilgalaikis pavojus.

Ar kačių blusos pavojingos žmogui?

Šis klausimas turi daugiau nei vieną atsakymą. Kačių blusos gali pernešti įvairias ligas, įskaitant blusų sukeltą dermatitą, taip pat retais atvejais helmintus, kurie gali užkrėsti žmogų. Todėl svarbu ne tik gydyti savo augintinį, bet ir imtis priemonių, kad blusos neplistų po namus.

Kačių blusos taip pat gali sukelti alergines reakcijas žmonėms, kurie yra jautrūs jų įkandimams. Alerginės reakcijos gali pasireikšti odos bėrimais, stipriu niežuliu, o kartais net kvėpavimo sutrikimais. Todėl, jei įtariate, kad jūsų katė turi blusų, būtina imtis veiksmų, kad apsaugotumėte ne tik katę, bet ir save bei savo šeimą.

Kada dėl kačių blusų kreiptis į veterinarijos kliniką?

Radus blusų pas katę ar įtariant jų buvimą, svarbu nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytojus. Veterinarijos klinika “Begemotas” siūlo profesionalią pagalbą šioje srityje.

Gydytojai ne tik nustatys blusų buvimą, bet ir parinks tinkamiausią gydymo metodą jūsų augintiniui, užtikrindami, kad blusos būtų veiksmingai pašalintos.

„Begemoto“ specialistai taip pat patars, kaip išvengti pakartotinio užkrėtimo ir apsaugoti savo katę bei namų aplinką. Kreipimasis į vetklinikos „Begemotas“ gydytojus padės užtikrinti jūsų augintinio sveikatą,  komfortą ir ilgalaikę gerovę.

Šunų augintojams dažnai kyla rūpestis, kai jų šuo labai kasosi. Tai gali būti ir normalus elgesys, tačiau kai šuo labai kasosi, situacija gali tapti nerimą keliančia. Šunys gali kasytis dėl įvairių priežasčių, įskaitant instinktyvius elgesio modelius, fizinius poreikius ar odos ligas.

Kasymas yra natūralus šuns elgesys, kuris dažnai siejamas su jų ankstyvaisiais instinktais, tokiais kaip kailio retinimas atsikratant perteklinės kailio dalies po šaltojo sezono atšilus orams. Dažnai šuo kasosi dėl ant odos ir kailyje esančių parazitų, tokių kaip blusos, utėlės, plaukagraužiai bei erkės.

Kai šuo kasosi, bet blusų nėra, svarbu nustatyti kitą galimą niežulio priežastį. Tokia situacija gali kilti dėl šunų alergijų, kurios yra gana dažna problema tarp šunų.

• Alergijos gali būti susijusios su maistu, aplinkos veiksniais, tokiais kaip žiedadulkės ar dulkių erkės, arba cheminėmis medžiagomis, kurios naudojamos namuose.
• Kita galima priežastis yra odos infekcijos, kurios gali atsirasti dėl bakterijų ar grybelių, ypač jei oda yra pažeista.
• Be to, hormoniniai sutrikimai, tokie kaip hipotirozė, taip pat gali lemti odos problemas. Jei jūsų šuo nuolat kasosi, bet blusų nėra, svarbu kreiptis į veterinarijos kliniką.

Specialistas gali atlikti reikalingus tyrimus, tokius kaip odos biopsija ar alergijos testai, ir parinkti tinkamą gydymą. Kol laukiama diagnozės, svarbu stebėti šuns elgesį ir vengti potencialių alergenų, kad būtų išvengta tolesnio dirginimo.

Galimos priežastys kodėl jūsų šuo kasosi

1. Alergijos

Viena iš dažniausių priežasčių, kodėl šuo kasosi, yra alergijos. Šunys gali būti alergiški maistui, aplinkos alergenams, tokiems kaip žiedadulkės ar dulkių erkės, arba cheminėms medžiagoms, esančioms aplinkoje, naudojamuose skalbikliuose ar valikliuose namų buityje.

Simptomai gali būti įvairūs, įskaitant intensyvų kasymąsi, odos paraudimą ir netgi plikimą. Aplinkos, ypač žiedadulkių, alergijų atvejais gali būti dažniau pastebima, kad šuo kasosi snukį, šuns akys ašaroja, šuo čiaudo, sloguoja.

2. Parazitai

Kitas dažnas kasymosi kaltininkas yra parazitai, tokie kaip blusos, erkės ir utėlės. Net ir nedidelis blusų kiekis gali sukelti stiprų niežulį, ypač jei šuo yra alergiškas blusų įkandimams.

Be to, kai kurie parazitai gali būti atsakymas, kodėl šuo kasosi ir plinka. Jei šuo kasosi, bet blusų nėra, verta patikrinti, ar nėra kitų parazitų, kurie gali būti nematomi plika akimi. 

3. Odos ligos

Bakterinės ir grybelinės šunų odos ligos taip pat gali sukelti intensyvų kasymąsi. Šios infekcijos dažniausiai atsiranda, kai yra pažeista odos barjeras, pavyzdžiui, dėl įbrėžimų ar alergijų.

Odos infekcijos gali būti sudėtingos, ir dažnai reikalauja veterinarinės priežiūros, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir tinkamas gydymas. Veterinarijos klinika Vilniuje Begemotas  specialistais atlieka  visus odos tyrimus, mikroskopinę analizę, esant poreikiui biopsiją, kad nustatytų infekcijos tipą.

4. Hormoniniai sutrikimai

Hormoniniai sutrikimai, tokie kaip hipotirozė arba Kušingo sindromas, gali turėti įtakos odos būklei ir gali būti priežastis kodėl Jūsų šuo kasosi ir plinka. Šie hormoniniai sutrikimai veikia medžiagų apykaitą ir odos regeneraciją, dėl ko oda tampa sausa, ir šuo pradeda kasytis.

Tokiais atvejais veterinarijos gydytoja dermatologė Milda Vasaitytė gali atlikti kraujo bei kitus reikiamus tyrimus, kad patikrintų hormonų lygį šuns organizme ir nustatytų tinkamą diagnozę bei gydymą.

Kodėl šuo kasosi ausį?

Kai šuo kasosi ausį, tai gali būti ženklas, kad kyla problemų su ausies sveikata. Dažniausios priežastys, dėl kurių šuo kasosi ausį, yra ausų ligos, kurios gali būti bakterinės, parazitinėss arba grybelinės kilmės.

• Šunys, turintys ilgas ir nukarusias ausis, dažniau susiduria su tokiomis problemomis dėl prastos oro cirkuliacijos.
• Kiti galimi ausų niežulio kaltininkai yra šunų ausų erkės ar alerginės reakcijos.
• Jei pastebite, kad šuo dažnai kasosi ausį, purto galvą ar iš ausies sklinda nemalonus kvapas, svarbu kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Veterinaras gali apžiūrėti ausį ir atlikti reikiamus tyrimus, kad nustatytų tikslią priežastį ir paskirtų tinkamą gydymą, kuris gali apimti ausies valymą, vietinius vaistus ar antibiotikus. Kol laukiate konsultacijos, venkite valyti šuns ausis patys, nes tai gali pabloginti situaciją arba pažeisti ausies kanalą.

Kada reikėtų kreiptis į veterinarijos kliniką?

Jei pastebėjote, kad šuo kasosi ir plinka, arba šuo labai kasosi ir tai trunka ilgiau nei kelias dienas, būtina kreiptis į veterinarijos kliniką.

Vetklinika “Begemotas” siūlo išsamų tyrimų ir gydymo planą, kuris gali apimti odos tyrimus, kraujo tyrimus, alergijos testus ir kitus diagnostikos metodus, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir pradėtas tinkamiausias bei veiksmingas gydymas.

Ar šuns kasymasis yra pagydomas?

Jei jūsų šuo kasosi, tai geriausi gydymo būdai turi būti parinkti patyrusios gydytojos – dermatologės, priklausomai nuo nustatytos kasymosi priežasties. Štai keletas dažniausių sprendimų taikomų veterinarijos klinikose:

• Alergijos valdymas. Jei nustatyta, kad šuo yra alergiškas tam tikriems maisto produktams ar aplinkos veiksniams, veterinarė – dermatologė Milda Vasaitytė gali rekomenduoti specialią dietą bei medikamentinį gydymą. Svarbu atpažinti ir vengti alergeno, kad būtų išvengta tolesnės organizmo reakcijos į alergeną, kuris sukelia šuns kasimąsį.
• Parazitų kontrolė. Jei šuo kasosi dėl parazitų, tokie kaip blusos ar erkės, veterinarai gali paskirti specialius antiparazitinius preparatus. Taip pat būtina parazitus naikinti šuns aplinkoje, kad būtų išvengta pakartotinių infekcijų.
• Odos ligų gydymas. Bakterinės ir grybelinės infekcijos gydomos antibiotikais arba priešgrybeliniais vaistais. Tai gali būti vietiniai preparatai arba sisteminiai vaistai, priklausomai nuo infekcijos sunkumo bei sukelėjo.
• Hormonų disbalanso korekcija. Hormoniniai sutrikimai, tokie kaip hipotirozė, gydomi vaistais, kurie normalizuoja hormonų lygį organizme. Tai padeda atkurti normalią odos būklę ir sumažina kasymąsi.

Kaip išvengti šuns kasymosi?

1. Reguliarus maudymas ir priežiūra. Naudokite švelnų šunų šampūną ir reguliariai valykite šuns kailį. Tai padeda pašalinti nešvarumus ir sumažina parazitų riziką.
2. Sveika mityba. Užtikrinkite, kad šuo gautų subalansuotą mitybą, kuri palaikytų gerą odos ir kailio būklę. Tai gali apimti papildus su omega-3 riebalų rūgštimis, kurios padeda išlaikyti odos drėgmę.
3. Venkite alergenų. Jei žinote, kad jūsų šuo yra alergiškas tam tikriems veiksniams, stenkitės jų vengti. Tai gali apimti alergiškų maisto produktų pašalinimą iš dietos ar aplinkos alergenų kontrolę.
4. Reguliarūs vizitai pas veterinarą. Nuolat tikrinkite šuns sveikatą pas veterinarijos gydytoją, kad anksti nustatytumėte ir išspręstumėte potencialias problemas. 

Jeigu pastebėjote, kad jūsų šuo labai kasosi visuomet patikrinkite ar jo kailyje nėra blusų ar kitų „gyventojų“. Jei šuo kasosi, bet nėra blusų ar kitų parazitų  – tai gali būti dėl sveikatos problemų, alergijų į maistą ar aplinką, dėl kitų odos ligų sukelto niežėjimo. 

Jei jūsų šuo kasosi, gal net kasosi ir plinka, tai gali būti rimta problema, kuri reikalauja dėmesingo požiūrio ir tinkamo gydymo. Veterinarijos klinika “Begemotas” Vilniuje, su patyrusia gydytoja Milda Vasaityte, yra pasiruošusi padėti nustatyti problemos priežastis ir pasiūlyti efektyvius sprendimus.

Rūpestingas ir atsakingas požiūris į savo augintinio sveikatą užtikrina laimingą ir sveiką gyvenimą jūsų mylimam šuniui, tad registruokitės jau dabar.

Šunų odos ligos yra įvairios būklės, kurios veikia šunų odą ir gali sukelti diskomfortą bei sveikatos problemas. Nors kai kurios šunų odos ligos gali būti lengvos ir lengvai gydomos, kitos gali būti sunkesnės ir reikalauti nuolatinės priežiūros. 

Šunų odos ligos gali kilti dėl daugybės priežasčių, įskaitant alergijas, infekcijas, parazitus ar net genetiką.

Dažniausiai pasitaikančios šunų odos ligos

Šunų dermatitas

Dažnai diagnozuojama ir plačiai paplitusi šunų odos liga yra šunų odos uždegimas – dermatitas, kuris gali būti sukeltas bakterijų, grybelių arba netgi autoimuninių sutrikimų. Šunų odos grybelis ar bakterijų sukeltas uždegimas turi būti gydomas kuo tiksliau ir skubiau. 

Ši odos liga dažnai pasireiškia kaip niežėjimas, odos paraudimas, pleiskanojimas ir netgi infekcijos. Alergijos gali būti susijusios su maistu, oro tarša, augalų žiedadulkėmis.

Šunų seborėjinis dermatitas

Kita dažna šunų odos liga yra seborėjinis dermatitas, kuris pasižymi pleiskanojimu, riebumu ir odos pūslėjimu. Ši būklė gali būti sukelta įvairių veiksnių, įskaitant genetiką, hormonų disbalansą ar bakterinės kilmės infekcijas.

Šunų odos grybelis

Šunų odos grybelis yra bendra odos infekcija, kurią sukelia įvairūs grybeliniai organizmai, tokie kaip dermatofitai, dažniausiai Microsporum ir Trichophyton rūšys. Šis susirgimas dažnai vadinamas „grybeline infekcija“ arba „grybelinėmis odos ligomis“ ir gali pasireikšti bet kokio amžiaus, dydžio ir veislės šunims. Šunų odos grybelis  yra labai užkrečiamas ir gali plisti tiesioginio kontakto būdu su užkrėstu gyvūnu ar užterštais objektais, pavyzdžiui, šukomis, guoliais ar žaislais.

Pagrindiniai šunų odos grybelio simptomai yra odos paraudimas, niežėjimas, pleiskanojimas ir plaukų slinkimas, dažniausiai aplink „pažastis“, ausis, snukį, letenas ir uodegą. Odos pažeidimai dažnai būna apvalios formos. Šunys gali dažnai laižyti ar kasytis užkrėstą vietą, o tai gali dar labiau pabloginti situaciją ir sukelti antrines infekcijas, todėl labai svarbu kuo skbubiau kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Uždelstas ar netinkamai gydomas šunų odos grybelis ar bakterinės kilmės dermatitas gali komplikuotis į antrinės giliųjų odos sluoksnių ir vidaus organų infekcijas. Šunų odos grybelis – gali būti pavojingas ne tik kitiems namuose gyvenantiems gyvūnams, bet ir paties šeimininkams.

Kaip diagnozuoti šunų odos grybelį?

Diagnozuoti šunų odos grybelį gali tik veterinarai, atlikdamas odos tyrimus po specialia lempa bei mikroskopuojant odos bei kailio mėginius. Gydymas paprastai apima priešgrybelinius vaistus, tokius kaip šampūnai ar kremai, o sunkesniais atvejais gali būti skiriami geriami vaistai.

Taip pat svarbu išlaikyti šuns aplinką švarią, reguliariai plauti jo daiktus ir, jei įmanoma, vengti kontakto su užkrėstais  ir sveikais gyvūnais, siekiant užkirsti kelią infekcijos plitimui. Nors gydymas gali užtrukti kelias savaites, tinkama priežiūra ir gydymas padeda užtikrinti sėkmingą pasveikimą.

Parazitinės šunų odos ligos

Parazitinės šunų odos ligos, kurių priežastys būna blusų ar erkių invazijos gali sukelti įvairias šunų ne tik odos, bet ir kitas vidaus organų funkcijų problemas. Blusos ir erkės gali sukelti niežėjimą, paraudimą ir alergines reakcijas, tuo tarpu demodekozė gali sukelti plaukų slinkimą ir odos pažeidimus. 

Demodekozė – tai liga, kurią sukelia maži parazitai, gyvenantys šunų plaukų folikuluose ir riebalinėse liaukose. Blusų sukeltos šunų odos ligos dažnai komplikuojasi į antrinius odos uždegimus giliuosiuose odos sluoksniuose. Parazitines šunų odos ligas gali nustatyti ir gydyti tik veterinarijos gydytojas.

Odos navikai ar autoimuninės ligos

Šunys gali sirgti ne tik įvairiomis bakterinėmis ar grybelinėmis infekcijomis, bet ir odos navikais, ar autoimuninėmis ligomis, kurios gali paveikti odą.

Svarbu suprasti, kad kiekviena šunų odos liga gali reikalauti skirtingo gydymo. Tačiau, nepaisant ligos pobūdžio, svarbu laiku pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju – dermatologu. Jei pastebite bet kokius odos pokyčius, tokius kaip niežėjimas, paraudimas, pleiskanojimas arba odos pažeidimai – žaizdelės, geriausia nedelsiant kreiptis į veterinarijos kliniką. 

Kas gali nutikti jeigu nesiimsiu šunų odos ligų gydymo?

Nepagrįstas šunų odos ligų gydymas ar neteisingas gydymas gali turėti rimtų padarinių jūsų augintinio sveikatai. 

Pavyzdžiui, nepaisant atopinio dermatito, nuolatinis niežėjimas ir odos pažeidimai gali sukelti antrinės infekcijas ir ilgalaikius odos pažeidimus. 

Be to, nebaigta gydyti ar netinkamai gydoma bakterinė infekcija gali plisti į giliau esančias audinius ir sukelti rimtas sveikatos problemas. Negydomos šunų odos ligos gali lemti nuolatinį diskomfortą jūsų augintiniui ir sumažinti jo gyvenimo kokybę. 

Taip pat, kai kurios šunų odos ligos gali sukelti ilgalaikį:

• plaukų slinkimą, 
• odos randėjimą, 
• kailio netekimą bei odos jautrumą;
• odos skilinėjimą, kraujavimą, skausmą;
• estetines šuns odos ir kailio problemas.

 Taigi, gydymas reikalingas ne tik dėl šuns sveikatos, bet ir dėl jo bendros gyvenimo kokybės ir gerovės. 

Kodėl atsiranda juodos dėmės ant šuns odos?

Viena iš dažniausių priežasčių, kodėl šunų odos dėmės yra juodos, yra padidėjęs melanino kiekis tam tikrose odos vietose. Tai gali būti paveldimas bruožas arba tiesiog natūrali šuns odos pigmentacija. Šios dėmės gali būti pigmento –melanino padidėjusios koncentracijos odoje rezultatas, arba jos gali atsirasti dėl kitų priežasčių – amžius, genetika ar net saulė.

Tam tikrų veislių šunys, pavyzdžiui, retriveriai, kokerspanieliai ar labradorai, gali būti linkę į padidėjusį melanino kiekį ir todėl turėti daugiau juodų ar rudų dėmių ant odos.

Kita priežastis, dėl kurios gali atsirasti juodos dėmės ant šuns odos, yra saulės poveikis. Taip pat kaip ir žmonės, šunys gali įgyti pigmentines dėmes nuo saulės arba dėl kitų išorinių veiksnių. Kai kurie šunys gali būti jautrūs saulės spinduliams ir todėl gali turėti padidėjusią pigmentaciją tam tikrose odos vietose.

Tačiau svarbu paminėti, kad kartais juodos dėmės gali būti susijusios su odos problemomis ar netgi ligomis, tokiomis kaip melanoma arba kitos odos vėžio formos. Todėl, jei pastebite, kad šuns juodos dėmės ant odos keičia dydį, formą arba spalvą, arba jei pastebite kitus neįprastus odos pokyčius – niežulį, pažeistos odos laižymą, svarbu nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją – dermatologą, kuris nustatys pigmentinių dėmių priežastis, pateiks tikslią diagnozę ir paskirs geriausią gydymo planą.

Kodėl šuns kailis plinka?

Šuns kailis plinka dėl įvairių priežasčių, pradedant nuo paprastų sveikatos sutrikimų iki rimtų ligų. Viena iš dažniausių priežasčių yra šunų alergijos, kurios gali būti sukeltos maisto, aplinkos veiksnių ar net parazitų, tokių kaip blusos.

• Kai šuns kailis plinka, tai taip pat gali būti signalas apie hormonų disbalansą, pavyzdžiui, dėl skydliaukės ar antinksčių ligų.
• Kita dažna priežastis yra odos infekcijos, įskaitant bakterines, grybelines ar parazitines infekcijas, kurios gali sukelti plaukų slinkimą tam tikrose kūno vietose.
• Stresas ar netinkama šuns mityba taip pat gali turėti įtakos kailio būklei. Jei pastebite, kad šuns kailis plinka, svarbu kreiptis į veterinarą, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir pradėtas tinkamas gydymas. Tinkamai pasirūpinus, šuns kailis gali vėl tapti tankus ir sveikas.

Kur kreiptis dėl šunų odos ligų?

Svarbu atsiminti, kad kiekviena šuns odos liga gali reikalauti skirtingo gydymo, todėl svarbu konsultuotis su veterinarijos gydytojas – dermatologė ir gauti tinkamą diagnozę ir gydymo planą, kuris atitiktų jūsų augintinio poreikius.

Tinkama higiena, mityba ir reguliarūs sveikatos patikrinimasi gali padėti užkirsti kelią daugeliui šunų odos ligų ir užtikrinti jūsų šuns sveikatą ir gerovę. 

Veterinarijos gydytojai Begemote žino kaip svarbu turėti veterinarijos gydytoją, kurio dėka šeimininkai gali jaustis dėl savo keturkojo šeimos nario. Vet klinikos misija teikti aukščiausios kokybės gydymo paslaugas, užtikrinti profesionalų aptarnavimą ir visokeriopą patogumą pacientams – augintiniams.

Šunys yra puikūs keturkojai šeimos nariai ir draugai, tačiau jų šeimininkams dažnai kyla įvairių rūpesčių, susijusių su jų sveikata ir priežiūra. Viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų yra šunų šėrimasis ar plaukų metimas.

Tai gali būti ypač nemalonu, kai namai, drabužiai, patalynė ar baldai nuolat pilni šuns plaukų. Šio straipsnio tikslas yra paaiškinti, kodėl šuo šeriasi, ir pristatyti galimus sprendimus. Taip pat aptarsime, kada reikėtų kreiptis į specialistus, veterinarijos gydytoją – dermatologę Mildą Vasaitytę iš veterinarijos klinikos “Begemotas”.

Ar šuns šerimasis indikuoja augintinio problems?

Šuns šerimasis gali būti natūralus procesas, tačiau per didelis arba nenormalus kailio slinkimas gali rodyti sveikatos problemas. Daugeliu atvejų, šuo labai šeriasi dėl sezoninių pokyčių yra, kaip antai pavasarį ar rudens pradžioje, kai kailis padeda šuns kūnui prisitaikyti prie naujų oro sąlygų.

Taip pat šuo šeriasi dėl organizmo reakcijos į stresą, dietos ar hormoninius pokyčius, aplinkos pokyčius ar šunų alergijas, kailio bei odos parazitų, nenaudojant tinkamos apsaugos nuo jų.

Koks yra normalus šuns šėrimasis?

Visų pirma, svarbu suprasti, kad šėrimasis yra natūralus procesas. Šunys, kaip ir žmonės, nuolat atnaujina savo kailį. Plaukai iškrenta, kad užleistų vietą naujiems. Šėrimosi intensyvumas gali skirtis priklausomai nuo veislės, metų laiko, gyvenimo būdo ir individualios šuns būklės.

Pavyzdžiui, kai kurios veislės, tokios kaip Labradoro retriveriai ar Sibiro haskiai, šeriasi daugiau nei kitos. Pavasarį ir rudenį šunys dažniausiai šeriasi intensyviau, nes jie prisitaiko prie besikeičiančio, šylančio sezonų.

Šuo šeriasi dėl streso ir sveikatos problemų

Tačiau kartais šėrimasis gali būti per intensyvus arba lydimas kitų simptomų, rodančių sveikatos problemas. Stresas yra viena iš dažnų priežasčių, dėl kurios šuo gali pradėti šertis daugiau nei įprastai.

Gyvenimo pokyčiai

Gyvenimo pokyčiai, tokie kaip persikraustymas, naujo šeimos nario atsiradimas arba netgi šeimininko ilgalaikis nebuvimas, gali sukelti stresą.

Taip pat gali būti įvairių sveikatos problemų, kurios prisideda prie intensyvaus šuns šėrimosi. Šuo šertis gali dėl kelių sveikatos problemą – tokių kaip alergijos ar odos infekcijos, kitos vidaus organų ligos.

Alergijos

Alerginė reakcijos sukeltas šuns šerimasis gali būti išprovokuotas maisto, aplinkos alergenų ar netgi kailio priežiūros produktų, tokių kaip šampūnas ar namuose naudojamų skalbimo priemonių. Šunų odos grybelis ar bakterinė infekcija, gali sukelti odos dirginimą ir kailio slinkimą.

Kitos ligos

Šuo labai šertis gali ir dėl skydliaukės ar kitų endokrininių ligų. Dėl sveikatos problemų šuns kailis tarsi plinka. Jei pastebite, kad šuo šeriasi daugiau nei įprasta, ir tai lydi tokie simptomai kaip odos paraudimas, niežulys ar plikimas, tai gali būti rimtesnės problemos požymiai.

Ką daryti jei šuo labai šeriasi?

Norint sumažinti šuns šerimąsį, svarbu palaikyti tinkamą kailio priežiūrą. Jei šuo labai šeriasi reikėtų reguliariai šukuoti kailį ir naudoti šampūną, pritaikytą šuns odos būklei.

• Taip pat svarbu užtikrinti tinkamą mitybą, kuri būtų subalansuota ir atitiktų šuns poreikius. Tai yra labai svarbu bendrai šuns sveikatai ir kailio būklei. Subalansuotas ir kokybiškas maistas, turintis reikiamų vitaminų ir mineralų, gali padėti išlaikyti sveiką kailį ir sumažinti šėrimąsi.
• Omega-3 ir Omega-6 riebalų rūgštys, esančios žuvų taukuose, linų sėmenų aliejuje ar specialiuose papildai, gali būti labai naudingos kailio sveikatai.
• Be to, reguliari kailio priežiūra – šukavimas, maudymas su tinkamomis šampūnais – taip pat gali padėti sumažinti šėrimosi intensyvumą.Šukavimas padeda pašalinti negyvus plaukus ir skatina naujų plaukų augimą.

Kada kreiptis į specialistą?

Jei šėrimasis tampa problema, kurios negalite išspręsti namų sąlygomis, arba jei pastebite kitus nerimą keliančius simptomus, svarbu nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją – dermatologą tiksliai diagnozei ir tinkamiausiam gydymo plano sudarymui.

• Vilniuje veikiančioje veterinarijos klinikoje “Begemotas” dirba veterinarijos gydytoja – dermatologė Milda Vasaitytė, kuri specializuojasi šunų odos ligų ir kailio problemų gydyme. Ji gali atlikti reikiamus tyrimus, nustatyti tikrąją problemos priežastį ir paskirti tinkamą gydymą.
• Veterinarijos gydytoja – dermatologė Milda Vasaitytė yra patyrusi specialistė, gebanti diagnozuoti ir gydyti įvairias odos problemas, kurios gali sukelti šuns šėrimąsi. Jos profesionalumas ir rūpestis kiekvienu pacientu padeda šeimininkams suprasti ir spręsti savo augintinių problemas.
• Veterinarijos gydytojas – dermatologas Begemoto veterinarijos klinikoje atlieka išsamų tyrimą, įskaitant odos ir kraujo tyrimus, imunoglobulino E greitąjį testą, siekdamas nustatyti galimas sveikatos problemas, kurios sukėlė šuns šerimasį.

Jei pastebite bet kokius neįprastus odos pokyčius ar šuns nesezoninį šerimąsį – labai svarbu laiku pradėti tinkamą gydymą, kuris užkerta kelią daugeliui šunų odos ligų komplikacijų ir užtikrina, kad jūsų augintinis išliks sveikas ir laimingas ilgą laiką.

Sveika šuns oda bei kailis yra ne tik estetinis išorės faktorius, bet ir labai svarbūs sveikatos būklės rodikliai. Rūpinimasis savo augintiniu ir laiku pastebėtos problemos gali padėti išlaikyti jūsų šuns sveikatą ir gerovę.

Dažniausiai pasitaikančios kačių odos ligos ir jų simptomai. Kačių odos ligos gali kilti dėl įvairių priežasčių ir gali būti susijusios su infekcijomis, alergijomis ar  rimtesnėmis endokrininėmis ligomis, inkstų sveikatos problemomis. Odos ligos katėms dažnai sukelia ne tik diskomfortą, bet ir kitų nepatogumų mūsų mažiems keturkojams šeimos draugams. 

Norint užtikrinti jūsų katės gerovę atsakingas šeimininkas turi žinoti, kokios yra dažniausios kačių odos ligos, kaip jos pasireiškia ir kada reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Kačių odos ligų požymiai

• Nepaaiškinamas odos paraudimas ar niežėjimas. Jei pastebite, kad jūsų katė nepaliauja kasytis į aplinkos daiktus, ar su savo letenomis, ar jos oda tampa paraudona, tai gali būti ženklas, kad ji turi odos problemų.
• Odos pakitimai. Jei pastebėjote ant katės odos ar kailio pleiskanojimą, lupimąsi, pūlius ar bėrimus.
• Nesezoninis, neįprastai gausus plaukų slinkimas – kačių šerimasis. Jei pastebite, kad jūsų katė šeriasi ir jai plaukai krenta labiau nei įprasta arba jos kailis tampa retesnis, tai gali rodyti sveikatos problemas.

Dažniausios kačių odos ligos

Dermatitas

Tai yra viena dažniausia kačių odos liga, kuri gali būti sukelta alergijos, infekcijos ar dėl netinkamos mitybos. Dermatitas pasireiškia odos paraudimu, niežėjimu, pleiskanojimu ar odos žaizdomis, kailio netekimu.

Grybelinės infekcijos

Kačių odos grybelis – tai infekcija, kuri dažnai pasireiškia kačių odai būdingais apvaliais nuplikusiais odos lopinėliais, pleiskanojimu ir sukelia niežulį, odos pakitimus – paraudimą, bėrimą, žaizdeles. 

Kačių odos grybelis gali būti perduodamas nuo vienos katės kitai, šunims, šeimininkams, todėl tokio tipo infekciją labai svarbu laiku pastebėti ir gydyti.

Kaip atpažinti kačių odos grybeli?

• Pastebėsite, kad jūsų katės oda tampa pleiskanota, gali atsirasti apvalūs arba neaiškios formos bėrimai.
• Jūsų katei gali pasireikšti nuolatinis niežulys ar trinimasisį aplinkos daiktus. Taip ji elgasi siekdama palengvinti niežulio sukeltą diskomfortą.
• Kačių odos grybelis gali sukelti plaukų slinkimą ar išplikimus.
• Grybelinė infekcija gali sukelti odos paraudimą ir patinimą, ypač aplink grybelio paveiktas vietas.

Jei įtariate, kad jūsų katė gali sirgti odos grybeliu, nedelsdami kreipkitės į veterinarijos kliniką, nes tik gydytojas galės tiksliai diagnozuoti ir paskirti tinkamą gydymą.

Taip pat tik veterinarijos gydytojas – dermatologas gali skirti vaistus, kuriuos reikės sušerti arba tepti ant odos, kailio bei šampūnus, skirtus tiesioginiam antgrybeliniam poveikiui.

Kačių odos ir kailio parazitai

Blusos, erkės ir kitokie kačių odos ir kailio parazitai gali sukelti įvairias odos ligas bei problemas katėms. Kačių blusos gali sukelti niežėjimą ir odos paraudimą. 

Kasantis niežtinčią odą katė su nagais gali pažeisti odą ir gali formuotis antrinis blusų sukeltas odos uždegimas – dermatitas. Taip pat svarbu paminėti, kad blusos yra virškinamojo trakto parazitų pernešėjos, tad naikinant blusas labai svarbu katėms suduoti ir vaistus nuo skrandžio bei žarnyno kirmėlių. 

Erkės katėms gali pernešti infekcines ligas, kurios pažeidžia daugelį vidaus organų (inkstus, kepenis ir pan.).

Kačių odos folikulitas

Tai yra plaukų folikulų uždegimas, kuris dažnai pasireiškia kaip odos spuogai ar pūliniai. Ši būklė gali būti skausminga ir sukelti didelį diskomfortą katėms.

Kodėl katė šeriasi?

Jūsų katė gali mesti kailį dėl įvairių priežasčių, įskaitant netinkamą mitybą, stresą, alergijas ar parazitus. Taip pat tai gali būti sezoniškas reiškinys, kai katė atsikrato žieminių ar vasarinių plaukų. Svarbu įsitikinti, kad jūsų katė ėda pilnavertį pašarą pagal savo gyvenimo poreikius, geria pakankamai vandens ir yra aktyvi. 

Rementis naujausiomis pasaulinėmis veterinarinėmis tendencijomis kačių sveikatą reikia tikrinti kartą metuose, kad būtų išvengta rimtesnių sveikatos ir odos problemų.

Ką daryti jei katė šeriasi?

Norint padėti katei mažiau šertis ir kailiui išlikti sveikam bei spindinčiam, reikia atkreipti dėmesį į kelis veiksnius:

• Teisinga mityba. Užtikrinkite, kad jūsų katė gauna subalansuotą mitybą, kuri tinka jos amžiui, dydžiui ir sveikatai. Aukštos kokybės maistas, kuris tenkina jos mitybos poreikius, prisideda prie sveikos odos ir kailio. Valykite katės tualeto dėžę, laikykite jos miegojimo vietą švarią, kad būtų sumažintas bakterijų ir alergenų kiekis, kurie gali paveikti kailį.
• Reguliari higiena. Kasdieninis arba bent jau reguliarius katės kailio šukavimas padeda pašalinti nereikiamus plaukus, kurie laiku neiškrito ir gali sukelti odos problemas – kačių odos folikulitą.
• Streso mažinimas. Stresas gali turėti įtakos katės kailiui, odai ir bendrai sveikatai. Stresą patiriančios katės imuninė sistema – silpsta. Užtikrinkite, kad jūsų katė turi saugią ir ramią aplinką, kurioje ji gali jaustis saugiai ir patogiai.

Jei pastebite, kad Jūsų katė šeriasi intensyviai ne pagal sezoną, ar kailio bei odos problemų simptomus, pasitarkite su veterinarijos gydytoju. Tik veterinarijos gydytojas – dermatologas gali patarti dėl tinkamos priežiūros ir, jei reikia, nurodyti specialųjį gydymą.

Kada kreiptis į veterinarijos gydytoją dėl kačių odos problemų?

Pastebėjus kačių odos simptomus ar pokyčius svarbiausia yra kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad būtų užtikrinta, jog infekcija bus diagnozuota ir gydoma tinkamai, taip užkertant kelią plitimui ir palengvinant katės diskomfortą.

Nelaiku gydant kačių odos ligas, gali atsirasti rimtesnių sveikatos problemų. Nepaisant to, kai kurios ligos gali progresuoti ir sukelti ilgalaikes ar netgi negrįžtames sveikatos pasekmės jūsų katės sveikatai. Be to, niežulys ir diskomfortas, kuriuos sukelia daugelis odos ligų, gali sukelti didelį stresą jūsų katei, kas yra gan didelis sveikatos trikdis. 

Neatidėliokite vizito pas gydytoją, kad būtų išvengta rimtesnių problemų ir laiku užtikrinta jūsų augintinio gerovė.

Begemoto veterinarijos klinikoje teikiamos visos paslaugos susijusios su kačių oda. Veterinarijos gydytoja – dermatologė užtikrina kačių odos ligų bei kitų problemų tinkamą diagnostiką, gydymą bei profilaktik.

Kačių ausų ligos gali būti iššūkis kačių šeimininkams, nes jų mylimas augintinis gali dėl jų jautsi nepatogiai ar jam/jai gali skaudėti jas valant ir gydant. Šeimininkų supratimas apie įvairias ligas, jų simptomus, diagnostiką ir gydymo galimybes yra būtinas norint užtikrinti kačių gerovę.

Kačių ausų ligų priežastys

Kačių ausų ligos gali būti įvairios, nuo paprastų uždegimų iki sunkių infekcijų ar netgi navikų. Dažniausiai veterinarijos klinikose diagnozuojama:

Uždegimai

Kačių ausys yra jautrios įvairioms bakterijoms ir grybio, kuris gali sukelti uždegimą. Kačių ausų uždegimo metu ausys parausta, gali nulinkti ausų galiukas, katės bando jas kasytis, purto galvą.

Parazitai (kačių ausų erkutės)

Kačių ausų erkutės yra viena iš dažniausių kačių ausų ligų priežasčių. Tai parazitinė infekcija, kurią sukelia mažos erkių, dažniausiai Otodectes cynotis, rūšis. Ausų erkutės gali sukelti stiprų niežėjimą, uždegimą ir netgi odos pažeidimus. Katinams pradeda skaudėti ausis, jis gali trinti arba skrebėti jas, kartais sukeliant kraujavimą ar netgi infekcijas.

Kačių ausų erkutės diagnozuojamos mikroskopuojant ausų išskyras veterinarijos klinikoje. Kačių ausų erkučių gydymas apima vietinius ir sisteminius vaistus. Kačių ausų erkučių vaistai, tokie kaip ausų lašai ar tepalai, naudojami tiesiogiai ausims valyti ir gydyti.

Kačių ausų erkučių gydymas gali būti skiriami tik veterinarijos gydytojo pagalba. Be to, gali būti skiriami sisteminiai vaistai, tokie kaip tabletes ar injekcijos, kurie padeda kovoti su antrine ausų bakterine ar grybeline infekcija.

Kačių ausų erkučių gydymą svarbu pradėti kuo greičiau ir užtikrinti, kad gydymas būtų paskirtas veterinarijos klinikoje, nes neteisingas ar nepilnas gydymas gali lemti infekcijos pasikartojimą ar komplikacijas. Taip pat svarbu atlikti tinkamą aplinkos valymą, kad būtų pašalinti ausų erkių kiaušinėliai iš katės aplinkos: gultukų, kraiko dėžutės ir pan. Siekiant užkirsti kelią naujoms infekcijoms, rekomenduojama reguliariai tikrinti ir valyti kačių ausis bei naudoti priemones nuo parazitų.

Navikai

Retesnės, bet labai rimtos ligos, tokios kaip ausies landos polipai, piktybiniai augliai ar vėžys, gali paveikti kačių ausis. Tokio tipo kačių ausų ligos nustatomos tik veterinarijos gydytojo – specialisto su otoskopu, kuris leidžia apžiūrėti katės ausies landą giliau.

Kačių ausų ligų simptomai

Kačių ausų ligų simptomai gali labai skirtis, priklausomai nuo ligos pobūdžio ir sunkumo. Keletas dažniausių simptomų yra:

• Niežėjimas ir ausų trynimas. Dažnas kačių šeimininkas skundžiasi, kad katė kasosi ausis,dėl ko jos pradeda dažnai trinti galvą į aplinkos daiktus ar jas draskyti. 
• Kvapas ir tamsių išskyrų buvimas. Kačių ausų uždegimas ar infekcija gali sukelti nemalonų kvapą iš ausies landos, taip pat gali būti pastebimos išskyros – gelsvos, ryškiai geltonos, rusvos, rausvos ar net tamsiai rudos ar juodos.
• Apatija ir nevalgymas. Kačių ausų ligos gali sukelti bendrą negalavimą, kuris pasireiškia apatija, mažu apetitu ar netgi depresija. Kačių ausų uždegimas gali komplikuotis ir sukelti viso organizmo negalavimus, augintiniui gali pakilti temperatūra, sutrikti virškinimas.

Kačių ausų ligų diagnostika

Kačių ausų ligų diagnozavimas gali būti iššūkis be specialios įrangos ir komplikacijų atveju.  Veterinarijos gydytojai gali atlikti šiuos veiksmus diagnozuodami:

• Fizinis tyrimas. Tai apima išsamią katės apžiūra, ausų, odos ir gleivinės apžiūrą, mėginių paėmimą mikroskopavimui ar bakteriniams, grybeliniams tyrimams.
• Ausų išskyrų tepinėlio tyrimas. Tepinėlis iš ausies gali būti tiriamas mikroskopu, taip nustatoma infekcija ar parazitai. Tepinėlis gali būti dažomas specialiais dažnais ir mikroskopuojamas norint nustatyti bakterijų tipą. Taip pat ausų išskyrų tepinėlio galima nustatyti atsparumą antimikrobiniams vaistams ir paskirti dar tikslenį gydymo metodą.
• Otoskopija bei kompiuterinė tomografija. Šie tyrimai atliekami jei veterinarijos gydytojas įtaria, kad problema gali būti susijusi su vidine ausies struktūra ar navikiniu procesu.

Kačių ausų ligų gydymas

Bet kokio tipo kačių ausų ligą gali diagnozuoti ir gydyti tik veterinarijos gydytojas. Gydymo būdas priklauso nuo ligos tipo ir sunkumo. Dažniausiai veterinarijos klinikose skiriami šie gydymo būdai:

• Medikamentinis sisteminis gydymas. Antibiotikai, priešgrybeliniai ar priešparazitiniai vaistai gali būti skiriami priklausomai nuo diagnozės.
• Medikamentinis vietinis gydymas. Į ausį gali būti lašinami specialūs vaistai, kurie padeda kovoti su uždegimu ar infekcija. Dažniausiai tai būna priešparazitiniai preparatai skirti ne tik naikinti kačių ausų erkutes, bet ir valyti ausis.
• Chirurginis gydymo metodas. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, navikų ar polipų atveju, gali prireikti chirurginio gydymo.

Kačių ausų ligų prevencija

Kaip ir dauguma ligų, ir kačių ausų ligas galima iš dalies išvengti laikantis prevencinių priemonių:

1. Reguliarios ausų valymo procedūros. Reguliarus kačių ausų valymas ir priežiūra gali padėti išvengti daugelio problemų.
2. Periodiniai veterinaro patikrinimai. Šiuolaikinė veterinarinė medicina augintinio sveikatą skatina tikrinti bent jau kartą į metus. Anksti nustatyta bet kokia problema ir laiku pradėtas tinkamas gydymas pagerina katės gyvenimo kokybę ir trukmę.

Kur kreiptis dėl kačių ausų ligų?

Veterinarijos klinikos Vilniuje Begemotas specialistai primena, kad kačių ausų ligos gali būti nepatogios tiek katei, tiek jos šeimininkui. Laiku diagnozuojant ir tinkamai gydant, galima sumažinti diskomfortą ir užtikrinti, kad jūsų kačiukas būtų laimingas ir sveikas. Jei pastebite bet kokius neįprastus simptomus, nedvejokite kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad būtų gauta profesionali pagalba.

Veterinarija klinika Vilniuje – „Begemotas“ teikia visas diagnostikos bei gydymo paslaugos, todėl čia galima gauti visapusišką augintinio priežiūrą vienoje vietoje. Klinikoje profesionalų komanda didelį dėmesį skiriama gyvūnų gerovei ir komfortui. Kiekvienas augintinis yra rūpestingai prižiūrimas, siekiant sumažinti stresą ir užtikrinti geriausius gydymo rezultatus

Svarbiausias dalykas norint keliauti į užsienį augintiniams, kaip ir jų šeimininkams, yra gyvūno pasas. Augintinio pasas keliaujant už gimtosios šalies ribų yra būtinas kiekvienam keturkojui šeimos nariui.

Ar sudėtinga gauti europinį augintinio pasą? 

Gauti europinį augintinio gyvūno pasą gan lengva – jį išduoda jus prižiūrintis veterinarijos gydytojas.

Norint išsiimti augintio pasą šuniui, katinui ar šeškui svarbiausi yra keli žingnsiai:

• Įsitikinkite, kad augintinis turi poodinę mikroschemą 
• Skiepai nuo pasiutligės, laikantis skiepų kalendoriaus – daugiau apie kačių skiepus skaitykite čia, daugiau apie šunų skiepus skaitykite čia.

Ar gyvūno pasas turi galiojimo laiką?

Puiki žinia, ta kad europinis šuns, katės ar šeško pasas neturi galiojimo laiko, tad vieną kartą pasirūpine savo augintinio pasu – turėsite galimybė keliauti neribotą laiką.

Kiek kainuoja gyvūno pasas šunims, katėms, šeškams?

Kaina visuomet tampa gan svarbus kriterijus mokant už paslaugas bei prekes, tad dažnai sulaukiame klausimų iš gyvūnų šeimininkų kokia gi yra ES naminio gyvūno, augintinio paso išdavimo kaina?

Galvojant apie tai, kad augintinio pasas galioja visą jūsų augintinio gyvenimo laiką, tai kaina jus matyt nustebins. Begemoto veterinarijos klinikoje Vilniuje šuns, katės, šeško pasas, galiojantis ES, ir jo išdavimas kainuoja vos 30 eurų. 

7 esminiai patarimai, kad keliauti ir atostogauti su augintiniu būtų ramu

1. Įsitikinkite, kad augintinis yra ženklintas poodine mikroschema ir informacija duomenų sistemoje yra teisinga.
2. Galioja augintinio vakcinacija nuo pasiutligės ir virusinių ligų.
   • Šio fakto įrodymui reikalingas augintinio pasas. Svarbu, tai kad nuo pasiutligės pirmosios vakcinos turi praeiti bent jau 21 dienos inkubacinis periodas, tik tada, laikoma, kad vakcina yra galiojanti ir rizikos užsikrėsti nėra.
3. Augintinis turi ES (europinį) augintinio gyvūno pasą.
4. Buvo tinkamai gydomas nuo echinokokozės.
   • Šis reikalavimas keliamas išskirtinai tik šunims ir tik prieš atvykstant į Angliją, Airiją, Suomiją ir Maltą. 
5. Turite augintinio vaistinėlę nenumatytais augintinio negalavimo atvejais ir pirmajai pagalbai.
6. Turite galiojantį augintinio draudimą, kuris galioja ir užsienio klinikose.
7. Sudavėte papildomą augintinio apsaugą nuo ektoparazitų, ypač keliaujant į pietines valstybes.

Kiekvienas atsakingas šeimininkas turėtų prieš kelionę pasitikrinti informaciją apie galiojančią tvarką konkrečioje šalyje ir informuoti veterinarijos kliniką, kuri pasirūpins, kad kelionėje išvengtumėte netikėtumų.

Kačių erkės yra į vorą panašios, kiaušinio formos, kraują siurbiančios šiurpios parazitės. Erkės turi nuo šešių iki aštuonių kojų (priklausomai nuo jų gyvenimo etapo). Kaikurias kačių erkių rūšis galima labai sunkiai pastebėti, dėl jų dydžio, kuris gali skirtis nuo maždaug 1 mm iki 1 cm ilgio, dėl to erkės įkandimas katei gali likti nepastebėtas.

Ką reikia žinoti apie erkės įkandimą katei?

Erkės neskraido ir nešokinėja, o lipa arba nukrenta nuo žolės ar medžių ant jūsų katės kailio ar odos lauke arba gali būti parneštos namo ant mūsų pačių drabužių, batų. Pasaulyje yra nustatyta daugiau nei 800 erkių rūšių, nors tik keliolika yra susijusios su reikšmingomis ir pavojingomis kačių ligomis.

Erkės įkandimas katei nėra toks pavojingas kaip šunims, tačiau taip pat kaip ir šunims erkės katėms gali pernešti įvairias infekcines ligas.

• Erkės įkanda katėms tam, kad maitintusi jos krauju. Po maitinimo erkės yra pakankamai didelės, kad būtų pastebėtos ir jaustųsi kaip mažas guzas ant jūsų augintinio odos.
• Jei jūsų katė išeina į lauką, veterinarijos gydytojai pataria kiekvieną vakarą perbraukti rankomis katės kailį bei kūną, kai ji ateina vakarieniauti, kad patikrintumėte, ar nėra smulkių gumulėlių ar iškilimų.
• Erkės katėms dažniausiai linkusios prisitvirtinti prie vietų aplink katės galvą, kaklą, ausis ir pėdas.
• Šukavimas taip pat padeda dar neprisisiurbusias erkes nuimti nuo kačių kailio.

Kaip pašalinti erkė katei?

Jei erkė įkando Jūsų katei svarbu ją kuo skubiau pašalinti. Geriausias pašalinimo būdas yra erkės nusukti nuo katės su specialiu kabliuku, kurį galite įsigyti veterinarijos klinikose bei vaistinėse. Taip pat, jei neturite po ranka specialaus kabliuko erkių šalinimui iš katino odos, galima tai atlikti ir su smulkiakampiu pincetu. Tikslas, kad traukiama erkė neplyštų ir įkandimo vietoje neliktų burnos bei neišplistų galimos infekcijos.

1. Labai svarbu šalinant įkandusią erkę katei iš odos ją suimti kuo arčiau augintinio odos (kuo arčiau erkės burnos) ir neįžnybti. Išskleiskite katės kailį, tada suimkite erkę kuo arčiau odos.  
2. Labai švelniai traukite tiesiai į viršų, lėtais, stabiliais judesiais. Turite būti atsargūs, kad nesuspaustumėte erkės kūno ir neleistumėte, kad jos galva neįstrigtų jūsų katės viduje.
3. Jeigu erkė nesileidžia judinama, tuomet keletą kartų pasukite ją pagal laikrodžio rodyklę, kol erkė atsilaisvins.
4. Suspaudus erkės kūną, ji gali išstumti kraują atgal į jūsų augintinį, todėl padidėja infekcijos rizika, būkite atsargūs!

Erkių pernešamos ligos katėms

Labiausiai žinoma tarp erkių platinamų ligų yra Laimo liga, bakterinė infekcija, kuri, jei gydymas atidėtas, gali sukelti didelį sąnarių pažeidimą, širdies ir inkstų komplikacijas, nepakankamumą ar neurologines disfunkcijas. Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad Laimo liga sergančioms po erkės įkandimo katėms pasireiškia sustingę ir/ar patinę sąnariai, vangumas, sumažėjęs apetitas ir karščiavimas.

Tarp žymesnių ir potencialiai mirtinų ligų yra gana dažna bartoneliozė. Erkei įkandus katei kartu su erkės seilėmis į katės kraują patenka bartoneliozę sukelia bakterinis parazitas. Šis parazitas įsiveržia į katės raudonuosius kraujo kūnelius ir skatina sunkios, gyvybei pavojingos anemijos vystymąsi, kurios požymiai yra blyškios dantenos, vangumas, apetito praradimas ir greitas kvėpavimas, lekavimas. 

Be aukščiau paminėtų klastingų ligų, kurias perneša erkės įkandusios katėms, gali pasireikšti ir kiti reti erkių platinami sutrikimai, tokie kaip erlichiozė ir babezozė. Šios abi ligos gali sukelti karščiavimą, anemiją, mieguistumą, apetito praradimą ar svorio mažėjimą.

Apsauga nuo erkių katėms

Prekyboje yra daug prevencinių priemonių nuo erkių. Jie svyruoja nuo nereceptinių produktų, tokių kaip milteliai ir antkakliai, kurių veiksmingumas yra ribotas, iki stipresnių produktų, kuriuos galima įsigyti tik pas veterinarą.

Lašai nuo erkių katėms

Viena iš patogiausių ir veiksmingiausių produktų yra prevencinė priemonė nuo blusų ir erkių katėms yra lašiukai, kuriuos reikia lašinti vietiškai ant sprando odos. Dažniausiai visi apsauginiai lašai veikia iki 4 savaičių. Labai svarbu renkantis apsauginius lašus verta pasidomėti ir jų sudėtimi. Nuo erkių ir jų pernešamų ligų žoliniai preparatai neapsaugo!

Nuo pačių erkių ir jų pernešamų ligų šunims ir kates apsaugo tik pagal gyvūno svorį parinkti lašiukai, kurių veikliosios medžiagos paraližuoja ir nužudo įsisiurbusią erkę. Veterinarijos gydytojai Begemote, primena, kad pasirinkus apsauginius lašus labai svarbu prisiminti, kad lašų veikliosios medžiagos į gyvūno kraujotaką patenka per odos riebalų liaukas, todėl negalima šuns ir katės maudyti su šampūnu 72h prieš ir po sulašinimo. 

Prieš renkantis tinkamiausius lašus nuo ektoparazitų savo katei pasitarkite su veteranarijos gydytoju. Šiuolaikinė veterinarija turi net kelioli skirtingų sprendimų jūsų katėms, norint jas apsaugoti ne tik nuo erkių, bet ir nuo virškinamojo trakto parazitų.

Tabletės nuo erkių katėms

Tabletės nuo erkių katėms dažniausiai veiksmingos apie 1 mėnesį kaip ir lašiukai. Tabletės nuo erkių katėms gali būti naudojamos gydymui nuo ektoparazitų arba profilaktikai, tačiau dažnas kačių šeimininkas susiduria su problema norint jas sumaitinti katėms.

Svarbu, kad katei niekada nenaudotų apsauginių priemonių nuo blusų ir erkių produktų, kurie yra skirti šunims, nes jie gali būti toksiški ir sukelti jūsų katėms įvairius neurologinius priepuolius bei pažeisti vidaus organus.

Kodėl verta kreiptis į veterinarijos kliniką?

Begemoto veterinarijos klinikos gydytojas pateiks konkrečias rekomendacijas, kaip apsaugoti jūsų katę nuo išorės ir vidaus parazitų. Veterinarai primena, kad kilus įtarimui ar nerimui susijusiam su augintinio sveikata dėl minimų ligų būtina kaip galima anksčiau kreiptis į veterinarijos kliniką.

Begemoto vet klinikoje visi pacientai rūpestingai apžiūrimi, atliekami visi reikalingiausi tyrimai ir paskiriamas tikslingas gydymas. Erkės įkandimas katei nėra malonus dalykas, todėl pasirūpinkime augintiniais kartu, ir nepamirškite, kad profilaktika yra geriau ir sveikiau nei gydymas.

Šunų ausų ligos yra įprastos problemos, su kuriomis susiduria daugybė šeimininkų. Šios ligos gali būti ne tik nemalonios, bet ir skausmingos jūsų augintiniui, laiku nustatyti simptomai ir kreiptimasis į veterinarijos gydytoją gali užtikrinti tinkamą gydymą ir gali padėti išvengti rimtesnių pasekmių.

Šunų ausų ligų požymiai. Kaip atpažinti šunų ausų ligas?

• Ausies niežėjimas ir ausų trynimas aplinkos daiktus: šuo letenų ar aplinkos daiktų pagalvą nuolat trina, kaso savo vieną ar abi ausis, purto galvą, taip bandydamas sumažinti ausų niežulį ir diskomfortą.
• Paraudusios ar patinusios ausys: ausys gali tapti patinusios, raudonos arba dėl intensyvaus kasymosi gali pradėti kraujuoti.
• Prastas kvapas iš ausies ir gausios, tamsios ausies išskyros: infekcijos atveju ausys gali skleisti nemalonų kvapą, o taip pat išsiskirti gelsvas, rudas arba net kraujo turinčiąs išskyras.
• Skausmas: dėl ausų sukelto skausmo šuo gali parodyti skausmo požymius, tokius kaip atsitraukimas glostant ausis ar šalia jų, pykčio rodymas liečiantis prie ausų, noras būti atskirai, apatiškumas, vangumas, apetito praradimas.
• Galvos purtymas: kodėl šuo purto galvą? Dėl niežėjimo ar diskomforto galvos odos srityje bei ausyse. Šunims, kurie dažnai purto galvą, taip gali pareikšti įvairios alergijos, blusos ar kitos odos bei ausų problemos, kurios sukelia niežėjimą. Šis diskomfortas skatina šunį įvairiais būdais bandyti sumažinti niežėjimą, įskaitant galvos purimą. Šuo taip pat dažnai purto galvą dėl ausų uždegimo.

Svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius kitus šuns elgesio pokyčius kartu su galvos purtimu. Jei pastebite kitus simptomus arba jei galvos purtimas tampa pastovus ar intensyvus, būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją. Veterinaras gali atlikti išsamų tyrimą, nustatyti galimus sveikatos problemas ir paskirti gydymą.

Taip pat svarbu paminėti, kad šuns galvos purtymas gali būti visiškai nekenksmingas elgesys. Kai kurie šunys tiesiog mėgsta purto galvą žaisdami, ilgaplaukiai šunys dažnai purto galvą, nes taip bando patraukti plaukus nuo akių. Tačiau jei pastebite, kad šis elgesys yra naujas arba lydimas kitų simptomų, geriau būti atsargiems ir pasitarti su veterinaru.

Šunų ausų ligos

Šunų ausų ligas gali sukelti įvairios priežastys ir pagal tai jos skirstomos į skirtingus tipus. Kai kurios iš dažniausiai pasitaikančių šunų ausų ligų yra:

Otitas (šunų ausų uždegimas)

Tai yra viena iš dažniausių šunų ausų ligų. Otitas yra šuns ausies uždegimas, kuris gali būti bakterinis arba grybelinis. Jis gali būti pirminis -sukeliamas įvairių bakterijų, grybelių, arba antrinis – sukeliamas šunų ausų erkučių, alergijų, vandens įsiskverbimo į ausį, svetimkūnio arba įgimtų sutrikimų.

Otodektomija (šunų ausų erkutės)

Tai yra erkės, kurios gyvena ausyse ir gali sukelti dirginimą ir uždegimą. Šunų ausų erkutės yra parazitinės kilmės, kurios gyvena šunų ausyse ir gali sukelti niežėjimą ir diskomfortą. Šunų ausų erkučių gydymą gali sudaryti specialių vaistų, skirtų sunaikinti parazitus, naudojimą, kartu su ausų valymu.

Veterinarui nustačius šunų ausų erkutes gali rekomenduoti specialius ausų lašus arba tirpalą, kurie padės išnaikinti ausų erkutes ir palengvins šuns simptomus. Svarbu reguliariai tikrinti šuns ausis ir laiku kreiptis į veterinarijos gydytoją, jei pastebimi bet kokie simptomai, susiję su šunų ausų erkutėmis.

Jei savo šuns ausyse pastebėjote gausias, tamsiai rudos spalvos išskyras, nedelskite ir kreipkitės į veterinarijos kliniką pagalbos, nes šunų ausų erkutės gydyti reikia kuo skubiau, norint išvengti komplikacijų.

Otomikozė (šunų ausų grybelis)

Tai grybelinė infekcija, kuri gali išsivystyti, jei į ausis dažnai patenka nešvaraus vandens, taip pat jei ausų vidinė pusė dažnai būna drėgna, riebi dėl kitų ligų. Šunų ausų grybelį nustatyti ir gydyti gali tik veterinarijos gydytojai, todėl svarbu laiku kreiptis pagalvos.

Otohematoma (šunų ausų „mėlynė“)

Tai yra kraujavimas po oda, esančia ausies viduje. Tai gali būti sukelti ausų trauma arba infekcija. Skysčiam kaupiantis po oda kyla vietinis uždegimas, ausis pasidaro karšta, patinus. Negydant ausis gali pakeisti formą, susiraukšlėti, sukietėti ir kelti didelį diskomfortą. Ypač ausis skausminga liečiant, todėl geriausia apsilankyti pas veterinarą ir pradėti gydymą nedelsiant.

Polipai ausyse

Tai gerybiniai augliai, kurie gali atsirasti ausyse dėl skirtingų genetinių ar aplinkos veiksnių. Polipai ausyje gali sutrikdyti klausą ir sukelti diskomfortą.

Užsikimšusi ausis

Kartais šunys gali turėti užsikimšusią ausį dėl ausų kanalo užsikimšimo dėl ausies landos išskyromis, ausų uždegimo ar svetimkūnio ausies landoje. Dėl tokios šunų ausų ligos šuo pradeda nuolat kasytis ausį, purtyti galvą, jo klausa sutrinka.

Svarbu pastebėti bet kokius simptomus, tokius kaip ausies niežėjimas, šuns galvos purtymas, paraudimas, prastas kvapas ar ausies pasikeitusios spalvos, itin gausios išskyros, ir kreiptis į veterinariją – dermatologą dėl tinkamos diagnozės ir gydymo. Gyvūnų dermatologas galės nustatyti konkrečią problemą ir paskirti tinkamiausią gydymą.

Šunų ausų ligų gydymas

Gydymas priklauso nuo šunų ausų ligą sukėlusios priežasties. Tik atlikus reikiamus ir išsamius tyrimus veterinarijos gydytojas gali paskirti tinkamiausią gydymo planą. Norint išsiaiškinti kokios priežastys lemia šunų ausų ligas gali prireikti ne tik išsamios ausų apžiūros, bet ir tyrimų mikroskopu bei bakterijų ar grybelinių kultūrų auginimo ir atsparumo vaistams tyrimų.

Vaistai: bendrai kalbant apie ausų ligų medikamentinį gydymą veterinarijos gydytojas, nustatęs ligos priežastį, gali skirti antibiotikų, priešuždegiminių arba priešgrybelinių vaistų.

Chirurginis ausų šunų ligų gydymas

Kai kuriais atvejais, tokiais kaip sunkios infekcijos, polipai, svetimkūnis ausies landoje ar navikai, gali būti reikalingas chirurginis gydymas.

Šunų ausų erkučių gydymas

Jei atlikus mikrokopį tyrimą, nustatoma – šunų ausų erkutės, jų gydymą skiria veterinarijos gydytojas, čia svarbiausias tinkamas ausų valymas ir receptiniai vaistiniai preparatai. 

Vaistai šunims nuo ausų uždegimo  

Vaistai šunims nuo ausų uždegimo yra įvairūs, priklausomai nuo uždegimo priežasties ir sunkumo laipsnio. Dažniausiai naudojami vaistai apima ausų lašus su antibiotikais, kurie padeda kontroliuoti bakterinį uždegimą ir sumažinti simptomus.

Be to, priešuždegiminiai vaistai, tokiu kaip kortikosteroidai, gali būti naudojami norint sumažinti skausmą ir patinimą ausyse. Kartais gali būti paskirti ir priešgrybeliniai vaistai, jei uždegimas sukeltas grybelinės infekcijos.

Svarbu laikytis veterinaro nurodymų ir tinkamai taikyti vaistus, kad būtų pasiektas geriausias gydymo rezultatas. Kreipkitės į veterinarą dėl išsamesnės informacijos ir patarimų dėl tinkamų vaistų parinkimo jūsų šuniui.

Šunų ausų valymas

Kartais būtina išvalyti ausį nuo susikaupusių sieros, vaško išskyrų arba kitų medžiagų, kad būtų lengviau taikyti gydymą. Šunų ausų valymas yra svarbus šuns priežiūros elementas, ypač jei jūsų šuo linkęs į ausų problemų. Tinkamai valyti ausis gali kiekvienas šeimininkas – Begemoto veterinarijos specialistai primena, kaip tai daryti teisingai.

Šunų ausų valymo reikmenys, kurių prireiks

• Ausų valymo tirpalas: galite įsigyti specialų ausų valymo tirpalą veterinarijos klinikoje ar vaistinėje.
• Medvilnės tamponai: būtina pasirinkti minkštus, medvilninius tamponėlius ir ausų valymo pagaliukus, kad būtų išvengta ausies pažeidimo.

Šunų ausų valymo eiga

1. Paruošimas: Užtikrinkite, kad jūs ir jūsų šuo būtumėte ramūs. Padarykite šį procesą kuo malonesnį šuniui, įtraukdami švelnų būdą ir skatindami, pagirdami augintinį prieš ir po ausų valymo.

2. Tirpalo pylimas į ausį: Laikykite šuns galvą taip, kad ausys būtų lengvai pasiekiamos. Įšvirkškite nedidelį kiekį tirpalo į ausį, bet ne per giliai – tik tiek, kad tai būtų pakankama, kad pasiekti nešvarumus.

3. Masažas: Delikatūs masažiniai judesiai padės tirpalui pasiekti ausies vidų. Masažuokite ausies bazę (po ausimi), kad tirpalas būtų gerai paskirstytas.

4. Purvo pašalinimas: Po kelių minučių, kai supilate ausų valymo tirpalo ir pamasažuojate jį ausies landoje, galite naudoti medvilnės tamponą arba ausų valymo pagaliukus, kad pašalintumėte išskyros ir purvą iš išorinės ausies paviršiaus. Nebijokite, šunų ausys anatomiškai yra L formos, tad pažeisti ausies būgnelį yra tikrai sudėtinga.

5. Po valymo: Pasveikinkite savo šunį skaniu užkandžiu ar žaidimu kartu, kad ausų valymo procedūra augintiniui asocijuotusi su teigiamomis emocijomis.

Pakartokite, jeigu reikia: jei ausys vis dar nešvarios galite pakartoti šiuos žingsnius.

Kaip dažnai šuniui valyti sausis?

Kaip dažnai reikia valyti šuniui ausis, priklauso nuo kiekvieno šuns individualių poreikių ir polinkio į šunų ausų ligas. Dauguma veterinarų rekomenduoja ausis valyti bent kartą per mėnesį, bet tai gali skirtis priklausomai nuo šuns veislės, gyvenimo sąlygų ir kitų veiksnių.

Jei pastebite bet kokias ausies problemų požymius arba nesate tikri, kaip teisingai valyti ausis, geriau kreipkitės į veterinarą dėl patarimų ir pagalbos.

Kada dėl šunų ausų ligų kreiptis į Veterinarijos gydytoją?

• Šuns galvos purtymas: galvos purtymas gali būti susijęs su šunų ausų ligomis, infekcijomis, ausies anatominės sandaros bei klausos problemomis.
• Nuolatinis ausies niežėjimas: ilgalaikis ausies niežėjimas gali reikšti bakterinę ar grybelinę infekcijas.
• Išskyros ar blogas kvapas: jei pastebite bet kokias išskyros iš ausies arba užuodžiate ne patį maloniausią kvapą, tai gali rodyti infekciją.
• Ausies sužalojimas: jei jūsų šuo patyrė traumą ausyje, net jei atrodo, kad ji nėra sunki, geriau kreiptis į gydytoją. Ausies traumos dažniausiai būna vidinėje ausies pusėje, ne ausies išorėje.
• Nuolatinis ausies problemų pasikartojimas: jei jūsų šuo reguliariai patiria ausies problemas, tai gali reikšti lėtines ausų ligas, kurią turėtų vertinti veterinarijos gydytojas – dermatologas.
• Nepaprastai didelis diskomfortas: jei jūsų šuo rodo didelius skausmo požymius, pyksta kai liečiama ausis, atsisako ėsti, gerti, tampa apatiškas ar vangus skubiai kreipkitės į gydytoją.

Šunų ausų ligos gali būti nemalonios tiek šuniui, tiek jo šeimininkui, tačiau laiku pastebėti simptomai ir tinkamai gydyti gali užtikrinti greitą atsigavimą ir išvengti komplikacijų.

Jei pastebite bet kokius ausies problemų požymius savo šuniui, nedvejodami kreipkitės į veterinarijos kliniką Begemotas Vilniuje, kurioje veterinarijos gydytoja – dermatologė Milda nustatys tikslią diagnozę ir neatidėliotinai pradės gydymą.

Veterinarijos klinikos Begemotas šūkis „Sveikas nes laimingas“ – tai veterinarijos gydytojų gyvenimo filosofija ir jūsų augintinio sveikatos garantas.“ Visuomet svarbu stebėti savo augintinio elgesį ir reaguoti į bet kokius pokyčius ar neįprastus simptomus. Savalaikis dėmesys gali padėti išvengti ar anksti diagnozuoti galimas sveikatos problemas jūsų šuniui.

Kačių šlapimo takų ligos gali būti rimta ir nerimą kelianti problema kačių savininkams. Vienas dažnas šios būklės simptomas yra katės ar katino šlapinimasis krauju. Tai gali būti įvairių pagrindinių problemų požymis, įskaitant šlapimo takų infekcijas, šlapimo pūslės akmenis ar net rimtesnes sąlygas, tokias kaip inkstų ligos ar onkologiniai sutrikimai.

Tik suprasdami pagrindines priežastis kodėl katinas ar katė šlapinasi krauju ar su kraujo priemaiša galėsite tinkamai pasirūpinti pūkuotu draugu.

Katė šlapinasi krauju ar su kraujo priemaišomis. Kokios gali būti priežastys?

Kai katė šlapinasi su krauju, tai yra ženklas, kad kažkas ne taip yra su jos šlapimo takais. Tai gali būti šlapimo pūslės ar šlaplės uždegimo ar sudirginimo, dėl kurio gali prasidėti kraujavimas, rezultatas. Infekcijos, akmenys ar navikai taip pat gali sukelti katino šlapinimasi krauju. Svarbu stebėti katės šlapimo spalvos ar konsistencijos pokyčius, nes tai gali rodyti galimas sveikatos problemas.

Veterinarijos gydytojai be gyvūno apžiūros gali išvardinti net kelias priežastis kodėl katė šlapinasi krauju ar su kraujo priemaiša. Dažniausiai medicinoje sutinkamos šios:

1. Šlapimo takų infekcijos (ŠTI): ŠKI yra dažna kraujo atsiradimo kačių šlapime priežastis. Bakterijos gali patekti į šlapimo takus ir sukelti uždegimą bei infekciją, todėl katė šlapinasi krauju.

2. Šlapimo pūslės akmenys: kai kuriais atvejais katėms gali atsirasti šlapimo pūslės akmenų ar kristalų, kurie gali sudirginti šlapimo pūslės gleivinę ir sukelti kraujavimą, ko pasekoje katinas šlapinasi krauju – rausvai ar raudonai. Taip pat dėl kristalų gali atsirasti ir kiti simptomai: katės laižo pilvą, katės dažnai šlapinasi po nedaug.

3. Kačių apatinių šlapimo takų liga. Tai yra dažna kačių būklė, dėl kurios katė gali šlapintis su krauju. Ši būklė dažnai siejama su stresu, mityba, peršalimu ir kitais veiksniais.

4. Inkstų ligos. Inkstų liga taip pat gali sukelti katino šlapinimąsi krauju – rausvai ar raudonai. Kadangi inkstams sunku tinkamai funkcionuoti, jie gali nesugebėti efektyviai filtruoti ir atlikti savo funkcijų, todėl šlapime gali atsirasti kraujo bei jo priemaišų. Katės dažnas šlapinimasis didesniais kiekiais taip pat gali būti dėl inkstų ligų.

5. Trauma. Dėl šlapimo takų sužalojimų, pavyzdžiui, kritimo ar nelaimingo atsitikimo, katės gali šlapintis su krauju ar kraujo priemaiša. Taip pat dėl traumų gali pilnai sutrikti šlapinimasis, dėl to visada būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją, kuris laiku diagnozavęs gydymą gali skirti tinkamiausią gydymo būdą.

Jeigu katinas šlapinasi krauju, tai kaip galime jam padėti?

Katino šlapinimasi krauju gydyti būtina. Tai tiksliausiai gali padaryti tik veterinarijos gydytojas apžiūrėjęs gyvūną, atlikęs kraujo bei šlapimo tyrimus. Taip pat esant skirtingiems sutrikimams gali papildomai prireikti pilvo srities rentgenogramos bei echoskopijos.

Jei pastebėjote, kad Jūsų katė šlapinasi krauju ar su kraujo priemaiša, katinas šlapinasi dažnai, svarbu kuo skubiau kreiptis į veterinarą, kad būtų atlikta tinkama diagnostika ir kuo skubiau paskirtas gydymo planas, nes sergant šlapimo takų ligomis kartais kiekviena minutė katinams būna itin svarbi.

Jei katė pradėjo šlapintis krauju, svarbu kuo greičiau pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju. Norint nustatyti pagrindinę kraujo priežastį, gali prireikti išsamaus tyrimo ir diagnostinių tyrimų. Priklausomai nuo diagnozės, gydymo galimybės gali skirtis nuo antibiotikų nuo infekcijų iki chirurginio šlapimo pūslės akmenų pašalinimo.

Koks yra katino ar katės šlapinimosi krauju gydymas?

Dažniausiai veterinarijos gydytojai atlikę tam reikiamus tyrimus skiria net kelių žingsnių gydymo planą, kurį gali sudaryti:

1. Antibiotikai ir priešuždegiminiai vaistai: jei priežastis yra bakterinė infekcija, jūsų veterinarijos gydytojas gali skirti antibiotikų, kad padėtų panaikinti infekcijos sukėlėją. Jeigu jūsų katė šlapinasi krauju ar su kraujo priemaiša dėl virusinės infekcijos jūsų veterinarijos gydytojas gali skirti priešuždegiminių vaistų, kurie malšintų uždegimą. Jei katinas ilgą laiką šlapinasi krauju gali reikėti ir abiejų vaistų tipų norint pilnai išgydyti gyvūną.

2. Dietos pokyčiai: kai kuriais atvejais mitybos pokyčiai gali padėti išvengti šlapimo pūslės akmenų, kristalų formavimosi ir kitų būklių, dėl kurių katės gali šlapintis kraujo.

3. Skysčių terapija: jei jūsų katė bus apsinuodijusi dėl sutrikusio šlapimo pasišalinimo ją gali tekti lašinti papildomus skysčius.

4. Streso valdymas: jei pastebėjote, kad jūsų katinas dažnai šlapinasi, tai gali būti dėl stresas. Liūdniausia,  tai kad stresas turi labai didelę įtaką imunitetui, tad kiekvienas stresą keliantis veiksnys gali silpninti katės atsaką į bet kokią infekciją. Tokiu atveju, norint mažinti antrinės infekcijos galimybę dėl pirminės šlapimo takų infekcijos, jūsų veterinarijos gydytojas gali rekomenduoti strategijas, padedančias sumažinti stresą jūsų katės aplinkoje.

5. Chirurgija: kai kuriais atvejais gali prireikti operacijos, kad būtų pašalinti šlapimo pūslės akmenys ar kitos kliūtys, sukeliančios šlapinimasi krauju.

Svarbu reguliariai stebėti katės šlapimą ir dėl bet kokių pakitimų ir kreiptis į veterinarijos gydytoją. YPAČ jei pasteboje katino dažną šlapinimąsi ar katės šlapinimasi krauju. Laiku pasikreipus pagalbos, tinkamai gydant ir prižiūrint, dauguma kačių, kurios šlapinasi krauju, gali pasveikti ir džiaugtis laimingu ir kokybišku gyvenimu bei džiuginti savo šeimininką.

Kaip apsisaugoti nuo katės šlapinimosi krauju ar su kraujo priemaišomis?

Begemoto veterinarijos klinikos Vilniuje veterinarijos gydytojai primena, kad be medicininio gydymo, jeigu jūsų katė neturi jokių sveikatos sutrikimų, yra ir veiksmų, kurių galite imtis namuose, kad palaikytumėte sveiką savo katės šlapimo takų sistemą:

• Pastovus ir neribotas gėlo vandens tiekimas, judėjimas bei subalansuota katės mityba gali padėti išvengti šlapimo problemų.
• Be to, švarios kraiko dėžutės palaikymas gali padėti pagerinti šlapimo sistemos būklę ir išvengti bakterinės kilmės infekcijų.

Kodėl katinas dažnai šlapinasi ir ką daryti?

Yra keletas priežasčių, kodėl Jūsų katė dažnai šlapinasi. Dvi iš dažniausių priežasčių yra šlapimo takų infekcija bei šlapimo takų akmenys, kuri katei gali sukelti skausmą ir diskomfortą, paskatindama dažnai šlapintis, kad būtų sumažintas diskomfortas.

Kitos galimos priežastys, dėl kurių katinas dažnai šlapinasi yra rimtesnės ligos:

• Tokios kaip kačių diabetas.
• Kačių inkstų nepakankamumas.
• Kačių idiopatinis cistitas – būklė, sukelianti šlapimo pūslės uždegimą.

Jei pastebėjote, kad jūsų katė dažnai šlapinasi ar tai daro kitaip nei įprastai, svarbu nuvežti ją laiku pas veterinarą, kad jis atliktų išsamų tyrimą. Veterinaras galės nustatyti pagrindinę katės dažno šlapinimosi priežastį ir tinkamą gydymą vaistais, kurie palengvintų simptomus ir pagerintų jūsų katės gyvenimo kokybę.

Be viso ko, kad išvengti katės dažno šlapinimosi labai svarbu namuose įsitikinti, kad jūsų katė visada turi prieigą prie šviežio, švaraus vandens bei ėda subalansuotą pašarą, kuris gali padėti palaikyti jūsų sveiką katės šlapimo sistemą.

Taip pat jeigu katino dažnas šlapinimasis yra susijęs su stresu, pasikeitusiomis gyvenimo aplinkybėmis, sukūrę katei patogią ir be streso aplinką, galite sumažinti katino norą dažnai šlapintis.Jeigu jūsų katė mėgsta žaisti ir mankštintis suteikite jai daugiau dėmesio, psichinės ir fizinės stimuliacijos, taip pat galite sumažinti streso lygį ir pagerinti bendrą savijautą.

Kur kreiptis pagalbos?

Veterinarijos klinikoje Begemotas Jūsų augintiniui bus suteikta visokeriopa pagalba, atlikti visi reikiami tyrimai ir paskirtas tikslingas gydymas. Begemote dirbantys specialistai ne tik suteiks Jums, kaip šeimininkams, visą reikiamą informaciją apie ligą, reikiamus tyrimus, gydymo eigą bei priežiūra namuose, bet ir emociškai jus palaikys bei sutaupys laiko atliekant visus tyrimus ir gydymą po vienu stogu.

Pastebėjus katino šlapinimąsi kraujo nieko nedelskite ir registruokitės jau dabar +37067795077