Darbo valandos: 8:00 – 22:00

Registracija internetu

Kačių odos ligos ir jų simptomai. Kada reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją?

Dažniausiai pasitaikančios kačių odos ligos ir jų simptomai. Kačių odos ligos gali kilti dėl įvairių priežasčių ir gali būti susijusios su infekcijomis, alergijomis ar  rimtesnėmis endokrininėmis ligomis, inkstų sveikatos problemomis. Odos ligos katėms dažnai sukelia ne tik diskomfortą, bet ir kitų nepatogumų mūsų mažiems keturkojams šeimos draugams. 

Norint užtikrinti jūsų katės gerovę atsakingas šeimininkas turi žinoti, kokios yra dažniausios kačių odos ligos, kaip jos pasireiškia ir kada reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Kačių odos ligų požymiai

  • Nepaaiškinamas odos paraudimas ar niežėjimas. Jei pastebite, kad jūsų katė nepaliauja kasytis į aplinkos daiktus, ar su savo letenomis, ar jos oda tampa paraudona, tai gali būti ženklas, kad ji turi odos problemų.
  • Odos pakitimai. Jei pastebėjote ant katės odos ar kailio pleiskanojimą, lupimąsi, pūlius ar bėrimus.
  • Nesezoninis, neįprastai gausus plaukų slinkimas – kačių šerimasis. Jei pastebite, kad jūsų katė šeriasi ir jai plaukai krenta labiau nei įprasta arba jos kailis tampa retesnis, tai gali rodyti sveikatos problemas.
prižiūrima katės oda, kailis

Dažniausios kačių odos ligos

Dermatitas

Tai yra viena dažniausia kačių odos liga, kuri gali būti sukelta alergijos, infekcijos ar dėl netinkamos mitybos. Dermatitas pasireiškia odos paraudimu, niežėjimu, pleiskanojimu ar odos žaizdomis, kailio netekimu.

Grybelinės infekcijos

Kačių odos grybelis – tai infekcija, kuri dažnai pasireiškia kačių odai būdingais apvaliais nuplikusiais odos lopinėliais, pleiskanojimu ir sukelia niežulį, odos pakitimus – paraudimą, bėrimą, žaizdeles. 

Kačių odos grybelis gali būti perduodamas nuo vienos katės kitai, šunims, šeimininkams, todėl tokio tipo infekciją labai svarbu laiku pastebėti ir gydyti.

Kaip atpažinti kačių odos grybeli?

  • Pastebėsite, kad jūsų katės oda tampa pleiskanota, gali atsirasti apvalūs arba neaiškios formos bėrimai.
  • Jūsų katei gali pasireikšti nuolatinis niežulys ar trinimasisį aplinkos daiktus. Taip ji elgasi siekdama palengvinti niežulio sukeltą diskomfortą.
  • Kačių odos grybelis gali sukelti plaukų slinkimą ar išplikimus.
  • Grybelinė infekcija gali sukelti odos paraudimą ir patinimą, ypač aplink grybelio paveiktas vietas.

Jei įtariate, kad jūsų katė gali sirgti odos grybeliu, nedelsdami kreipkitės į veterinarijos kliniką, nes tik gydytojas galės tiksliai diagnozuoti ir paskirti tinkamą gydymą.

Taip pat tik veterinarijos gydytojas – dermatologas gali skirti vaistus, kuriuos reikės sušerti arba tepti ant odos, kailio bei šampūnus, skirtus tiesioginiam antgrybeliniam poveikiui.

kačių odos grybelis

Kačių odos ir kailio parazitai

Blusos, erkės ir kitokie kačių odos ir kailio parazitai gali sukelti įvairias odos ligas bei problemas katėms. Blusos gali sukelti niežėjimą ir odos paraudimą. 

Kasantis niežtinčią odą katė su nagais gali pažeisti odą ir gali formuotis antrinis blusų sukeltas odos uždegimas – dermatitas. Taip pat svarbu paminėti, kad blusos yra virškinamojo trakto parazitų pernešėjos, tad naikinant blusas labai svarbu katėms suduoti ir vaistus nuo skrandžio bei žarnyno kirmėlių. 

Erkės katėms gali pernešti infekcines ligas, kurios pažeidžia daugelį vidaus organų (inkstus, kepenis ir pan.).

Kačių odos folikulitas

Tai yra plaukų folikulų uždegimas, kuris dažnai pasireiškia kaip odos spuogai ar pūliniai. Ši būklė gali būti skausminga ir sukelti didelį diskomfortą katėms.

katė

Kodėl katė šeriasi?

Jūsų katė gali mesti kailį dėl įvairių priežasčių, įskaitant netinkamą mitybą, stresą, alergijas ar parazitus. Taip pat tai gali būti sezoniškas reiškinys, kai katė atsikrato žieminių ar vasarinių plaukų. Svarbu įsitikinti, kad jūsų katė ėda pilnavertį pašarą pagal savo gyvenimo poreikius, geria pakankamai vandens ir yra aktyvi. 

Rementis naujausiomis pasaulinėmis veterinarinėmis tendencijomis kačių sveikatą reikia tikrinti kartą metuose, kad būtų išvengta rimtesnių sveikatos ir odos problemų.

Ką daryti jei katė šeriasi?

Norint padėti katei mažiau šertis ir kailiui išlikti sveikam bei spindinčiam, reikia atkreipti dėmesį į kelis veiksnius:

  • Teisinga mityba. Užtikrinkite, kad jūsų katė gauna subalansuotą mitybą, kuri tinka jos amžiui, dydžiui ir sveikatai. Aukštos kokybės maistas, kuris tenkina jos mitybos poreikius, prisideda prie sveikos odos ir kailio. Valykite katės tualeto dėžę, laikykite jos miegojimo vietą švarią, kad būtų sumažintas bakterijų ir alergenų kiekis, kurie gali paveikti kailį.
  • Reguliari higiena. Kasdieninis arba bent jau reguliarius katės kailio šukavimas padeda pašalinti nereikiamus plaukus, kurie laiku neiškrito ir gali sukelti odos problemas – kačių odos folikulitą.
  • Streso mažinimas. Stresas gali turėti įtakos katės kailiui, odai ir bendrai sveikatai. Stresą patiriančios katės imuninė sistema – silpsta. Užtikrinkite, kad jūsų katė turi saugią ir ramią aplinką, kurioje ji gali jaustis saugiai ir patogiai.

Jei pastebite, kad Jūsų katė šeriasi intensyviai ne pagal sezoną, ar kailio bei odos problemų simptomus, pasitarkite su veterinarijos gydytoju. Tik veterinarijos gydytojas – dermatologas gali patarti dėl tinkamos priežiūros ir, jei reikia, nurodyti specialųjį gydymą.

katė šeriasi

Kada kreiptis į veterinarijos gydytoją dėl kačių odos problemų?

Pastebėjus kačių odos simptomus ar pokyčius svarbiausia yra kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad būtų užtikrinta, jog infekcija bus diagnozuota ir gydoma tinkamai, taip užkertant kelią plitimui ir palengvinant katės diskomfortą.

Nelaiku gydant kačių odos ligas, gali atsirasti rimtesnių sveikatos problemų. Nepaisant to, kai kurios ligos gali progresuoti ir sukelti ilgalaikes ar netgi negrįžtames sveikatos pasekmės jūsų katės sveikatai. Be to, niežulys ir diskomfortas, kuriuos sukelia daugelis odos ligų, gali sukelti didelį stresą jūsų katei, kas yra gan didelis sveikatos trikdis. 

Neatidėliokite vizito pas gydytoją, kad būtų išvengta rimtesnių problemų ir laiku užtikrinta jūsų augintinio gerovė.

Begemoto veterinarijos klinikoje teikiamos visos paslaugos susijusios su kačių oda. Veterinarijos gydytoja – dermatologė užtikrina kačių odos ligų bei kitų problemų tinkamą diagnostiką, gydymą bei profilaktik.

Kačių ausų ligos: diagnostika, simptomai ir gydymas

Kačių ausų ligos gali būti iššūkis kačių šeimininkams, nes jų mylimas augintinis gali dėl jų jautsi nepatogiai ar jam/jai gali skaudėti jas valant ir gydant. Šeimininkų supratimas apie įvairias ligas, jų simptomus, diagnostiką ir gydymo galimybes yra būtinas norint užtikrinti kačių gerovę.

Kačių ausų ligų priežastys

Kačių ausų ligos gali būti įvairios, nuo paprastų uždegimų iki sunkių infekcijų ar netgi navikų. Dažniausiai veterinarijos klinikose diagnozuojama:

Uždegimai

Kačių ausys yra jautrios įvairioms bakterijoms ir grybio, kuris gali sukelti uždegimą. Kačių ausų uždegimo metu ausys parausta, gali nulinkti ausų galiukas, katės bando jas kasytis, purto galvą.

kačių ausų uždegimas

Parazitai (kačių ausų erkutės)

Kačių ausų erkutės yra viena iš dažniausių kačių ausų ligų priežasčių. Tai parazitinė infekcija, kurią sukelia mažos erkių, dažniausiai Otodectes cynotis, rūšis. Ausų erkutės gali sukelti stiprų niežėjimą, uždegimą ir netgi odos pažeidimus. Katinams pradeda skaudėti ausis, jis gali trinti arba skrebėti jas, kartais sukeliant kraujavimą ar netgi infekcijas.

Kačių ausų erkutės diagnozuojamos mikroskopuojant ausų išskyras veterinarijos klinikoje. Kačių ausų erkučių gydymas apima vietinius ir sisteminius vaistus. Kačių ausų erkučių vaistai, tokie kaip ausų lašai ar tepalai, naudojami tiesiogiai ausims valyti ir gydyti.

kačių ausų erkutės

Kačių ausų erkučių gydymas gali būti skiriami tik veterinarijos gydytojo pagalba. Be to, gali būti skiriami sisteminiai vaistai, tokie kaip tabletes ar injekcijos, kurie padeda kovoti su antrine ausų bakterine ar grybeline infekcija.

Kačių ausų erkučių gydymą svarbu pradėti kuo greičiau ir užtikrinti, kad gydymas būtų paskirtas veterinarijos klinikoje, nes neteisingas ar nepilnas gydymas gali lemti infekcijos pasikartojimą ar komplikacijas. Taip pat svarbu atlikti tinkamą aplinkos valymą, kad būtų pašalinti ausų erkių kiaušinėliai iš katės aplinkos: gultukų, kraiko dėžutės ir pan. Siekiant užkirsti kelią naujoms infekcijoms, rekomenduojama reguliariai tikrinti ir valyti kačių ausis bei naudoti priemones nuo parazitų.

Retesnės, bet labai rimtos ligos, tokios kaip ausies landos polipai, piktybiniai augliai ar vėžys, gali paveikti kačių ausis. Tokio tipo kačių ausų ligos nustatomos tik veterinarijos gydytojo – specialisto su otoskopu, kuris leidžia apžiūrėti katės ausies landą giliau.

Kačių ausų ligų simptomai

Kačių ausų ligų simptomai gali labai skirtis, priklausomai nuo ligos pobūdžio ir sunkumo. Keletas dažniausių simptomų yra:

  • Niežėjimas ir ausų trynimas. Dažnas kačių šeimininkas skundžiasi, kad katė kasosi ausis,dėl ko jos pradeda dažnai trinti galvą į aplinkos daiktus ar jas draskyti. 
  • Kvapas ir tamsių išskyrų buvimas. Kačių ausų uždegimas ar infekcija gali sukelti nemalonų kvapą iš ausies landos, taip pat gali būti pastebimos išskyros – gelsvos, ryškiai geltonos, rusvos, rausvos ar net tamsiai rudos ar juodos.
  • Apatija ir nevalgymas. Kačių ausų ligos gali sukelti bendrą negalavimą, kuris pasireiškia apatija, mažu apetitu ar netgi depresija. Kačių ausų uždegimas gali komplikuotis ir sukelti viso organizmo negalavimus, augintiniui gali pakilti temperatūra, sutrikti virškinimas.
gulinti liūdna katė

Kačių ausų ligų diagnostika

Kačių ausų ligų diagnozavimas gali būti iššūkis be specialios įrangos ir komplikacijų atveju.  Veterinarijos gydytojai gali atlikti šiuos veiksmus diagnozuodami:

  • Fizinis tyrimas. Tai apima išsamią katės apžiūra, ausų, odos ir gleivinės apžiūrą, mėginių paėmimą mikroskopavimui ar bakteriniams, grybeliniams tyrimams.
  • Ausų išskyrų tepinėlio tyrimas. Tepinėlis iš ausies gali būti tiriamas mikroskopu, taip nustatoma infekcija ar parazitai. Tepinėlis gali būti dažomas specialiais dažnais ir mikroskopuojamas norint nustatyti bakterijų tipą. Taip pat ausų išskyrų tepinėlio galima nustatyti atsparumą antimikrobiniams vaistams ir paskirti dar tikslenį gydymo metodą.
  • Otoskopija bei kompiuterinė tomografija. Šie tyrimai atliekami jei veterinarijos gydytojas įtaria, kad problema gali būti susijusi su vidine ausies struktūra ar navikiniu procesu.

Kačių ausų ligų gydymas

Bet kokio tipo kačių ausų ligą gali diagnozuoti ir gydyti tik veterinarijos gydytojas. Gydymo būdas priklauso nuo ligos tipo ir sunkumo. Dažniausiai veterinarijos klinikose skiriami šie gydymo būdai:

  • Medikamentinis sisteminis gydymas. Antibiotikai, priešgrybeliniai ar priešparazitiniai vaistai gali būti skiriami priklausomai nuo diagnozės.
  • Medikamentinis vietinis gydymas. Į ausį gali būti lašinami specialūs vaistai, kurie padeda kovoti su uždegimu ar infekcija. Dažniausiai tai būna priešparazitiniai preparatai skirti ne tik naikinti kačių ausų erkutes, bet ir valyti ausis.
  • Chirurginis gydymo metodas. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, navikų ar polipų atveju, gali prireikti chirurginio gydymo.
veterinarijoje gydomos katės ausys

Kačių ausų ligų prevencija

Kaip ir dauguma ligų, ir kačių ausų ligas galima iš dalies išvengti laikantis prevencinių priemonių:

  1. Reguliarios ausų valymo procedūros. Reguliarus kačių ausų valymas ir priežiūra gali padėti išvengti daugelio problemų.
  2. Periodiniai veterinaro patikrinimai. Šiuolaikinė veterinarinė medicina augintinio sveikatą skatina tikrinti bent jau kartą į metus. Anksti nustatyta bet kokia problema ir laiku pradėtas tinkamas gydymas pagerina katės gyvenimo kokybę ir trukmę.
kačių ausų valymas

Kur kreiptis dėl kačių ausų ligų?

Veterinarijos klinikos Vilniuje Begemotas specialistai primena, kad kačių ausų ligos gali būti nepatogios tiek katei, tiek jos šeimininkui. Laiku diagnozuojant ir tinkamai gydant, galima sumažinti diskomfortą ir užtikrinti, kad jūsų kačiukas būtų laimingas ir sveikas. Jei pastebite bet kokius neįprastus simptomus, nedvejokite kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad būtų gauta profesionali pagalba.

Veterinarija klinika Vilniuje – „Begemotas“ teikia visas diagnostikos bei gydymo paslaugos, todėl čia galima gauti visapusišką augintinio priežiūrą vienoje vietoje. Klinikoje profesionalų komanda didelį dėmesį skiriama gyvūnų gerovei ir komfortui. Kiekvienas augintinis yra rūpestingai prižiūrimas, siekiant sumažinti stresą ir užtikrinti geriausius gydymo rezultatus

Europinis augintinio pasas: sužinokite viską

Svarbiausias dalykas norint keliauti į užsienį augintiniams, kaip ir jų šeimininkams, yra gyvūno pasas. Augintinio pasas keliaujant už gimtosios šalies ribų yra būtinas kiekvienam keturkojui šeimos nariui.

Ar sudėtinga gauti europinį augintinio pasą? 

Gauti europinį augintinio gyvūno pasą gan lengva – jį išduoda jus prižiūrintis veterinarijos gydytojas.

Norint išsiimti augintio pasą šuniui, katinui ar šeškui svarbiausi yra keli žingnsiai:

gyvūno pasas

Ar gyvūno pasas turi galiojimo laiką?

Puiki žinia, ta kad europinis šuns, katės ar šeško pasas neturi galiojimo laiko, tad vieną kartą pasirūpine savo augintinio pasu – turėsite galimybė keliauti neribotą laiką.

Kiek kainuoja gyvūno pasas šunims, katėms, šeškams?

Kaina visuomet tampa gan svarbus kriterijus mokant už paslaugas bei prekes, tad dažnai sulaukiame klausimų iš gyvūnų šeimininkų kokia gi yra ES naminio gyvūno, augintinio paso išdavimo kaina?

Galvojant apie tai, kad augintinio pasas galioja visą jūsų augintinio gyvenimo laiką, tai kaina jus matyt nustebins. Begemoto veterinarijos klinikoje Vilniuje šuns, katės, šeško pasas, galiojantis ES, ir jo išdavimas kainuoja vos 30 eurų. 

šuo krepšyje pasiruošęs atostogauti, nes turimas augintinio pasas

7 esminiai patarimai, kad keliauti ir atostogauti su augintiniu būtų ramu

  1. Įsitikinkite, kad augintinis yra ženklintas poodine mikroschema ir informacija duomenų sistemoje yra teisinga.
  2. Galioja augintinio vakcinacija nuo pasiutligės ir virusinių ligų.
    • Šio fakto įrodymui reikalingas augintinio pasas. Svarbu, tai kad nuo pasiutligės pirmosios vakcinos turi praeiti bent jau 21 dienos inkubacinis periodas, tik tada, laikoma, kad vakcina yra galiojanti ir rizikos užsikrėsti nėra.
  3. Augintinis turi ES (europinį) augintinio gyvūno pasą.
  4. Buvo tinkamai gydomas nuo echinokokozės.
    • Šis reikalavimas keliamas išskirtinai tik šunims ir tik prieš atvykstant į Angliją, Airiją, Suomiją ir Maltą. 
  5. Turite augintinio vaistinėlę nenumatytais augintinio negalavimo atvejais ir pirmajai pagalbai.
  6. Turite galiojantį augintinio draudimą, kuris galioja ir užsienio klinikose.
  7. Sudavėte papildomą augintinio apsaugą nuo ektoparazitų, ypač keliaujant į pietines valstybes.

Kiekvienas atsakingas šeimininkas turėtų prieš kelionę pasitikrinti informaciją apie galiojančią tvarką konkrečioje šalyje ir informuoti veterinarijos kliniką, kuri pasirūpins, kad kelionėje išvengtumėte netikėtumų.

šuo turi šuns pasą, todėl ramiai sėdi krepšyje ir keliauja lėktuvu su savo šeimininku

Erkės įkandimas katei: ar tai pavojinga? Ką daryti

Kačių erkės yra į vorą panašios, kiaušinio formos, kraują siurbiančios šiurpios parazitės. Erkės turi nuo šešių iki aštuonių kojų (priklausomai nuo jų gyvenimo etapo). Kaikurias kačių erkių rūšis galima labai sunkiai pastebėti, dėl jų dydžio, kuris gali skirtis nuo maždaug 1 mm iki 1 cm ilgio, dėl to erkės įkandimas katei gali likti nepastebėtas.

Ką reikia žinoti apie erkės įkandimą katei?

Erkės neskraido ir nešokinėja, o lipa arba nukrenta nuo žolės ar medžių ant jūsų katės kailio ar odos lauke arba gali būti parneštos namo ant mūsų pačių drabužių, batų. Pasaulyje yra nustatyta daugiau nei 800 erkių rūšių, nors tik keliolika yra susijusios su reikšmingomis ir pavojingomis kačių ligomis.

Erkės įkandimas katei nėra toks pavojingas kaip šunims, tačiau taip pat kaip ir šunims erkės katėms gali pernešti įvairias infekcines ligas.

  • Erkės įkanda katėms tam, kad maitintusi jos krauju. Po maitinimo erkės yra pakankamai didelės, kad būtų pastebėtos ir jaustųsi kaip mažas guzas ant jūsų augintinio odos.
  • Jei jūsų katė išeina į lauką, veterinarijos gydytojai pataria kiekvieną vakarą perbraukti rankomis katės kailį bei kūną, kai ji ateina vakarieniauti, kad patikrintumėte, ar nėra smulkių gumulėlių ar iškilimų.
  • Erkės katėms dažniausiai linkusios prisitvirtinti prie vietų aplink katės galvą, kaklą, ausis ir pėdas.
  • Šukavimas taip pat padeda dar neprisisiurbusias erkes nuimti nuo kačių kailio.
kačių erkės

Kaip pašalinti erkė katei?

Jei erkė įkando Jūsų katei svarbu ją kuo skubiau pašalinti. Geriausias pašalinimo būdas yra erkės nusukti nuo katės su specialiu kabliuku, kurį galite įsigyti veterinarijos klinikose bei vaistinėse. Taip pat, jei neturite po ranka specialaus kabliuko erkių šalinimui iš katino odos, galima tai atlikti ir su smulkiakampiu pincetu. Tikslas, kad traukiama erkė neplyštų ir įkandimo vietoje neliktų burnos bei neišplistų galimos infekcijos.

  1. Labai svarbu šalinant įkandusią erkę katei iš odos ją suimti kuo arčiau augintinio odos (kuo arčiau erkės burnos) ir neįžnybti. Išskleiskite katės kailį, tada suimkite erkę kuo arčiau odos.  
  2. Labai švelniai traukite tiesiai į viršų, lėtais, stabiliais judesiais. Turite būti atsargūs, kad nesuspaustumėte erkės kūno ir neleistumėte, kad jos galva neįstrigtų jūsų katės viduje.
  3. Jeigu erkė nesileidžia judinama, tuomet keletą kartų pasukite ją pagal laikrodžio rodyklę, kol erkė atsilaisvins.
  4. Suspaudus erkės kūną, ji gali išstumti kraują atgal į jūsų augintinį, todėl padidėja infekcijos rizika, būkite atsargūs!
šalinama erkė katinui iš galvos

Erkių pernešamos ligos katėms

Labiausiai žinoma tarp erkių platinamų ligų yra Laimo liga, bakterinė infekcija, kuri, jei gydymas atidėtas, gali sukelti didelį sąnarių pažeidimą, širdies ir inkstų komplikacijas, nepakankamumą ar neurologines disfunkcijas. Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad Laimo liga sergančioms po erkės įkandimo katėms pasireiškia sustingę ir/ar patinę sąnariai, vangumas, sumažėjęs apetitas ir karščiavimas.

Tarp žymesnių ir potencialiai mirtinų ligų yra gana dažna bartoneliozė. Erkei įkandus katei kartu su erkės seilėmis į katės kraują patenka bartoneliozę sukelia bakterinis parazitas. Šis parazitas įsiveržia į katės raudonuosius kraujo kūnelius ir skatina sunkios, gyvybei pavojingos anemijos vystymąsi, kurios požymiai yra blyškios dantenos, vangumas, apetito praradimas ir greitas kvėpavimas, lekavimas. 

Be aukščiau paminėtų klastingų ligų, kurias perneša erkės įkandusios katėms, gali pasireikšti ir kiti reti erkių platinami sutrikimai, tokie kaip erlichiozė ir babezozė. Šios abi ligos gali sukelti karščiavimą, anemiją, mieguistumą, apetito praradimą ar svorio mažėjimą.

erkė įsisiurbė į katės snukutį

Apsauga nuo erkių katėms

Prekyboje yra daug prevencinių priemonių nuo erkių. Jie svyruoja nuo nereceptinių produktų, tokių kaip milteliai ir antkakliai, kurių veiksmingumas yra ribotas, iki stipresnių produktų, kuriuos galima įsigyti tik pas veterinarą.

Lašai nuo erkių katėms

Viena iš patogiausių ir veiksmingiausių produktų yra prevencinė priemonė nuo blusų ir erkių katėms yra lašiukai, kuriuos reikia lašinti vietiškai ant sprando odos. Dažniausiai visi apsauginiai lašai veikia iki 4 savaičių. Labai svarbu renkantis apsauginius lašus verta pasidomėti ir jų sudėtimi. Nuo erkių ir jų pernešamų ligų žoliniai preparatai neapsaugo!

Nuo pačių erkių ir jų pernešamų ligų šunims ir kates apsaugo tik pagal gyvūno svorį parinkti lašiukai, kurių veikliosios medžiagos paraližuoja ir nužudo įsisiurbusią erkę. Veterinarijos gydytojai Begemote, primena, kad pasirinkus apsauginius lašus labai svarbu prisiminti, kad lašų veikliosios medžiagos į gyvūno kraujotaką patenka per odos riebalų liaukas, todėl negalima šuns ir katės maudyti su šampūnu 72h prieš ir po sulašinimo. 

Prieš renkantis tinkamiausius lašus nuo ektoparazitų savo katei pasitarkite su veteranarijos gydytoju. Šiuolaikinė veterinarija turi net kelioli skirtingų sprendimų jūsų katėms, norint jas apsaugoti ne tik nuo erkių, bet ir nuo virškinamojo trakto parazitų.

lašai katėms nuo erkių

Tabletės nuo erkių katėms

Tabletės nuo erkių katėms dažniausiai veiksmingos apie 1 mėnesį kaip ir lašiukai. Tabletės nuo erkių katėms gali būti naudojamos gydymui nuo ektoparazitų arba profilaktikai, tačiau dažnas kačių šeimininkas susiduria su problema norint jas sumaitinti katėms.

Svarbu, kad katei niekada nenaudotų apsauginių priemonių nuo blusų ir erkių produktų, kurie yra skirti šunims, nes jie gali būti toksiški ir sukelti jūsų katėms įvairius neurologinius priepuolius bei pažeisti vidaus organus.

Kodėl verta kreiptis į veterinarijos kliniką?

Begemoto veterinarijos klinikos gydytojas pateiks konkrečias rekomendacijas, kaip apsaugoti jūsų katę nuo išorės ir vidaus parazitų. Veterinarai primena, kad kilus įtarimui ar nerimui susijusiam su augintinio sveikata dėl minimų ligų būtina kaip galima anksčiau kreiptis į veterinarijos kliniką.

Begemoto vet klinikoje visi pacientai rūpestingai apžiūrimi, atliekami visi reikalingiausi tyrimai ir paskiriamas tikslingas gydymas. Erkės įkandimas katei nėra malonus dalykas, todėl pasirūpinkime augintiniais kartu, ir nepamirškite, kad profilaktika yra geriau ir sveikiau nei gydymas.

Šunų ausų ligos: priežastys, uždegimas, gydymas ir valymas

Šunų ausų ligos yra įprastos problemos, su kuriomis susiduria daugybė šeimininkų. Šios ligos gali būti ne tik nemalonios, bet ir skausmingos jūsų augintiniui, laiku nustatyti simptomai ir kreiptimasis į veterinarijos gydytoją gali užtikrinti tinkamą gydymą ir gali padėti išvengti rimtesnių pasekmių.

Šunų ausų ligų požymiai. Kaip atpažinti šunų ausų ligas?

  • Ausies niežėjimas ir ausų trynimas aplinkos daiktus: šuo letenų ar aplinkos daiktų pagalvą nuolat trina, kaso savo vieną ar abi ausis, purto galvą, taip bandydamas sumažinti ausų niežulį ir diskomfortą.
  • Paraudusios ar patinusios ausys: ausys gali tapti patinusios, raudonos arba dėl intensyvaus kasymosi gali pradėti kraujuoti.
  • Prastas kvapas iš ausies ir gausios, tamsios ausies išskyros: infekcijos atveju ausys gali skleisti nemalonų kvapą, o taip pat išsiskirti gelsvas, rudas arba net kraujo turinčiąs išskyras.
  • Skausmas: dėl ausų sukelto skausmo šuo gali parodyti skausmo požymius, tokius kaip atsitraukimas glostant ausis ar šalia jų, pykčio rodymas liečiantis prie ausų, noras būti atskirai, apatiškumas, vangumas, apetito praradimas.
  • Galvos purtymas: kodėl šuo purto galvą? Dėl niežėjimo ar diskomforto galvos odos srityje bei ausyse. Šunims, kurie dažnai purto galvą, taip gali pareikšti įvairios alergijos, blusos ar kitos odos bei ausų problemos, kurios sukelia niežėjimą. Šis diskomfortas skatina šunį įvairiais būdais bandyti sumažinti niežėjimą, įskaitant galvos purimą. Šuo taip pat dažnai purto galvą dėl ausų uždegimo.

Svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius kitus šuns elgesio pokyčius kartu su galvos purtimu. Jei pastebite kitus simptomus arba jei galvos purtimas tampa pastovus ar intensyvus, būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją. Veterinaras gali atlikti išsamų tyrimą, nustatyti galimus sveikatos problemas ir paskirti gydymą.

Taip pat svarbu paminėti, kad šuns galvos purtymas gali būti visiškai nekenksmingas elgesys. Kai kurie šunys tiesiog mėgsta purto galvą žaisdami, ilgaplaukiai šunys dažnai purto galvą, nes taip bando patraukti plaukus nuo akių. Tačiau jei pastebite, kad šis elgesys yra naujas arba lydimas kitų simptomų, geriau būti atsargiems ir pasitarti su veterinaru.

šuniui ausų uždegimas

Šunų ausų ligos

Šunų ausų ligas gali sukelti įvairios priežastys ir pagal tai jos skirstomos į skirtingus tipus. Kai kurios iš dažniausiai pasitaikančių šunų ausų ligų yra:

Otitas (šunų ausų uždegimas)

Tai yra viena iš dažniausių šunų ausų ligų. Otitas yra šuns ausies uždegimas, kuris gali būti bakterinis arba grybelinis. Jis gali būti pirminis -sukeliamas įvairių bakterijų, grybelių, arba antrinis – sukeliamas šunų ausų erkučių, alergijų, vandens įsiskverbimo į ausį, svetimkūnio arba įgimtų sutrikimų.

Otodektomija (šunų ausų erkutės)

Tai yra erkės, kurios gyvena ausyse ir gali sukelti dirginimą ir uždegimą. Šunų ausų erkutės yra parazitinės kilmės, kurios gyvena šunų ausyse ir gali sukelti niežėjimą ir diskomfortą. Šunų ausų erkučių gydymą gali sudaryti specialių vaistų, skirtų sunaikinti parazitus, naudojimą, kartu su ausų valymu.

Veterinarui nustačius šunų ausų erkutes gali rekomenduoti specialius ausų lašus arba tirpalą, kurie padės išnaikinti ausų erkutes ir palengvins šuns simptomus. Svarbu reguliariai tikrinti šuns ausis ir laiku kreiptis į veterinarijos gydytoją, jei pastebimi bet kokie simptomai, susiję su šunų ausų erkutėmis.

Jei savo šuns ausyse pastebėjote gausias, tamsiai rudos spalvos išskyras, nedelskite ir kreipkitės į veterinarijos kliniką pagalbos, nes šunų ausų erkutės gydyti reikia kuo skubiau, norint išvengti komplikacijų.

Otomikozė (šunų ausų grybelis)

Tai grybelinė infekcija, kuri gali išsivystyti, jei į ausis dažnai patenka nešvaraus vandens, taip pat jei ausų vidinė pusė dažnai būna drėgna, riebi dėl kitų ligų. Šunų ausų grybelį nustatyti ir gydyti gali tik veterinarijos gydytojai, todėl svarbu laiku kreiptis pagalvos.

Otohematoma (šunų ausų „mėlynė“)

Tai yra kraujavimas po oda, esančia ausies viduje. Tai gali būti sukelti ausų trauma arba infekcija. Skysčiam kaupiantis po oda kyla vietinis uždegimas, ausis pasidaro karšta, patinus. Negydant ausis gali pakeisti formą, susiraukšlėti, sukietėti ir kelti didelį diskomfortą. Ypač ausis skausminga liečiant, todėl geriausia apsilankyti pas veterinarą ir pradėti gydymą nedelsiant.

Polipai ausyse

Tai gerybiniai augliai, kurie gali atsirasti ausyse dėl skirtingų genetinių ar aplinkos veiksnių. Polipai ausyje gali sutrikdyti klausą ir sukelti diskomfortą.

Užsikimšusi ausis

Kartais šunys gali turėti užsikimšusią ausį dėl ausų kanalo užsikimšimo dėl ausies landos išskyromis, ausų uždegimo ar svetimkūnio ausies landoje. Dėl tokios šunų ausų ligos šuo pradeda nuolat kasytis ausį, purtyti galvą, jo klausa sutrinka.

Svarbu pastebėti bet kokius simptomus, tokius kaip ausies niežėjimas, šuns galvos purtymas, paraudimas, prastas kvapas ar ausies pasikeitusios spalvos, itin gausios išskyros, ir kreiptis į veterinariją – dermatologą dėl tinkamos diagnozės ir gydymo. Gyvūnų dermatologas galės nustatyti konkrečią problemą ir paskirti tinkamiausią gydymą.

šunų ausų valymas

Šunų ausų ligų gydymas

Gydymas priklauso nuo šunų ausų ligą sukėlusios priežasties. Tik atlikus reikiamus ir išsamius tyrimus veterinarijos gydytojas gali paskirti tinkamiausią gydymo planą. Norint išsiaiškinti kokios priežastys lemia šunų ausų ligas gali prireikti ne tik išsamios ausų apžiūros, bet ir tyrimų mikroskopu bei bakterijų ar grybelinių kultūrų auginimo ir atsparumo vaistams tyrimų.

Vaistai: bendrai kalbant apie ausų ligų medikamentinį gydymą veterinarijos gydytojas, nustatęs ligos priežastį, gali skirti antibiotikų, priešuždegiminių arba priešgrybelinių vaistų.

Chirurginis ausų šunų ligų gydymas

Kai kuriais atvejais, tokiais kaip sunkios infekcijos, polipai, svetimkūnis ausies landoje ar navikai, gali būti reikalingas chirurginis gydymas.

Šunų ausų erkučių gydymas

Jei atlikus mikrokopį tyrimą, nustatoma – šunų ausų erkutės, jų gydymą skiria veterinarijos gydytojas, čia svarbiausias tinkamas ausų valymas ir receptiniai vaistiniai preparatai. 

šunų ausų erkutės gydymas

Vaistai šunims nuo ausų uždegimo  

Vaistai šunims nuo ausų uždegimo yra įvairūs, priklausomai nuo uždegimo priežasties ir sunkumo laipsnio. Dažniausiai naudojami vaistai apima ausų lašus su antibiotikais, kurie padeda kontroliuoti bakterinį uždegimą ir sumažinti simptomus.

Be to, priešuždegiminiai vaistai, tokiu kaip kortikosteroidai, gali būti naudojami norint sumažinti skausmą ir patinimą ausyse. Kartais gali būti paskirti ir priešgrybeliniai vaistai, jei uždegimas sukeltas grybelinės infekcijos.

Svarbu laikytis veterinaro nurodymų ir tinkamai taikyti vaistus, kad būtų pasiektas geriausias gydymo rezultatas. Kreipkitės į veterinarą dėl išsamesnės informacijos ir patarimų dėl tinkamų vaistų parinkimo jūsų šuniui.

Šunų ausų valymas

Kartais būtina išvalyti ausį nuo susikaupusių sieros, vaško išskyrų arba kitų medžiagų, kad būtų lengviau taikyti gydymą. Šunų ausų valymas yra svarbus šuns priežiūros elementas, ypač jei jūsų šuo linkęs į ausų problemų. Tinkamai valyti ausis gali kiekvienas šeimininkas – Begemoto veterinarijos specialistai primena, kaip tai daryti teisingai.

Šunų ausų valymo reikmenys, kurių prireiks

  • Ausų valymo tirpalas: galite įsigyti specialų ausų valymo tirpalą veterinarijos klinikoje ar vaistinėje.
  • Medvilnės tamponai: būtina pasirinkti minkštus, medvilninius tamponėlius ir ausų valymo pagaliukus, kad būtų išvengta ausies pažeidimo.

Šunų ausų valymo eiga

1. Paruošimas: Užtikrinkite, kad jūs ir jūsų šuo būtumėte ramūs. Padarykite šį procesą kuo malonesnį šuniui, įtraukdami švelnų būdą ir skatindami, pagirdami augintinį prieš ir po ausų valymo.

2. Tirpalo pylimas į ausį: Laikykite šuns galvą taip, kad ausys būtų lengvai pasiekiamos. Įšvirkškite nedidelį kiekį tirpalo į ausį, bet ne per giliai – tik tiek, kad tai būtų pakankama, kad pasiekti nešvarumus.

3. Masažas: Delikatūs masažiniai judesiai padės tirpalui pasiekti ausies vidų. Masažuokite ausies bazę (po ausimi), kad tirpalas būtų gerai paskirstytas.

4. Purvo pašalinimas: Po kelių minučių, kai supilate ausų valymo tirpalo ir pamasažuojate jį ausies landoje, galite naudoti medvilnės tamponą arba ausų valymo pagaliukus, kad pašalintumėte išskyros ir purvą iš išorinės ausies paviršiaus. Nebijokite, šunų ausys anatomiškai yra L formos, tad pažeisti ausies būgnelį yra tikrai sudėtinga.

5. Po valymo: Pasveikinkite savo šunį skaniu užkandžiu ar žaidimu kartu, kad ausų valymo procedūra augintiniui asocijuotusi su teigiamomis emocijomis.

Pakartokite, jeigu reikia: jei ausys vis dar nešvarios galite pakartoti šiuos žingsnius.

Kaip dažnai šuniui valyti sausis?

Kaip dažnai reikia valyti šuniui ausis, priklauso nuo kiekvieno šuns individualių poreikių ir polinkio į šunų ausų ligas. Dauguma veterinarų rekomenduoja ausis valyti bent kartą per mėnesį, bet tai gali skirtis priklausomai nuo šuns veislės, gyvenimo sąlygų ir kitų veiksnių.

Jei pastebite bet kokias ausies problemų požymius arba nesate tikri, kaip teisingai valyti ausis, geriau kreipkitės į veterinarą dėl patarimų ir pagalbos.

vaistai šunims nuo ausų uždegimo

Kada dėl šunų ausų ligų kreiptis į Veterinarijos gydytoją?

  • Šuns galvos purtymas: galvos purtymas gali būti susijęs su šunų ausų ligomis, infekcijomis, ausies anatominės sandaros bei klausos problemomis.
  • Nuolatinis ausies niežėjimas: ilgalaikis ausies niežėjimas gali reikšti bakterinę ar grybelinę infekcijas.
  • Išskyros ar blogas kvapas: jei pastebite bet kokias išskyros iš ausies arba užuodžiate ne patį maloniausią kvapą, tai gali rodyti infekciją.
  • Ausies sužalojimas: jei jūsų šuo patyrė traumą ausyje, net jei atrodo, kad ji nėra sunki, geriau kreiptis į gydytoją. Ausies traumos dažniausiai būna vidinėje ausies pusėje, ne ausies išorėje.
  • Nuolatinis ausies problemų pasikartojimas: jei jūsų šuo reguliariai patiria ausies problemas, tai gali reikšti lėtines ausų ligas, kurią turėtų vertinti veterinarijos gydytojas – dermatologas.
  • Nepaprastai didelis diskomfortas: jei jūsų šuo rodo didelius skausmo požymius, pyksta kai liečiama ausis, atsisako ėsti, gerti, tampa apatiškas ar vangus skubiai kreipkitės į gydytoją.

Šunų ausų ligos gali būti nemalonios tiek šuniui, tiek jo šeimininkui, tačiau laiku pastebėti simptomai ir tinkamai gydyti gali užtikrinti greitą atsigavimą ir išvengti komplikacijų.

Jei pastebite bet kokius ausies problemų požymius savo šuniui, nedvejodami kreipkitės į veterinarijos kliniką Begemotas Vilniuje, kurioje veterinarijos gydytoja – dermatologė Milda nustatys tikslią diagnozę ir neatidėliotinai pradės gydymą.

Veterinarijos klinikos Begemotas šūkis „Sveikas nes laimingas“ – tai veterinarijos gydytojų gyvenimo filosofija ir jūsų augintinio sveikatos garantas.“ Visuomet svarbu stebėti savo augintinio elgesį ir reaguoti į bet kokius pokyčius ar neįprastus simptomus. Savalaikis dėmesys gali padėti išvengti ar anksti diagnozuoti galimas sveikatos problemas jūsų šuniui.

Katė šlapinasi krauju arba šlapinasi dažnai – kada laikas sunerimti?

Kačių šlapimo takų ligos gali būti rimta ir nerimą kelianti problema kačių savininkams. Vienas dažnas šios būklės simptomas yra katės ar katino šlapinimasis krauju. Tai gali būti įvairių pagrindinių problemų požymis, įskaitant šlapimo takų infekcijas, šlapimo pūslės akmenis ar net rimtesnes sąlygas, tokias kaip inkstų ligos ar onkologiniai sutrikimai.

Tik suprasdami pagrindines priežastis kodėl katinas ar katė šlapinasi krauju ar su kraujo priemaiša galėsite tinkamai pasirūpinti pūkuotu draugu.

Katė šlapinasi krauju ar su kraujo priemaišomis. Kokios gali būti priežastys?

Kai katė šlapinasi su krauju, tai yra ženklas, kad kažkas ne taip yra su jos šlapimo takais. Tai gali būti šlapimo pūslės ar šlaplės uždegimo ar sudirginimo, dėl kurio gali prasidėti kraujavimas, rezultatas. Infekcijos, akmenys ar navikai taip pat gali sukelti katino šlapinimasi krauju. Svarbu stebėti katės šlapimo spalvos ar konsistencijos pokyčius, nes tai gali rodyti galimas sveikatos problemas.

Veterinarijos gydytojai be gyvūno apžiūros gali išvardinti net kelias priežastis kodėl katė šlapinasi krauju ar su kraujo priemaiša. Dažniausiai medicinoje sutinkamos šios:

1. Šlapimo takų infekcijos (ŠTI): ŠKI yra dažna kraujo atsiradimo kačių šlapime priežastis. Bakterijos gali patekti į šlapimo takus ir sukelti uždegimą bei infekciją, todėl katė šlapinasi krauju.

2. Šlapimo pūslės akmenys: kai kuriais atvejais katėms gali atsirasti šlapimo pūslės akmenų ar kristalų, kurie gali sudirginti šlapimo pūslės gleivinę ir sukelti kraujavimą, ko pasekoje katinas šlapinasi krauju – rausvai ar raudonai. Taip pat dėl kristalų gali atsirasti ir kiti simptomai: katės laižo pilvą, katės dažnai šlapinasi po nedaug.

3. Kačių apatinių šlapimo takų liga. Tai yra dažna kačių būklė, dėl kurios katė gali šlapintis su krauju. Ši būklė dažnai siejama su stresu, mityba, peršalimu ir kitais veiksniais.

4. Inkstų ligos. Inkstų liga taip pat gali sukelti katino šlapinimąsi krauju – rausvai ar raudonai. Kadangi inkstams sunku tinkamai funkcionuoti, jie gali nesugebėti efektyviai filtruoti ir atlikti savo funkcijų, todėl šlapime gali atsirasti kraujo bei jo priemaišų. Katės dažnas šlapinimasis didesniais kiekiais taip pat gali būti dėl inkstų ligų.

5. Trauma. Dėl šlapimo takų sužalojimų, pavyzdžiui, kritimo ar nelaimingo atsitikimo, katės gali šlapintis su krauju ar kraujo priemaiša. Taip pat dėl traumų gali pilnai sutrikti šlapinimasis, dėl to visada būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją, kuris laiku diagnozavęs gydymą gali skirti tinkamiausią gydymo būdą.

katė šlapinasi krauju

Jeigu katinas šlapinasi krauju, tai kaip galime jam padėti?

Katino šlapinimasi krauju gydyti būtina. Tai tiksliausiai gali padaryti tik veterinarijos gydytojas apžiūrėjęs gyvūną, atlikęs kraujo bei šlapimo tyrimus. Taip pat esant skirtingiems sutrikimams gali papildomai prireikti pilvo srities rentgenogramos bei echoskopijos.

Jei pastebėjote, kad Jūsų katė šlapinasi krauju ar su kraujo priemaiša, katinas šlapinasi dažnai, svarbu kuo skubiau kreiptis į veterinarą, kad būtų atlikta tinkama diagnostika ir kuo skubiau paskirtas gydymo planas, nes sergant šlapimo takų ligomis kartais kiekviena minutė katinams būna itin svarbi.

Jei katė pradėjo šlapintis krauju, svarbu kuo greičiau pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju. Norint nustatyti pagrindinę kraujo priežastį, gali prireikti išsamaus tyrimo ir diagnostinių tyrimų. Priklausomai nuo diagnozės, gydymo galimybės gali skirtis nuo antibiotikų nuo infekcijų iki chirurginio šlapimo pūslės akmenų pašalinimo.

katinas šlapinasi krauju

Koks yra katino ar katės šlapinimosi krauju gydymas?

Dažniausiai veterinarijos gydytojai atlikę tam reikiamus tyrimus skiria net kelių žingsnių gydymo planą, kurį gali sudaryti:

1. Antibiotikai ir priešuždegiminiai vaistai: jei priežastis yra bakterinė infekcija, jūsų veterinarijos gydytojas gali skirti antibiotikų, kad padėtų panaikinti infekcijos sukėlėją. Jeigu jūsų katė šlapinasi krauju ar su kraujo priemaiša dėl virusinės infekcijos jūsų veterinarijos gydytojas gali skirti priešuždegiminių vaistų, kurie malšintų uždegimą. Jei katinas ilgą laiką šlapinasi krauju gali reikėti ir abiejų vaistų tipų norint pilnai išgydyti gyvūną.

2. Dietos pokyčiai: kai kuriais atvejais mitybos pokyčiai gali padėti išvengti šlapimo pūslės akmenų, kristalų formavimosi ir kitų būklių, dėl kurių katės gali šlapintis kraujo.

3. Skysčių terapija: jei jūsų katė bus apsinuodijusi dėl sutrikusio šlapimo pasišalinimo ją gali tekti lašinti papildomus skysčius.

4. Streso valdymas: jei pastebėjote, kad jūsų katinas dažnai šlapinasi, tai gali būti dėl stresas. Liūdniausia,  tai kad stresas turi labai didelę įtaką imunitetui, tad kiekvienas stresą keliantis veiksnys gali silpninti katės atsaką į bet kokią infekciją. Tokiu atveju, norint mažinti antrinės infekcijos galimybę dėl pirminės šlapimo takų infekcijos, jūsų veterinarijos gydytojas gali rekomenduoti strategijas, padedančias sumažinti stresą jūsų katės aplinkoje.

5. Chirurgija: kai kuriais atvejais gali prireikti operacijos, kad būtų pašalinti šlapimo pūslės akmenys ar kitos kliūtys, sukeliančios šlapinimasi krauju.

Svarbu reguliariai stebėti katės šlapimą ir dėl bet kokių pakitimų ir kreiptis į veterinarijos gydytoją. YPAČ jei pasteboje katino dažną šlapinimąsi ar katės šlapinimasi krauju. Laiku pasikreipus pagalbos, tinkamai gydant ir prižiūrint, dauguma kačių, kurios šlapinasi krauju, gali pasveikti ir džiaugtis laimingu ir kokybišku gyvenimu bei džiuginti savo šeimininką.

katė prisišlapino į lovą

Kaip apsisaugoti nuo katės šlapinimosi krauju ar su kraujo priemaišomis?

Begemoto veterinarijos klinikos Vilniuje veterinarijos gydytojai primena, kad be medicininio gydymo, jeigu jūsų katė neturi jokių sveikatos sutrikimų, yra ir veiksmų, kurių galite imtis namuose, kad palaikytumėte sveiką savo katės šlapimo takų sistemą:

  • Pastovus ir neribotas gėlo vandens tiekimas, judėjimas bei subalansuota katės mityba gali padėti išvengti šlapimo problemų.
  • Be to, švarios kraiko dėžutės palaikymas gali padėti pagerinti šlapimo sistemos būklę ir išvengti bakterinės kilmės infekcijų.

Kodėl katinas dažnai šlapinasi ir ką daryti?

Yra keletas priežasčių, kodėl Jūsų katė dažnai šlapinasi. Dvi iš dažniausių priežasčių yra šlapimo takų infekcija bei šlapimo takų akmenys, kuri katei gali sukelti skausmą ir diskomfortą, paskatindama dažnai šlapintis, kad būtų sumažintas diskomfortas.

Kitos galimos priežastys, dėl kurių katinas dažnai šlapinasi yra rimtesnės ligos:

  • Tokios kaip kačių diabetas.
  • Kačių inkstų nepakankamumas.
  • Kačių idiopatinis cistitas – būklė, sukelianti šlapimo pūslės uždegimą.

Jei pastebėjote, kad jūsų katė dažnai šlapinasi ar tai daro kitaip nei įprastai, svarbu nuvežti ją laiku pas veterinarą, kad jis atliktų išsamų tyrimą. Veterinaras galės nustatyti pagrindinę katės dažno šlapinimosi priežastį ir tinkamą gydymą vaistais, kurie palengvintų simptomus ir pagerintų jūsų katės gyvenimo kokybę.

Be viso ko, kad išvengti katės dažno šlapinimosi labai svarbu namuose įsitikinti, kad jūsų katė visada turi prieigą prie šviežio, švaraus vandens bei ėda subalansuotą pašarą, kuris gali padėti palaikyti jūsų sveiką katės šlapimo sistemą.

Taip pat jeigu katino dažnas šlapinimasis yra susijęs su stresu, pasikeitusiomis gyvenimo aplinkybėmis, sukūrę katei patogią ir be streso aplinką, galite sumažinti katino norą dažnai šlapintis.Jeigu jūsų katė mėgsta žaisti ir mankštintis suteikite jai daugiau dėmesio, psichinės ir fizinės stimuliacijos, taip pat galite sumažinti streso lygį ir pagerinti bendrą savijautą.

keičiamas kačių kraikas

Kur kreiptis pagalbos?

Veterinarijos klinikoje Begemotas Jūsų augintiniui bus suteikta visokeriopa pagalba, atlikti visi reikiami tyrimai ir paskirtas tikslingas gydymas. Begemote dirbantys specialistai ne tik suteiks Jums, kaip šeimininkams, visą reikiamą informaciją apie ligą, reikiamus tyrimus, gydymo eigą bei priežiūra namuose, bet ir emociškai jus palaikys bei sutaupys laiko atliekant visus tyrimus ir gydymą po vienu stogu.

Pastebėjus katino šlapinimąsi kraujo nieko nedelskite ir registruokitės jau dabar +37067795077

Kodėl šuo šlapinasi krauju?

Vienas iš labiausiai paplitusių galimų šunų sveikatos problemų požymių yra šuns šlapinimasis krauju arba su kraujo priemaišomis. Kai šuo šlapinasi krauju, tai yra vadinama hematurija, gali sukelti įvairūs veiksniai – nuo šunų šlapimo pūslės uždegimo, kitų šlapimo takų infekcijų iki rimtesnių pagrindinių ligų, tokių kaip babeziozė ar onkologija.

Svarbu, kad naminių gyvūnėlių savininkai, pastebėję šuns šlapinimasi krauju, skubiai kreiptųsi į veterinarijos gydytoją, nes tai gali būti rimtos sveikatos problemos, į kurią reikia nedelsiant gydyti.

Kodėl šuo šlapinasi krauju?

Yra daug galimų šunų hematurijos priežasčių, kai kurios iš jų yra gana nedidelės ir lengvai gydomos, o kitos gali būti rimtesnės ir reikalauti skubios medicininės intervencijos. Kai kurios dažniausiai pasitaikančios šuns šlapinimosi krauju priežastys yra šios:

  • Šlapimo takų infekcijos. Viena iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių, kodėl šuo šlapinasi krauju yra šlapimo takų infekcija. Tai gali sukelti įvairios bakterijos, jos gali sukelti šuns šlapimo pūslės uždegimą, šuns šlaplės uždegimą ir dirginimą, dėl kurio šlapime gali atsirasti kraujo.
  • Šlapimo pūslės akmenys. Šlapimo pūslės akmenys, taip pat žinomi kaip urolitai, yra mineraliniai dariniai, kurie gali išsivystyti šuns šlapimo takuose. Šie akmenys gali sudirginti ir pažeisti šlapimo pūslę ir aplinkinius audinius, todėl šuo gali šlapintis krauju arba su kraujo priemaišomis.
  • Trauma. Šlapimo takų sužalojimai, tokie kaip kritimas ar smūgis į pilvą, gali sukelti šuns šlapinimasi krauju. Dėl traumos gali būti pažeistos šlapimo takų kraujagyslės, dėl ko gali prasidėti kraujavimas.
  • Vėžys. Nors ir rečiau, onkologiniai susirgimai taip pat gali būti kraujo priežastis šuns šlapime. Šlapimo takų navikai gali sukelti kraujavimą, taip pat kitus simptomus, tokius kaip dažnas šlapinimasis ir sunkumas šlapinantis.
  • Kitos priežastys. Be aukščiau išvardintų, yra daug kitų galimų priežasčių, dėl kurių šuo šlapintis krauju gali dėl įskaitant autoimunines ligas, krešėjimo sutrikimus ir tam tikrus vaistus.
šuo ieško vietos kur nusišlapinti

Ką daryti jeigu šuo šalpinasi krauju ir kaip padėti?

Jei gyvūno savininkas pastebi kraujo savo šuns šlapime, jis turėtų nedelsdamas kreiptis į veterinarijos gydytoją. Veterinarijos gydytojas atliks išsamų fizinį patikrinimą, įskaitant šlapimo analizę, kraujo tyrimus ir galbūt vaizdinius tyrimus (rentgenogramą bei echoskopiją), kad nustatytų pagrindinę hematurijos priežastį.

Gydymo planas ir galimybės visada priklauso nuo pagrindinės kraujo atsiradimo šlapime priežasties. Esant šlapimo takų infekcijai, gali būti skiriami antibiotikai, o esant šlapimo pūslės akmenligei gali prireikti chirurginio pašalinimo. Kitos gydymo galimybės gali apimti vaistus, padedančius kontroliuoti kraujavimą arba valdyti pagrindines sveikatos sąlygas.

šuo šlapinasi krauju lauke

Kaip išvengti kraujo šuns šlapime?

Yra keletas žingsnių, kurių naminių šeimininkai gali imtis, kad padėtų išvengti šuns šlapinimosi krauju:

  • Visada apsirūpintkite savo šuns šviežiu, švariu vandeniu.
  • Skatinkite reguliarų šlapinimąsi, kad išvengtumėte akmenų susidarymo šlapimo pūslėje.
  • Išlaikykite optimalų šuns svorį, kad sumažėtų diabeto bei kitų lėtinių ligų riziką.
  • Reguliariai tikrinkite augintinio sveikatą kartą metuose pas veterinarą, kad būtų galima stebėti bendrą šuns sveikatą ir anksti pastebėti galimas problemas.

Kodėl kreiptis į veterinarijos kliniką?

Apibendrinant galima teigti, kad jei šuo šlapinasi krauju ar su kraujo priemaišomis, tai turi būti nerimą keliantis simptomas atsakingam šeimininkui ir signalizuoti itin rimtas šuns sveikatos problemas.

Jei šuo šlapinasi krauju, rausvai ar raudonai, nedelsiant kreipkitės į Begemoto veterinarijos klinikos specialistus. Begemoto veterinarijos klinikoje Vilniuje jums bus suteikta visa reikiama skubi veterinarinė pagalba kasdien ir be eilių. Veterinarijos gydytoja atliks reikalingiausis tyrimus ir parinks tinkamiausią gydymo planą Jums ir jūsų augintiniui. 

Šuo nelaiko šlapimo – ar tai rimta problema?

Šunų šlapimo nelaikymas gali būti varginanti ir sudėtinga problema naminių gyvūnėlių savininkams. Nors tai gali atrodyti kaip nedidelis nepatogumas, negydomas šlapimo nelaikymas gali sukelti jūsų šuniui diskomfortą ir net rimtas komplikacijas.

Jei jūsų šuo nelaiko šlapimo vertėtų susimąstyti, kokios vis dėlto yra šunų šlapimo nelaikymo priežastys, simptomai ir gydymo galimybės, kurios padės geriau suprasti ir valdyti šią dažną būklę.

Kodėl šuo nelaiko šlapimo?

Jei jūsų šuo nelaiko šlapimo, štai keletas priežasčių:

  • Hormoninis disbalansas. Dėl hormoninių pokyčių, pvz., susijusę, kai po kastracijos šuo nelaiko šlapimo, nes po procedūros gali susilpnėti šlapimo pūslės kontrolė. Šuo pradeda dažnai šlapintis nevalingai, nekontroliuojamai (pvz.: miegant). Tuo tarpu šuo dažnai šlapintis po ne didelį kiekį gali dėl prostatos ligų, kurias gydyti galima kastruojant gyvūną.
  • Šlapimo takų infekcijos. Šlapimo takų infekcijos gali sukelti uždegimą ir sudirginimą, dėl kurio gali atsirasti nevalingas nutekėjimas, skausmingas šuns šlapinimasis, pakitusios spalvos šlapimas. Infekcijos atveju prieš tai buvęs sveikas ir fiziškai stiprus šuo gali pradėti nelaikyti šlapimo.
  • Neurologinės problemos. Šlapimo pūslę kontroliuojančių nervų pažeidimas gali sukelti šuns šlapimo nelaikymą. Esant nerviniams pažeidimams šuo dažnai šlapinasi, pakinta šlapimo kiekis, šuo nelaiko šlapimo arba laiko jį per ilgai – negali prasišlapinti.
  • Su amžiumi susijęs šuns šlapimo nelaikymas vystosi dėl raumenų silpnumo. Senas šuo gali nelaikyti šlapimo dėl susilpnėjusių šlapimo pūslės raumenų (sfinkterių), todėl jiems sunkiau sekasi kontroliuoti šlapinimąsi.
šuo dažnai šlapinasi gamtoje

Kaip atpažinti šuns šlapimo nelaikymą?

Jei jūsų šuo nelaiko šlapimo, jūs kai šeimininkai turėtumėte pastebėti šiuos simptomus:

  1. Šlapimo varvėjimas arba nutekėjimas miegant ar ilsintis
  2. Per didelis lytinių organų srities laižymas
  3. Dažni nelaimingi šlapinimosi atsitikimai namuose
  4. Šlapimo kvapas ant jų kailio, gulyje, ant kilimo ar patalynės

Jei savo šuniui pastebėjote bet kurį iš šių simptomų, svarbu pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju, kad jis nustatytų tinkamą diagnozę ir paskirtų gydymo planą.

Ką daryti ir kaip padėti jeigu šuo nelaiko šlapimo?

Jei šuo nelaiko šlapimo, tai jo gydymas priklauso nuo pagrindinės ligos priežasties. Kai kurios bendrosios gydymo galimybės yra:

  • Pakaitinė hormonų terapija: šunims, kurių hormonų pusiausvyra sutrikusi, trūkstamų hormonų pakeitimas gali padėti pagerinti šlapimo pūslės kontrolę. Tokio tipo terapija turėtų padėti kovoti šuns šlapimo nelaikymu po kastracijos. Taip pat hormonų terapija galima taikyti ir esant prostatos ligoms, dėl kurių šuo dažnai šlapinasi, tačiau visuomet reikia pasverti hormonų terapijos daromą naudą bei žalą organizmui.
  • Antibiotikai ir priešuždegiminiai vaistai: jei šlapimo takų infekcija sukelia šlapimo nelaikymą, antibiotikai gali padėti išvalyti infekciją ir sumažinti simptomus. Tokio tipo gydyma skiriamas tik atlikus visus reikiamus tyrimus ir nustačius šuns šlapimo pūslės uždegimą – cistitą,  šlaplės uždegimą ar kitą šlapimo sistemos infekcinę ligą.
  • Kiti vaistai: šiuolaikinėje veterinarijoje keletas vaistų, kurie gali padėti sustiprinti šlapimo pūslės raumenis ir kontroliuoti netyčinį nutekėjimą. Vaistai padeda kovoti jei šuo dažnai šlapinasi, jei šuo senas ir nelaiko šlapimo, beto įvairūs tokio tipo preparatai padeda kovoti su tuo, kad šuo nesišlapintų namuose.
  • Chirurgija: kai kuriais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos siekiant išspręsti pagrindines struktūrines problemas, sukeliančias šlapimo nelaikymą.

Bet kokio gydymo atveju itin svarbu glaudžiai bendradarbiauti su veterinarijos gydytoju, kad nustatytumėte geriausią jūsų šuns šlapimo nelaikymo gydymo kursą. Tinkamai prižiūrint, daugelis šunų nelaikančių šlapimo, gali gyventi laimingai, kokybiškai ir sveikai.

po kastracijos šuo nelaiko šlapimo

Kodėl šuo dažnai šlapinasi?

Dažnas šunų šlapinimasis gali būti dažna problema, kurią savininkai gali pastebėti savo augintiniams. Tai gali sukelti įvairūs veiksniai, tokie kaip sveikatos būklė, mityba ar net elgesio problemos. Jei jūsų šuo dažnai šlapinasi ir tai daro tikrai dažniau nei įprastai, svarbu atkreipti dėmesį į kitus simptomus ir pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju, kad nustatytų pagrindinę priežastį.

Šlapimo takų infekcija

Viena iš labiausiai paplitusių medicininių problemų, dėl kurių šuo gali dažnai šlapintis, yra šlapimo takų infekcija. Šlapimo takų infekciją (šuns šlapimo pūslės uždegimą) sukelia bakterijos, patekusios į šlapimo takus, ir gali sukelti tokius simptomus kaip padažnėjęs šlapinimasis, skubėjimas ir diskomfortas šlapinantis. Kitos sveikatos būklės, galinčios sukelti šuns dažną šlapinimąsi, yra diabetas, inkstų liga ir šlapimo pūslės akmenys.

Šuns mityba

Begemoto veterinarijos klinikos specialistai pažymi, kad ir be medicininių sąlygų, šuns mityba taip pat gali turėti įtakos dažnam šunų šlapinimuisi. Šuo dažnai šlapintis gali jei laikosi dietos, kurioje yra daug druskos ar baltymų. Tokios dietos metu šuo gali gerti daugiau vandens ir vėliau dažniau šlapintis. Atsakingo šeimininko atsakomybė yra užtikrinti, kad šuo laikytųsi subalansuotos dietos, kuri atitiktų jo mitybos poreikius ir nesukeltų per didelio troškulio.

Nerimas, stresas ar susijaudininimas

Elgesio problemos taip pat gali prisidėti prie šuns dažno šlapinimosi. Kai kurie šunys gali šlapintis dažniau dėl nerimo, streso ar susijaudinimo. Jei jūsų šuo per dažnai, per daug šlapinasi ar tai daro netinkamai, svarbu, kad visos pagrindinės sveikatos problemos būtų atmestos, o elgesio problemos būtų išspręstos padedant profesionaliam treneriui ar elgesio specialistui.

Onkologiniai susirgimai

Nors ir rečiau, onkologiniai susirgimai taip pat gali būti kraujo priežastis šuns šlapime. Šlapimo takų navikai gali sukelti kraujavimą, taip pat kitus simptomus, kai šuo dažnai šlapinasi arba tai daro apsunkintai.

Veterinarijos gydytojai pabrėžia, kad šunų dažnas šlapinimasis gali būti ir rimtesnės pagrindinės problemos požymis, todėl svarbu stebėti savo šuns elgesį ir pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju, jei pastebėjote kokių nors jų šlapinimosi įpročių pokyčių. Tinkamai diagnozuodami ir gydydami galite padėti savo šuniui jaustis patogiau ir gyventi kokybiškiau.

šuo nelaiko šlapimo lauke

Ką daryti, kad šuo nesišlapintų namuose?

Vienas geriausių būdų sustabdyti šuns šlapinimąsi namuose yra tinkamai išmokti ir suprasti pagrindinę tokio elgesio priežastį. Štai keletas patarimų ir strategijų, padėsiančių išspręsti šią problemą, kad šuo nesišlapintų namuose:

1. Susikurkite rutiną. Šunims sekasi rutina, todėl būtina reguliariai išvesti šunį į lauką, ypač po valgio, žaidimo ir miego. Tai padės jiems sukurti nuoseklų tualeto tvarkaraštį.

2. Naudokite teigiamą pastiprinimą. Kai jūsų šuo eina į tualetą lauke, pagirkite ir apdovanokite jį skanėstais ar žodiniais pagyrimais. Tai padės sustiprinti gerą elgesį ir paskatins šuns nesišlapinti namuose, o toliau eiti šlapintis tik lauke.

3. Nedelsdami išvalykite nelaimingus atsitikimus. Jei jūsų šuo namuose nutiko nelaimingas atsitikimas, svarbu jį nedelsiant išvalyti, kad pašalintumėte bet kokį tvyrantį kvapą ir minimizuoti galimybę kvapams įsigerti, kuris gali paskatinti vėl šlapintis į tą pačią vietą. Jeigu nepavyko to padaryti iš karto – patariame veterinarijos klinikoje ar vaistinėje nusipirkti šlapimo kvapą naikinančių valiklių.

4. Apribokite prieigą prie tam tikrų zonų. Jei jūsų šuo nesišlapina namuose bet kur, o turi tam tikrą vietą namuose, kur jis linkęs šlapintis, stenkitės apriboti jo prieigą prie tos vietos, kol jis susiformuos geresni tualeto įpročiai.

5. Pasikonsultuokite su veterinaru. Jei išbandėte įvairius dresūros metodus ir vis dar turite problemų šuo nesišlapintų namuose, gali būti naudinga pasikonsultuoti su veterinaru. Būtent šuns sveikatos specialistai gali atmesti bet kokias pagrindines medicinines problemas, kurios gali sukelti netinkamą šuns elgesį.

šuo šlapinasi namie

Kodėl kreiptis į veterinarijos kliniką?

Apibendrinant galima pasakyti, kad šunų šlapimo nelaikymas bei dažnas šlapinimasis yra dažna ir gydoma būklė, galinti smarkiai paveikti jūsų šuns gyvenimo kokybę. Suprasdami,priežastis, simptomus ir gydymo galimybes kodėl šuo nelaiko šlapimo ar dažnai šlapinasi, galite padėti savo pūkuotam draugui gyventi patogiai ir laimingai.

Begemoto veterinarijos klinikos specialistai apžiūrės, pakonsultuos, atliks visus reikiamus tyrimus tikslingai bei paskirs geriausią gydymo planą jūsų keturkojui šeimos nariui. Veterinarijos gydytoja ne tik pasirūpins jūsų augintiniu, bet ir atsakys jums visus rūpimus klausimus dėl gydymo bei priežiūros. Jeigu jums kaip šeimininkams kilo klausimų dėl augintinio sveikatos kviečiame juos atsakyti kartu apžiūros ir konsultacijos metu.

Šunų kvėpavimas ir dusulys

Jei Jūsų šuo sunkiai kvėpuoja ar dūsta tai jau rimta medicininė bėda. Jei jūsų šuo sunkiai kvėpuoja be jokios aiškios priežasties – jis nesportavo, nepatyrė streso ar susijaudinimo – nedelsdami kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Tai ypač aktualu, jei sunkų kvėpavimą ar dūsimą  lydi vangumas, kosulys, išskyros iš akių ar nosies, pakitusi dantenų spalva, alpimas, bendras kūno silpnumas, padidėjęs kvėpavimo dažnis miegant, kraujavimas iš nosies, burnos, mėlynės ant pilvo ar žinoma trauma.

Kodėl šuo dūsta?

Jeigu šuo dūsta ar sunkiai kvėpuoja po aktyvaus judėjimo, bėgimo, šiltu oru vasarą, patiriant stresą ar susijaudinus – tai gali būti normalus reiškinys. Tačiau jei šuo sunkiai kvėpuoja ar dūsta nuolatos,ar pasikartojančiai be papildomo dirgiklio tai gali būti sunkios ligos ar sužalojimo požymis.

Šuns sunkus kvėpavimas ar dūsimas neturėtų būti ignoruojamas, nes negydomas gali būti mirtinas. Primename, kad jūsų šuo turėtų būti nedelsiant parodytas veterinarijos gydytojui, jei:

  • Šuo negali patogiai įsitaisyti ar atsigulti
  • Greitas, sunkus kvėpavimas tampa nuolatinis
  • Šuo yra apatiškas
  • Matomas šuns silpnumas ir alpimas
  • Šuo stovi ištiestu kaklu
  • Šunų dantenų spalva pasikeitė nuo rožinės iki mėlynos, violetinės, pilkos arba baltos
  • Patino šuns pilvo sritis, šuo tarsi išsipūtė
  • Iš šuns burnos, nosies, akių tena geltonos arba žalios spalvos išskyros 
  • Šuo nustoja valgyti, vemia, viduriuoja 

Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į:

  • Lėtinį kosulį
  • Padažnėjusį kvėpavimo dažnį miegant (daugiau nei 30 įkvėpimų per minutę)
  • Šiek tiek sumažėjęs apetitas
  • Retkarčiais atsirandantis vėmimas/minkštos išmatos
  • Fizinio krūvio  netoleravimas (pavyzdžiui: anksčiau jūsų šuo be problemų nueidavo 1 kilometrą, o dabar po kelių minučių vaikščiojimo šuo atsigula)
šuo prastai jaučiasi nes sunkiai kvėpuoja

7 šuns sunkaus kvėpavimo ir dūsimo tipai bei požymiai

Šuns sunkus kvėpavimas yra bendras terminas, kuris gali apimti daugybę nenormalaus šunų kvėpavimo tipų. 

Šuns sunkus kvėpavimas

Šunys, kuriems sunku kvėpuoti, dažnai stovi plačiau išskleidę priekines kojas, kad jų krūtinė galėtų visiškai išsiplėsti. Jie taip pat gali ištempti kaklą. Šuns sunkų kvėpavimą gali lydėti kosulys; blyškios, pilkos arba mėlynos/violetinės dantenos; arba skysčio iš burnos ar nosies.

Jei pastebėjote šiuos požymius, kuo greičiau nuveskite savo šunį pas veterinarijos gydytoją. Sunkus kvėpavimas gali būti dėl daugelio priežasčių ar ligų simptomas, įskaitant širdies nepakankamumą, hipertenziją, pneumoniją, pneumotoraksą, skysčių aplink plaučius ar širdį, vėžys ar bronchitas.

  • Kodėl vyresnio amžiaus šuo dūsta ar sunkiai kvėpuoja? Vyresnio amžiaus šunims dėl širdies nepakankamumas, plaučių vėžio ar bronchito, gali kilti sunkus kvėpavimas ar dusulys.
  • Kodėl šuniukas dūsta arba sunkiai kvėpuoja? Jei jūsų šuniukas yra guvus, žvalus, žaismingas ir gerai ėda, geria dėl sunkaus kvėpavimo nėra ko nerimauti, jie dažnai taip išreiškia nuovargį ar emocijas. Šuniukai taip pat linkę sunkiai kvėpuoti miego metu dėl sapnų. Tačiau, jei jūsų šuniukas yra mieguistas, iš nosies ar akių matomos išskyros, šuo vemia, viduriuoja, kosti, nustoja valgyti arba greitai pavargsta per įprastą fizinę veiklą, kuo skubiau leiskite jį įvertinti veterinarijos gydytojui. Šuniukai gali turėti širdies, plaučių kirmėlių ir net gali būti linkę sirgti plaučių uždegimu bei įgimtomis širdies ligomis.

Greitas kvėpavimas

Greitas kvėpavimas yra normalu, jei jūsų šuo aktyviai pasportavo, bėgiojo, yra susijaudinęs ar patiria stresą, tačiau jis neturėtų tęstis, kai jis ilsisi ar miega. Jei jūsų šuniui miegant ar ilsintis padažnėja kvėpavimo dažnis (paprastai daugiau nei 30 įkvėpimų per 1minutę), tai yra neatidėliotinas medicinos pagalbos požymis.

Per greitas kvėpavimas gali kilti dėl jūsų šuns plaučių, širdies ar kvėpavimo takų ligų, perkaitinimo – karščio smūgio.

šuo dūsta

Šuns sunkus kvėpavimas per nosį

Šnervių išsiplėtimas gali būti susijęs su intensyviu žaidimu ar bėgiojimu, stresu, agresija ar susijaudinimu. Tačiau jei jūsų šuo intensyviai ir sunkiai kvėpuoja per nosį  vertėtų pasirodyti veterinarijos gydytojui.

Šunų kvėpavimas pilvu

Sveiko šuns kvėpavimas yra ritmiškas, šunų  krūtinė ir pilvas kvėpuojant turi judėti kartu. Jei jūsų šuo labiau kvėpuoja pilvu,, tai gali reikšti, kad jam sunku iškvėpti orą iš plaučių. Ši problema tai signalas, kad reikia augintinį vežti pas veterinarijos gydytoją.

Pilvinis kvėpavimas šunims dažnai atsiranda sergantiems širdies nepakankamumu, skysčiams ar orui kaupiantis aplink plaučius arba sergant kvėpavimo sistemos ligomis (pvz.:bronchitu).

Paviršinis itin greitas kvėpavimas/šunų dusulys

Jei jūsų šuo trumpai ir itin greitai kvėpuoja, tarsi gaudo orą, ramybės būsenojė, nežaizdamas, nebėgiodamas ir nepatirdamas streso, tai gali reikšti, kad yra rimtos sveikatos problemos, kurias kuo greičiau turėtų įvertinti jūsų veterinarijos gydytojas.

Šuns sunkus kvėpavimas poilsio metu

Sunkus kvėpavimas ramybės būsenoje arba miego metu gali būti pirmasis plaučių ar kvėpavimo takų problemų požymis. Šunims, sergantiems širdies ligomis ar širdies nepakankamumu dažnai kliniškai pastebimas sunkus kvėpavimas, ilgi įkvėpimai ir iškvėpimai, sunkiai judantis pilvas ar krūtinė kvėpuojant.

Šunų sunkus kvėpavimas naktį – intensyvus kvėpavimas naktį arba miegant gali būti plaučių ar kvėpavimo takų ligų požymis. Jei jūsų šuo kosėja, jo kaklas yra ištiestas, pakinta dantenų spalva arba jam sunku jaustis patogiai, atsigulti, tai gali būti skrandžio užsisukimo, širdies nepakankamumo požymiai. Nedelsdami kreipkitės į veterinarijos gydytoją, nes tai gali būti mirtina.

miegantis šuo

Šuns kvėpavimas per užsikimšusią nosį

Jūsų šuo gali daugiau kvėpuoti per burną, jei jo  nosis užsikimšusi. Jei sunkus kvėpavimas yra susijęs su mieguistumu, nosies / akių išskyromis, veido simetrijos pokyčiais, lėtiniu čiauduliu ar apetito pokyčiais, kreipkitės į veterinarijos gydytoją. Nosies užgulimo priežastys yra šunų alergijos, virusai, infekcijos, plaučių uždegimas, vėžys, augliai ar svetimkūniai nosies ertmėje.

Kaip padėti jei šuo dūsta arba sunkiai kvėpuoja?

Deja, nėra namų vaistų nuo sunkaus šunų kvėpavimo ar dusulio, ypač sunkių ligų atvejais. Jei šuo sunkiai kvėpuoja ar dūsta labai svarbu kuo greičiau nuvežti jį pas veterinarą, kad būtų atlikti tyrimai, diagnozuota liga bei paskirtas tinkamas gydymas.

Veterinarijos klinikoje Begemotas veterinarijos gydytojai dėl sunkaus kvėpavimo bei dusulio atlieka visus tiksliausius diagnostinius tyrimus: širdies bei krūtinės ląstos echoskopiją, elektrokardiogramą (EKG), rentgenologinius tyrimus, bendruosius bei biocheminius kraujo tyrimus, kortizolio kiekio nustatymą kraujyje.

Begemoto vetklinikoje dirbantis šunų kardiologas, pulmonologas bei terapeutai ne tik pašalina sunkaus kvėpavimo ar dūsimo klinikinę išraišką, bet gydo tai sukėlias rimtas širdies, plaučių ligas. 

Veterinarijos gydytojų profesionalumas ir kompetentingumas leidžia Jums ramiai jaustis pasirenkant augintinio sveikatai naudingus sprendimus. Inovatyvūs sprendimai, naują įranga, patirtis, rūpestis ir tikslinga bei kokybiška veterinarinė medicina – visa tai rasite veterinarijos klinikoje Begemotas.

šuo veterinarijos klinikoje

Erkės įkandimas šuniui – simptomai ir ką daryti?

Erkės yra plačiai paplitusios visoje Lietuvoje. Iš tikrųjų tai yra voragyviai, o ne vabzdžiai ir jų dydis gali skirtis nuo 1 milimetro iki 1 centimetro. Erkės dažniausiai aptinkamos aukštoje žolėje bei krūminguose vietovėse. Erkės įkanda šunims norėdamos maitintis. Erkės įkandimas šuniui yra pavojingas dėl pernešamų ligų.

Ar yra tam tikras metų laikas, kuriuo mano augintinis gali būti paveiktas?

Erkės aktyviausios pavasarį, vasaros pradžioje ir ankstyvą rudenį. Paprastai jų neveikia vėsus oras, erkės aktyvios būna iki -5 laipsnių temperatūros, o po žiemos vėl aktyvios pasidaryti gali visomis saulėtomis dienomis net ir esant minusinei temperatūrai.

Kodėl reikėtų nerimauti dėl erkių įkandimo šuniui?

Pagrindinė priežastis, kodėl norima išvengti šunų erkių įkandimų, yra ta, kad erkės veikia kaip infekcinių ligų pernešėjos (platintojas).

Retesniais atvejais erkės įkandimo vietoje šunims gali išsivystyti bakterinės infekcijos ar pūliniai. Tai labiau tikėtina, jei erkė buvo pašalinta netinkamai, o dalis erkės liko odoje.

Begemoto veterinarijos klinikos Vilniuje veterinarai rekomenduoja pasirūpinti šunų sveikata ir apsauga nuo erkių. Atminkite – erkių ištraukimas iš šuns odos – nėra apsauga nuo ligų.

erkė šuns odoje

Apsauga šunims nuo erkių pernešamų ligų

Geriausia apsauginė priemonė šunims nuo erkių — prevencija. Priemonių nuo erkių pasirinkimas šiuolaikinėje veterinarijos yra labai gausus, tačiau reikėtų suprasti, tai kad visis preparatai veikia, kai jų veiklioji medžiaga pakliūna į kraujo ir pasišalina jos veikliosios medžiagos iš kraujo inkstų ir kepenų dėka.

Šunims norint juo apsaugoti nuo erkių pernešamų ligų galima rinktis lašiukus, antkaklius, tabletes, papildomus purškalus. Kiekviena šių galimybių turi savų privalumų, todėl svarbu atsirinkti tokias priemones, kurios geriausiai tiktų konkrečiam šuniui.

Tabletės šunims nuo erkių

Tabletės nuo erkės įkandimo šuniui, priklausomai nuo pasirinkto gamintojo, gali būti veiksmingos nuo 4  iki 12 savaičių. Dažnai sulaukiame klausimo kuo gi jos skiriasi apart veikimo laiko.

Taigi, vienos tabletės padeda apsisaugoti tik nuo erkių ir kailio parazitų (pvz. blusų) sukeliamos žalos, o kitų veikimas yra platesnis – tokio tipo tabletės padeda apsisaugoti šunį ne tik nuo erkių, blusų, bet ir ir nuo vidaus parazitų žalos (pvz.: širdinių kirmėlių, kaspinuočių ir pan.).

Tablečių veikliosios medžiagos cirkuliuoja augintinio kraujotakoje, todėl įsisiurbusi erkė neturi jokių galimybių išgyventi ir perleisti ligos sukėlėju, nes iš karto yra paralyžuojama ir žūva. Tabletės remiantis veterinarijos gydytojų teigimu yra tiksliausiai dozuojama apsauginė priemonė.

erkė ant piršto šalia šuns

Dirželiai, antkakliai šunims nuo erkių įkandimų

Antkakliai nuo erkių ir jų pernešamų ligų šunims džiugina šeimininkus ilga veikimo trukme. Jų apsauga gali būti aktyvi net keleta mėnesių. Tačiau renkantis tokio tipo apsaugą nuo erkių pernešamų ligų šunimis labai svarbu užtikrinti tinkamą antkaklio veikimo principą – trinimasį į augintinio odą, todėl tokia apsaugos priemonė yra efektyvesnė trumpaplaukiams, retesnio kailio šunims.

Šiuo metu veterinarijos rinkoje yra nemažai skirtingo veikimo apsauginių antkaklių: vieni tik atbaido erkes, kiti – jas nužudo, dar kiti – ir atbaido erkes, ir jas nužudo).

Jei Jūsų šuns kailis yra ilgas  ir/ar labai tankus, reikėtų susimastyti ar tai tikrai tinkamiausia apsaugos nuo erkių platinamų ligų būdas.

šuo su antkakliu nuo erkių įkandimų

Lašai šunims nuo erkių

Lašai nuo erkių įkandimo ir jų pernešamų ligų šunims gali būti dviejų tipų – atbaidantys arba apsaugantys. Dažniausiai visi apsauginiai lašai veikia iki 4 savaičių, o atbaidymo savybė veikia iki 3 savaičių. Labai svarbu renkantis apsauginius lašus verta pasidomėti ir jų sudėtimi.

Nuo erkių ir jų pernešamų ligų žoliniai preparatai neapsaugo! Nuo erkių pernešamų ligų šunims apsaugo tik pagal gyvūno svorį parinkti lašiukai, kurių veikliosios medžiagos paraližuoja ir nužudo įsisiurbusią erkę.

Jei namuose laikote ne tik šunį, bet ir katę, renkantis lašus nuo erkių vertėtų pasitarti su veterinarijos gydytoju ar šuns lašai nėra pavojingi katėms.

Pasirinkus apsauginius lašus labai svarbu prisiminti, kad lašų veikliosios medžiagos į gyvūno kraujotaką patenka per odos riebalų liaukas, todėl negalima šuns maudyti su šampūnu 72h prieš ir po sulašinimo.

Purškalas šunims nuo erkių

Purškalas šunims nuo erkių – tai  priemonė, kuri dažniausiai naudojama kaip papildoma apsauga ir atbaidymo priemonė. Tokio tipo priemonės dažniausiai naudojamos kai pagrindinė apsaugos priemonė neturi atbaidančio poveikio. Tačiau, purškalų veikimo trukmė yra trumpa, iki 4h. Purškalai papildomai apsaugo ne tik jūsų augintinį, bet ir jus pačius, nes atbaidytos erkės nebus parneštos namo.

Visos aukščiau išvardinti šunų apsaugos nuo erkių pernešamų ligų būdai yra receptiniai ir gali būti įsigyti tik veterinarijos klinikose, o dėl jų naudojimo ir individualaus pasirinkimo visada patartina pasikonsultuoti su veterinarijos specialistu.

šuo purškiamas purškalu nuo erkių

Ką daryti jeigu šuniui įkando erkė?

Jeigu šuniui įsisiurbė erkė, svarbiausia – nepanikuokite. Kuo skubiau ištraukite ją su specialu pincetu ir stebėkite augintinį ar pasireiškia erkių pernešamų ligų simptomų.

Šuniui įkando erkė. Kokie ligų požymiai?

  • Apatiškumas, vangumas;
  • Apetito stoka ar praradimas;
  • Karščiavimas (virš 39 ℃);
  • Galinių galūnių silpnumas;
  • Patamsėjusi šlapimo spalva – rusva, rausva, ruda;
  • Viduriavimas, vėmimas;
  • Pašviesėjusios arba pageltusios gleivinės.

Kaip ištraukti erkę šuniui?

Ištrauktį erkę iš savo šuns gali būti nemalonu, tačiau svarbu tai padaryti greitai ir teisingai. Pašalinti erkę iš šuns yra lengvas ir nesunkus procesas, jei tiksliai žinote ką darote.  

Erkės turi vientisą kūna ir savo burnos “dantukais” prisitvirtina prie gyvūno odos, kad galėtų maitintis. Labai svarbu ištraukti erkę iš šuns odos ir/ar kailio kuo skubiau, tik pastebėjusi. 

Keli veterinarijos gydytojo patarimai kaip taisyklingai ištraukti erkę šuniui:

  1. Tai nesudėtingai atliksite su specialiu pincetu, kurį galite įsigyti veterinarijos klinikose bei vaistinėse. Taip pat, jei neturite po ranka specialaus kabliuko erkių šalinimui iš šuns odos, galima tai atlikti ir su smulkiakampiu pincetu. Turėtumėte naudoti smulkiakampį pincetą, kad traukiama erkė iš šuns neplyštų ir įkandimo vietoje neliktų erkės burnos bei neišplistų galimos infekcijos.
  2. Labai svarbu šalinant erkę nuo šuns ją suimti kuo arčiau augintinio odos (kuo arčiau erkės burnos) neįžnybiant augintiniui. Išskleiskite šuns kailį, tada suimkite erkę kuo arčiau odos. 
  3. Labai švelniai traukite tiesiai į viršų, lėtais, stabiliais judesiais. Tai neleis erkės burnai likti įsitvirtinusiai šuns odoje. 

Ką daryti jei liko erkės galva šuniui odoje?

Jei traukiant erkę su smulkiakampiu pincetu ar specialu kabliuku liko įsikabinus erkės “galva” šuniui odoje – pergyventi nebūtina, tačiau labai svarbu kurį laiką stebėti tą vietą ir bendrą augintinio sveikatą.

Šuns odoje likus erkės burnai gali formuotis guzelis, oda šiek tiek parausti. Jeigu negalite pašalinti erkės galvos iš šuns odos būtinai tą vietą dezinfekuokite kelias dienas iš eilės ir stebėkite ar toje vietoje nesiformuoja uždegimas, ar augintinis nejaučia diskomforto.

Dažniausiai pasitaikančios šunų ligos nuo erkių

1. Babeziozė

2. Anaplazmozė

3. Erlichiozė

4. Boreliozė – Laimo liga

Veterinarijos gydytojai paskutiniais metais pastebi vis labiau auganti šunų sergamumą erkių platinamomis ligomis. Didžiausias šunų sergamumas yra pavasario-rudens sezonais.

erkės įkandimas šuniui

Babeziozė

Tai dažniausiai pasitaikanti erkių pernešama liga šunims. Babeziozės sukėlėjus platina ligą Ixodidae šeimos kraujasiurbės erkės ir gali ligos sukėlėją perduoti iš kartos į kartą per kiaušinėlius.

Keičiantis orams ir vis šiltėjant žiemoms labai svarbu suprasti, kad erkės gali būti aktyvios visus metus, kol oro temperatūra laikosi šilčiau nei -5 kelias paras. Kadangi nuo erkės įkandimo iki šunų klinikinių simptomų pradžios dažniausiai praeina savaitė ar daugiau didžiausias babeziozės pikas fiksuojamas nuo kovo antros-trečios savaitės.

Babeziozę sukelia parazitinis pirmuonis Babesia, ardantis raudonąsias kraujo ląsteles.

Babeziozė yra tik erkių platinama liga ir sukėlėjas perduodamas erkei įsisiurbus į šuns odą, per seiles į šuns kraujotaką paleidus ligos sukėlėją.

Laikas nuo užsikrėtimo iki ligos pasireiškimo po erkės įsisiurbimo vidutiniškai trunka 10-14 dienų. Babeziozė nustato tik veterinarijos gydytojas pagal anamnezę, klinikinius požymius bei atlikęs kraujo tepinėlio mikroskopavimą.

Įkandus erkei šunims pasireiškiantys simptomai: vangumas, pakitusi šlapimo spalva, apetito stoka, vėmimas, viduriavimas, karščiavimas, dažnas kvėpavimas, nuovargis, blyškios gleivinės.

Babeziozę būtina gydyti kuo skubiau, nes dažnai ši liga komplikuojasi inkstų, kepenų nepakankamumą, gali būti pažeista nervinė sistema. Nelaiku arba visai negydoma babeziozė gali būti mirtina.

Anaplazmozė

Erkių pernešamos ligos – anaplazmozės sukėlėjai yra riketsijos (tarpiniai mikroorganizmai tarp bakterijų ir virusų); Anaplasma phagocytophilum ir Anaplasma platys. Visus šiuos sukėlėjus platina kraujasiurbės erkės per savo seiles.

Riketsijos patenka į šuns kraują po 24 h  esant kontaktui su erke. Rickettsia „puola“ granuliocitus (baltuosius kraujo kūnelius).

Anaplazmozė yra itin pavojinga erkių pernešama liga šunims, nes gali ūmi (simptomai pasireiškia per kelias dienas), lėtinė ar subklinikinė.

Anaplazmozės klinikiniai požymiai šunims įkandus erkei: karščiavimas iki 41°C, depresija, vangumas, apatija, nenoras ėsti, daugybinis sąnarių skausmas (poliartritas).

Šios erkių pernešamos ligos atveju gali pasireikšti neurologiniai pažeidimai: traukuliai, kaklo skausmingumas. Kai kuriems šunims gali pasireikšti virškinimo trakto ar kvėpavimo sistemos sutrikimo simptomai: vėmimas,  viduriavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas.

erkė įkando šuniukui

Erlichiozė

Erlichiozę, kaip ir anaplazmozę, sukelia riketsijos (Erlichia ewingii), platinamos kraujasiurbių erkių Rhipicephalus sanguineus rūšies. Erlichiozė dažnai bendra pernešama erkių liga pernešama kartu su babezioze.

Liga dažniau diagnozuojama šunims, sulaukusiems 6-8 metų amžiaus. Erlichioze užsikrečiama kaip ir kitos erkių pernešamos ligos, įsisiurbus užkrėstoms erkėms į šuns odą.

Erlichiozės sukėlėjai „atakuoja“ šunų baltuosius kraujo kūnelius – leukocitus, taip sukeldami ūmų sveikatos pablogėjimą, bei baltųjų kraujo kūnelių nykimą. Sukėlėjas su užkrėstais leukocitais migruoja į limfmazgius, blužnį, kepenis ir sukelia šių organų antrinius uždegimus, nepakankamumą bei skausmą gyvūnams.

Įkandus erkei su erlichiozės sukėlėjams šunims simptomai pasireiškia po 8 – 20 dienų. Pagal naujausius tyrimus šiuolaikinėje veterinarijoje nustatyta, kad ypač jautrūs erlichiozei Vokiečių aviganių veislės šunys.

Erlichiozės simptomai šunims, įkandus erkei su erlichiozės sukėlėjams – karščiavimas, šlubavimas, padidėjusi pilvo apimtis ir limfiniai mazgai, vangumas, nenoras ėsti, vėmimas, rečiau pastebimas padidėjęs troškulys, traukuliai, akių-nosies pažeidimai.

Boreliozė (Laimo liga)

Tai bakterinė erkių pernešama liga, kurią sukelia Borellia burgdorferii. Ši erkių įkandimo metu platinama liga pavojinga ne tik šunims, bet ir žmonėms,katėms.

Dažniausiai borelioze serga jauni šunys.

Šią bakterinę erkių pernešamą ligą platina Ixodes ricinus kraujasiurbės erkės. Boreliozės sukėlėjas patenka į šuns kraują, kai erkė baigia maitintis (maždaug 48-72 valandų po erkės įkandimo).

Boreliozės sukeliamų simptomų šunims inkubacinis periodas – 1-2 mėnesiai.

Galimi klinikiniai simptomai: artritas (sąnarių uždegimas), nefropatija (inkstų pakenkimas), pakilusi kūno temperatūra, anoreksija. Vis dėlto, daugelis užsikrėtusių šunų neturi ryškiai pastebimų klinikinių simptomų, tad šią ligą yra labai sunku diagnozuoti.

veterinaras traukia erkę šuniui iš kailio

Kada kreiptis į veterinarijos kliniką?

Begemoto veterinarijos gydytojai primena, kad kilus įtarimui ar nerimui susijusiam su augintinio sveikata dėl minimų ligų būtina kaip galima anksčiau kreiptis į specialistus.

Begemoto vetklinikoje visi pacientai rūpestingai apžiūrimi, atliekami visi reikalingiausi tyrimai ir paskiriamas tikslingas gydymas. Pasirūpinkime augintiniais kartu, ir nepamirškite, kad profilaktika yra geriau ir sveikiau nei gydymas.