Author: Robertas

Šunų alergija aplinkai ar maistui – vis dažniau nustatoma diagnozė šiuolaikinėje veterinarijoje. Šuns alergija kelia didelį diskomfortą tiek pačiam augintiniui, tiek jo šeimininkui, tad alergijos diagnostika ir tinkamas gydymas yra labai svarbu.

Kas gi yra toji šunų alergija?

Alergija – tai per stipri imuniteto reakcija arba per didelis organizmo jautrumas tam tikrai medžiagai. Alergija gali būti ne tik maisto produktams ar mėsos/žuvies baltymams, bet ir aplinkai (pvz.: dulkių erkutėms, šampūnams, skalbikliams, valikliams ir kitai buitinei chemijai naudojamai namuose, žiedadulkėms). 

Dauguma alergiją sukeliančių medžiagų yra augaluose, vabzdžiuose, kituose gyvūnuose ir maiste esančiuose baltymuose. Alergijos atveju šuns imuninis atsakas gali būti kenksmingas pačiam gyvūno organizmui. Kai taip atsitinka, šuns imunitetas skatina organizmą išskirti histaminus, kurie gali sukelti uždegimą, patinimą ar niežėjimą. Tad visada labai svarbu pirmiausia išsiaiškinti šuns alergijos priežastį.

Kokie yra šunų alergijos simptomai bei požymiai?

Simptomai, kurie yra matomi šuns šeimininkui, labai priklauso nuo alergijos priežasties. Dažniausiai veterinarijoje pastebimi šunų alergijos požymiai yra paraudusi ir niežtinti oda tarpupirščių, kirkšnų, pažastų, galvos, snukučio, ausų srityse, taip pat bėrimai ar odos patinimai tose pačiose šuns kūno vietose. 

Taip dėl odos pokyčių padidėja plaukų slinkimas, kartais pastebimas net plikimas įvairiose kūno srityse. Dažnai šunų alergija maistui ar jo produktams pasireiškia viduriavimu, vėmimu bei kitais su virškinamuoju traktu susijusiais simptomais. Šuns alergijos aplinkai požymiai dažnai pasireiškia čiauduliu, ašarojančiomis, niežtinčiomis, paraudusiomis akimis, sloga, kosuliu, švokštimu.

Anafilaksinis šokas – itin stiprus šunų alergijos požymis

Anafilaksinis šokas pasižymi staigiu šuns snukio ištinimu, pasunkėjusiu kvėpavimu, gleivinių spalvos kaita, vėmimu, viduriavimu, alpimu ir net staigia mirtimi, jei laiku nesuteikiama veterinarinė pagalba. 

Tokia šunų organizmo reakcija į alergeną dažniausiai nutinka įgėlus bitėms, širšėms, suvalgius maisto produktą, kuriam šuo yra labai alergiškas (pvz.: riešutų sviestui ir pan.), po vakcinos ar naujų vaistų naudojimo. 

Jeigu pastebėjote bent vieną požymį dėl itin stiprios ir sunkios šuns alergijos – nedelsiant kreipkitės į veterinarijos gydytoją, kuris paskirtų tinkamą gydymą.

Dermatitas – šunų alergijos pasekmė

Dermatitas šunims yra antrinės kilmės odos uždegimas, kuris dažniausiai būna laiku negydymos alergijos pasekmė. Tokiu atveju šunims reikia ne tik alergologo, bet ir dermatologo konsultacijos. 

Dar vienas neretai pasitaikantis šunų alergijos atvejis veterinarijos – alergija blusų seilėms. Tai šunų alergija, kuri sukelia dermatitą. Nuo dermatito kenčiantys šunys dažnai trina, laižo, kramto, kaso savo kojas, šonus, ausis, pažastis, kirkšnis, kas gali sukelti kailio slinkimą, odos paraudimą ar šerpetojimą, padidėjusį odos išsausėjimą ar riebalavimasi.

Šunų alergija maistui

Kaip ir rašėme aukščiau dažniausiai šunų alergija pasireiškia odos arba virškinamojo trakto požymiais. Šunų alergija maistui dažniausiai pasireiškia odos paraudimu, patinimu, niežuliu, kailio netekimu, pagausėjusiu šėrimusi, viduriavimu, vėmimu, pilvo pūtimu.

Šunų alergija maistui gali atsirasti bet kokiam gyvūno amžiaus periode ir visai nesvarbu, kad maistas ar aplinka tinka jau kelerius metus. Suintensyvėjusią organizmo reakciją į alergeną gali iššaukti tiesiog su amžiumi atsirandantis jautrumas ar imuniteto nusilpimas keičiantis sezonams.

Dažnai šunų alergija maistui arba jo produktui sukelia maiste esantis mėsos baltymas. Tačiau tobulėjant veterinariniams diagnostikos metodams vis dažniau nustatoma ne tik alergija mėsos baltymui, bet ir maiste esantiems priedams (pvz.: glitimui, stabiliazatoriams, ryžiams, kūkurūzams, pieno produktams ir pan.).

Jeigu įtariate, kad jūsų šuo turi alergiją maistui – konsultuokitės su veterinarijos gydytoju – dermatologu – alergologu. Pirmasis žingsnis norint suvaldyti šuns alergiją maistui ar jo produktams – griežta eliminacinė veterinarinė dieta, kurią parinkti turi veterinarijos gydytojas atsižvelgiant į gyvūno amžių, alergijos simptomus.

Šunų alergijos diagnostika

Alergijos diagnostika šunims tai daug kantrybės ir laiko reikalaujantis procesas. Pirmasis ir svarbiausias žingsnis atsakingam šeimininkui – gero (-os) specialisto (-ės) pasirinkimas. Tik veterinarijos gydytojas alergologas gali parinkti tinkamiausius diagnostikos ir gydymo metodus.

Pirminės apžiūros metu jei augintiniui įtariama alergija labai svarbu  atmesti visas kitas susijusias ligas, kurios gali sukelti tokius pačius požymius kaip ir alergijos. Svarbu atlikti platų kraujo tyrimų spektrą, kuris pašalintu virškinamojo trakto, inkstų, kepenų, tulžies pūslės, kasos ligų tikimybę, taip pat sužiūrėti prepratus, kurie buvo naudoti nuo odoje galinčių veistis ir gyventi parazitų.

Atmetus bet kokią ligą ar parazitą gydymo tikslais dažnu atveju alergologas (-ė) paskiria eliminacinę veterinarinę dietą, kuri pašalinti alergenus iš šuns maisto. Pritaikius tokio tipo dietą ir nesulaukus norimų rezultatų atliekami tolimesni tyrimai. Iš kraujo mėginio ieškomi alergenai aplinkai. 

Ar egzistuoja vaistai nuo alergijos šunims?

Šunų alergijoms gydyti naudojami tiek medikamentai tabletėmis, injekcijomis, tiek tepalai.

Tepami vaistai šunims nuo alergijos dažniausiai naudojami norint vietiškai sumažinti šuns diskomfortą, niežulį, norą kasytis.Injekcijos ir tabletės naudojamos norint sumažinti organizmo reakciją į alergeną. Dažnu atveju šie abu gydymo metodai naudojami kartu. 

Šunų alergijos yra nepagydomos, tačiau naudojant tinkamai parinktą gydymą bei dietą (jei tai alergija maisto produktams) galima labai sėkmingai sureguliuoti organizmo reakciją į alergenus ir panaikinti šunims su alergija kylančius požymius bei diskomfortą.

Veterinarijos gydytojas alergologas tik atlikęs išsamią diagnostiką galės parinkti tinkamiausią šuns alergijos gydymo metodą.

Kada kreiptis į veterinarijos kliniką dėl šuns alergijos?

Jeigu pastebėjote, kad jūsų šuo nuolat kasosi, tampa neramus, viduriuoja ar vemia – Begemoto veterinarinės medicinos centre Jums bus suteiktos visos reikiamos terapeuto ir specialisto paslaugos. 

Begemoto veterinarijos klinikoje Vilniuje dirbanti dermatologė – alergologė Milda Vasaitytė ne tik atsakingai jus apžiūrės, atliks visus reikiamus diagnostikos tyrimus, bet ir paskirtis gydymą bei konsultuos, atsakys į visus kylančius klausimus dėl alergiško šuns auginimo, mitybą bei priežiūrą. 

Begemoto veterinarijos klinikoje Vilniuje šunų alergijų atveju taikomi moderniausi diagnostikos bei inovatyviausi gydymo metodai. Jeigu jūsų šuo kenčia nuo alergijos – kviečiame susisiekti su mūsų komandą ir užsiregistruoti augintinio sveikatos patikrai. 

Kiekvienas kačių rūpestingas ir atsakingas šeimininkas nori užtikrinti kuo ilgesnį ir komfortiškesnį savo katės gyvenimą. Kačių dantų priežiūra yra būtina norint išvengti didesnių katės sveikatos problemų ir išsaugoti gerą katės savijautą. 

Sparčiai vystantis veterinarinei odontologijai vis lengvėja ir kačių dantų priežiūra bei higiena. Ne visoms katėms patinka dantų priežiūra, tačiau atsakingo šeimininko tikslas turėtų būdą, kuri būtų patogiausias ir tinkamiausias jo keturkojui šeimos nariui.

Kodėl kačių dantų valymas yra svarbus?

Emalio pažeidimai, dantenų uždegimai, blogas burnos ertmės kvapas, dantų iškritimai ir kitos dantų problemos gali kilti dėl prastos kačių burnos priežiūros. Dažniausiai šeimininkai pastebi patamsėjusius dantis, paraudusios dantenos. Tamsios dėmės ant danties vainikėlio – tai dantų apnašos, o paraudusios dantenos – paradontozės požymis.

Katėms dantys reikalingi ne tik valgymui, bet ir daiktų, žaislų, grobio pernešimui, apsaugai nuo pavojų bei kitoms svarbioms funkcijoms. Sugedę dantys ir kitos burnos ertmės problemos ilgainiui gali sukelti ne tik tiesioginius negalavimus, bet ir netiesioginius vidaus organų veiklos sutrikimus. Sutrikusi mitybą dėl skaudančių ir sugedusių dantų katėms lemia liesėjimą, kailio šiurkštumą, kepenų bei inkstų ligas. 

Kas yra kačių dantų akmenys?

Kačių dantų akmenys – tai apnašos, kurios susiformuoja dėl per didelio blogųjų bakterijų kiekio bei baltymų burnoje. Tai yra susikristalizavusios apnašos. Dantų akmenis vizualiai šeimininkai gali atpažinti iš spalvos.

Dantų akmenys būna geltonos, rudos bei pilkos spalvos. Dažniausiai kačių dantų akmenys pastebimi ant galinių dantų (krūminių), vėliau ant ilčių. Šie akmenys sukelia daug nemalonių reiškinių tiek pačiai katei, tiek jos šeimininkams.

Kokias komplikacijas sukelia kačių dantų akmenys?

Dėl dantų akmenų pradeda niežėti dantenos, tad  katės bando jas kasytis ir dar labiau žaloja į aplinkos daiktus. Kraujuojančios ir pūnančios dantenos gali sukelti didelį skausmą katėms.

Katės dažniau kiša snukučius ir prie šeimininkų, tuomet dažnu atveju šeimininkai jaučia nemalonius kvapus. Kartais dantų akmenų sukeltos pasekmės gali komplikuotis į sepsį, žandikaulio ir kaukolės kaulų irimą, minkštumą, lūžius. Kačių šeimininkai turėtų labai rūpintis kačių dantimis, nes ne visi dantų akmenys katėms yra matomi, kartais jie formuojasi ne ant danties vainikėlio, o ant kaklelio po dantenomis.

Kačių dantų valymą galima atlikti veterinarijos klinikoje pas specialistus ir namuose su papildomomis priemonėmis.   

Kaip yra atliekamas kačių dantų valymas veterinarijos klinikoje?

Kačių dantų valymo metu katėms pašalinami dantų akmenys bei kitos apnašos, atliekamas dantų emalio poliravimas. Norint atlikti pilną akmenų šalinimą ir pasiekti geriausią efektą katėms dantų valymo metu taikoma bendroji nejautra – narkozė.

Kačių dantų valymas be narkozės gali sužaloti katę tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Dantų akmenų valymas katėms atliekamas naujojant specialąjų aparatą – ultragarso skalerį. Naudojant tinkamą įrangą, katės dantys nepažeidžiami, naikinamos dantų akmenis formuojančios bakterijos. 

Norint užtikrinti gyvūno sveikatą visuomet prieš dantų valymą katėms rekomenduojame atlikti bendruosius kraujo tyrimus. 

Kačių dantų valymas namuose

Po dantų valymo ir apnašų šalinimo katėms veterinarijos gydytojai – odontologai pataria naudoti specialias priemones namuose, kad prailginti tarpą tarp dantų valymo procedūrų klinikoje. Kačių dantų valymo priemonių yra labai įvairių, todėl šeimininkai su specialisto konsultacija gali rinktis pačias tinkamiausias pagal gyvūno burnos dydį, gyvenimo būdą:

• Kačių dantų pasta bei šepetėlis. Katėms skirtos dantų pastos gali būti labai įvairių skonių, kad katė lengviau pasiduotų šiai procedūrai namuose. Specialiuosius šepetėlius veterinarijos gydytojai odontologai siūlo rinktis nedidelius, labai švelnius, kad užtikrinti kuo smulkmeniškesnį dantų valymą.
• Dantų valymo servetėlės. Tokia priemonė katėms pasiteisina tuo atveju jeigu katė nesutinka valytis su šepetėliu ir su mažuoju rankos pirštu šeimininkui į katės burną patekti yra lengviau. Dantų valymo servetėlės mažina i blogųjų burnos bakterijų dauginimąsį ant dantų emalio. 
• Skystis kačių dantų apnašų prevencijai. Specialus skystis gali būti naudojamas įpilant į geriamąjį katės vandenį. Tokio tipo preparatai taip pat mažina blogųjų burnos bakterijų dauginimąsi ant dantų emalio. 
• Dantų gelis. Tokia dantų priežiūros priemonė dažnu atveju šeimininkui pati patogiausia, nes jos tereikia užtepti ant dantų, jų nevalant.  Šis būdas pasaugo šeimininko pirštus, nes gelis yra tepamas su specialia pipete. 
• Specialūs kramtalai. Veterinarijos gydytojai dantų apnašų prevencijai šunims pataria naudoti specialius kramtalus, kurie padeda natūraliai pašalinti susidariusias apnašas ir užkerta kelią apnašų formavimuisi.

Kokia yra kačių dantų valymo kaina?

Kačių dantų valymo kaina skaičiuojama labai individualiai pagal kiekvieno paciento būklę ir jo šeimininko poreikius. Kačių dantų valymo kaina veterinarijos klinikoje Begemotas kinta nuo 30 iki 60 eurų BE valymo metu ir po jo naudojamų vaistų.

Dantų valymo kaina katėms gali kisti nuo apnašų kiekio, dantenų pažeidimo ir pačių dantų pažeidimo lygių. Visos papildomos dantų rovimo, šaknų kanalo tvarkymo, skilusios danties atstatymo, eduonies pažeidimų tvarkymo ir panašios procedūros kainuoja papildomai. Į kačių dantų valymo kaina nėra įskaičiuoti kraujo tyrimai bei inhaliacinė narkozė. 

Kačių dantų valymas “Begemotas” veterinarijos klinikoje

Begemoto veterinarinės medicinos centre teikiamos skirtingos burnos ertmės ir dantų gydymo procedūros katėms. Begemoto klinikoje odontologijos ir stomatologijos specialistai ne tik nustato dantų ligų bei problemų diagnostiką, bet ir gydymą ir profilaktiką. Veterinarijos gydytojai – odontologai katėms gali atlikti:

• Profesionalią dantų apnašų šalinimą bei higieną 
• Terapinį burnos ertmės gydymą
• Estetinį plombavimą nuskilusioms dantų dalims atstatyti
• Pieninių ir nuolatinių dantų traukimą
• Endodontinį dantų šaknų gydymą
• Žandikaulio plastiką bei lūžių chirurgiją

Kviečiame nedelsti jeigu jūsų mylimas augintis turi burnos ertmės problemų ir susisiekti su mūsų veterinarijos komanda.

Sveikas suaugęs šuo savo nasruose turi 42 dantis, 22 iš jų turi būti viršutiniame žandikaulyje ir 20 dantų apatiniame žandikaulyje. Nuo senų laikų manoma, kad šunų dantys – labai stiprūs ir negendantys, tačiau šiuolaikinėje veterinarijoje tai tampa mitu. 

Šunys ir kaip jų šeimininkai vis dažniau susiduria su dantų, dantenų ir burnos ligomis, pažeidimais. Ant dantų besikaupiančios apnašos, besiformuojantys akmenys žaloja ne tik pačius dantis, bet ir dantenas, sukeldamas jų uždegimą. 

Dėl burnos ligų ir dantų pažeidimų gali sutrikti augintinio komfortiškas gyvenimas ir gera mityba, tad šunų dantų valymas ir higiena šiuolaikinėje veterinarijoje yra būtini.

Kodėl yra reikalingas šunų dantų valymas?

Šunų dantų valymu šeimininkai dažnai susirūpina tik tuomet, kai suprastėja augintinio mityba bei atsiranda kvapas iš burnos ar tiesiog smirda iš burnos. Tačiau tai būna jau vėlu ir šunų dantų apnašos jau būna pažengusios, o patys dantys sugedę. 

Šunų dantų akmenys gali tapti dantų ir dantenų ligų priežastimi. Šie susirgimai augintiniui kelia didelį skausmą ir diskomfortą: šuo gali tapti vangus, piktas, gali atsisakyti ėsti ar žaisti. Dėl sutrikusios mitybos gali būti pažeisti vidaus organų veikla. 

Nors dalis šunų augintojų vis dar mano, kad iš nasrų sklindantis nemalonus kvapas yra natūralus tačiau tai nėra tiesa. Blogas kvapas iš burnos šunims įprastai būna dėl ant dantų vainikėlio ir kaklelio susikaupusių apnašų arba virškinimojo trakto problemų, todėl to ignoruoti nereikėtų. 

Šunų dantų valymas namuose  ir šunų dantų akmenų valymas veterinarijos klinikoje gali tapti sveikų šuns dantų bei dantenų garantu. 

Kaip atliekamas šunų dantų valymas klinikoje?

Norint išvengti dantenų ligų bei dantų taisymo šunims, paprašykite kaskart lankantis veterinarijos klinikoje, kad gydytojas įvertintų jūsų augintinio dantų bei burnos būklę. Taip bus galima lengviau įvertinti dantų apnašų susiformavimo greitį bei šuns dantų valymo planą namuose bei klinikoje su specialia įranga.

Šunų dantų valymas dar kitaip vadinamas dantų sanacija. Tokios procedūros metu užtikrinamas ne tik dantų bei dantenų sveikatinimas, bet ir jų gydymas.

Šunims dantų apnašų valymas veterinarijos klinikoje atliekamas su bendra nejautra. Narkozė taikoma norint apsaugoti gyvūno psichiką ir užtikrinti procedūros saugumą. Narkozės metu valant dantų apnašas augintinis nejaučia jokio skausmo, tai padeda įvertinti ne tik danties išorės būklę, bet ir danties sugedimo ir gingivito (dantenų uždegimo) laipsnį. 

Prieš dantų valymą su narkoze šunims labai svarbu jų nešerti bent jau 12 valandų iki procedūros ir veterinarijos klinikoje prieš pačią procedūrą visada rekomenduojama atlikti kraujo tyrimus, kurie padėta užtikrinti bendrą gyvūno sveikatą.

Veterinarijos klinikoje atliekamas šunų dantų apnašų valymas ultragarsiniu aparatu – skaleriu. Šunų dantų apnašos šalinamos ne tik nuo danties vainiko, bet ir nuo danties kūno, kuris būna pasislėpęs po dantenomis. Dantų apnašų valymo metu taip pat vertinami ir taisomi visi kiti dantų pakitimai: skylės, nuskilimai, emalio, danties kanalų pažeidimai.

Kadangi dantų apnašos ir akmenys šunims dažnai slepiasi po dantenomis ant dantų kaklelio – dantų valymas be narkozės šunims nerekomenduojamas. Ultragarsinio aparato skleidžiamas garsas gali gasdinti šunis ir atliekant šunų dantų valymą be narkozės galima sutraumuoti šunį tiek fiziškai, tiek emociškai. Dantų apnašų valymas tik nuo vaikinėlio be narkozės neapsaugo dantų nuo paradantozės ir kitų burnos ertmės ligų. 

Šunų dantų priežiūra namuose

Dažnai šunims po dantų akmenų šalinimo veterinarijos gydytojai – odontologai pataria naudoti specialias priemones namuose, kad prailginti tarpą tarp dantų valymo procedūrų. Šunų dantų valymo priemonių yra labai įvairių, todėl šeimininkai su specialistu gali rinktis pačias tinkamiausias pagal gyvūno dydį, gyvenimo būdą:

• Šunų dantų pasta bei šepetėlis. Šunims skirtos pastos gali būti labai įvairių skonių, tad dažnu atveju šunys nesipriešina dantų valymui. Specialiuosius šepetėlius veterinarijos gydytojai odontologai siūlo rinktis labai švelnius ir nedidelius, kad užtikrinti atidų valymą ir kuo mažesnį dantenų žalojimą.
• Dantų valymo servetėlės. Jei šuns nasrų ertmė nėra itin didelę arba dantų išdėstymas nėra taisyklingas labai pasiteisina dantų valymo servetėlės, kurių veikimo principas sumažinti blogųjų burnos bakterijų dauginimąsį ant dantų emalio. 
• Skystis šunų dantų apnašų prevencijai. Specialus skystis gali būti naudojamas į pilant į vandenį. Tokio tipo preparatai taip pat mažina  blogųjų burnos bakterijų dauginimąsi ant dantų emalio. 
• Dantų gelis. Tokia dantų priežiūros priemonė dažnu atveju šeimininkui pati patogiausia, nes jo reikia tik užtepti ant dantų, jų nevalant. 
• Specialūs kramtalai. Veterinarijos gydytojai dantų apnašų prevencijai šunims pataria naudoti specialius kramtalus, kurie padeda natūraliai pašalinti susidariusias apnašas ir užkerta kelią apnašų formavimuisi.

Dantų kritimas šunims

Dantys šuniukams keičiasi sulaukus 3-6 mėnesių amžiaus, tad krentantys dantys yra visiškai natūralus procesas. Jeigu pastebėjote, kad jūsų suaugusiam šuniui krenta dantys, suskubkite kreiptis į veterinarijos gydytoją odontologą. 

Suaugusių šunų dantų kritimas dažnai būna susijęs su dvejomis priežastimis: mechanišku dantų pažeidimu arba periodonto ligomis. Jeigu jūsų suaugusiam šuniui krenta dantys, būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją, kuris ne tik nustatytų dantų kritimo priežastis, bet ir pašalintų pažeistus dantis.

Jeigu pastebėjote, kad jūsų jaunam augintiniui (9-12 mėn. amžiaus) dantys auga dvejomis linijomis – kreipkitės į veterinarijos gydytoją. Dažnu atveju, jeigu šuniui išauga nuolatiniai dantys, bet pieniniai lieka, tai pieninius dantis šunims reikia šalinti chirurgiškai. Laiku nepašalinti pieniniai dantys gali sukelti netaisyklingą nuolatinių dantų augimą ir ateityje apsunkinti šuns dantų priežiūrą ir gyvenimo kokybę.

Kokia yra šunų dantų valymo kaina?

Šunų dantų valymo kaina skaičiuojama labai individualiai pagal kiekvieno šuns ir jo šeimininko poreikius. Šunų dantų valymo kaina veterinarijos klinikoje Begemotas svyruoja nuo 30 iki 60 eurų BE procedūros metu ir po jos naudojamų vaistų. Dantų valymo šunims kaina gali kisti nuo apnašų kiekio, dantenų pažeidimo lygio ir pačių dantų pažeidimo kiekio. 

Visos papildomos procedūros (šaknų kanalo tvarkymas, skilusios danties atstatymas, eduonies pažeidimų tvarkymas, raunamų dantų kiekio ir pan.) kainuoja papildomai. Šunų dantų valymo kaina taip pat gali keistis dėl procedūrų atliekamu šunų dantų valymo metu, tokių kaip kraujo tyrimai, inhaliacinė narkozė. 

Kaip užsiregistruoti šunų burnos ertmės procedūroms?

Begemoto veterinarinės medicinos centre teikiamos skirtingos burnos ertmės ir dantų gydymo procedūros. Veterinarines odontologijos ir stomatologijos paslaugos apima dantų ligų, problemų diagnostiką, gydymą bei profilaktiką. Veterinarijos klinikoje Begemotas veterinarijos gydytojai – odontologai atlieka:

• Profesionalią dantų apnašų šalinimą bei higieną šunims
• Terapinį burnos ertmės gydymą
• Estetinį plombavimą nuskilusioms dantų dalims atstatyti
• Pieninių ir nuolatinių dantų traukimą šunims
• Dantų trumpinimas graužikams
• Endodontinį dantų šaknų gydymą
• Sąkandžio korekcijas
• Žandikaulio plastiką bei lūžių chirurgiją

Kviečiame registruotis į mūsų kliniką susisiekus su mūsų komanda.

Begemoto veterinarijos gydytojas – ortopedas – traumatologas teigia, kad jei jūsų augintinis yra tinkamai auginamas, maitinamas, gauna pakankamą fizinį krūvį, galima tikėtis 80 proc. sėkmės, kad sąnariai bus sveiki ir šlubavimo problemų jūsų augintinis išvengs. 

Tačiau ką daryti jei šuo šlubuoja priekine ar galine koja?

Net mažiausias sužeidimas kojoje gali tapti šuns šlubavimo priežastimi. Šuo gali šlubuoti dėl nago lūžio, pėdutės ar tarpupirščio žaizdos, sąnarių ligų, kaulų traumų, genetikos, netinkamos mitybos ar antsvorio, per mažo fizinio aktyvumo.

Šuo šlubuoti gali dėl sąnarių ligos

Dažniausia veterinarijos srityje šunų šlubavimo priežastis – sąnarių ligos. Sąnarių ligos gali būti uždegiminio bei trauminio tipo. Šunų osteoartritas, osteoartrozė, arba artrozė – dažniausia degeneracinė šunų sąnarių liga, susijusi su nuolatiniu sąnarių traumavimu ir senėjimo procesais.

Tai dažniausiai sutinkama vyresnio nei 5 metų šunų šlubavimo priežastis. Dėl sąnarių uždegimo šuo gali šlubuoti priekine ir galine kojomis.

Artritas dažnu atveju gydomas priešuždegiminiais vaistais bei specialiais papildais sąnariais. Begemoto veterinarijos gydytojai, visada gydymą parenka pagal šuns būklę bei šeimininkų poreikius. 

Dėl osteoartrito sukeltas šuns šlubavimas vyresnio amžiaus gyvūnams – veterinarijos gydytojai – ortopedai rekomenduoja ilgo poveikio, inovatyvų medikamentinį gydymo metodą, kurio viena injekcija malšina šuns skausmą mėnesiui, o kartais net ilgiau.

Šuo šlubuoja dėl kelio raiščių, menisko trūkimo bei girnelės išnirimo

Trauminio tipo sąnarių ligos tai ne tik pačio sąnario trauma, bet ir su juo susijusių dalių, tokių kaip raiščiai ar meniskas, trūkumas. Plyšę kelio sąnario raiščiai ar meniskas – šunų šlubavimo galine koja priežastis. 

Veterinarijos gydytojas pabrėžia, kad šuo galine koja dažniausiai šlubuoja nušokęs nuo lovos, stipriau palakstęs lauke. Tokio šlubavimo ignoruoti negalima, labai svarbu laiku kreiptis pagalbos į veterinarijos gydytoją – ortopedą ar traumatologą, kad plyšę kryžminiai kelio raiščiai ar trūkęs meniskas nesukeltų papildomų komplikacijų sąnaryje bei raumenų vystymosi etapuose. 

Mažų veislių atstovams, tokiems kaip pudeliai, bišonai ar terjerai dažniau galinės kojos šlubavimas būna susijęs su kelio girnelės problemomis. Gydytojas dažnu atveju mažoms šunų veislės dėl galinės kojos šlubavimo nustato kelio girnelės išnirimą. 

Veterinarinėje ortopedijoje ir Begemoto klinikoje vis dažniau atliekamas chirurginis gydymo metodas šunų galinių kojų šlubavimo priežasčių gydyme. Tokio tipo operacijos ortopedo teigimu pašalina šuns šlubavimo galine koja priežastis visam likusiam gyvenimui.

Šuo šlubuoja dėl kaulų lūžių

Šuo šlubuoti gali ir dėl traumos. Lužę ar įskilę kaulai traumos metu dažnai sukelia šuns šlubavimą, kai šuo eidamas nestato savo galūnės ant žemės. Traumos metu patirtas lūžis turi diagnozuojamas kaip įmanoma greičiau, o operuojamas po 24h po traumos, kai būna pilnai sureagavę visi aplinkiniai audiniai. Atviras kaulo lūžis gali būti labai pavojingas šuns gyvybei.

Šuo šlubuoti gali dėl genetinio paveldimumo

Alkūnės ir klubo sąnarių displazija – daug skausmo sukeliantys, genetiškai perduodami sutrikimai. Šios ligos 15–40 proc. atvejų yra paveldimos ir būdingos ne tik didžiųjų veislių šunims, bet ir mažųjų, „trumpakojų“ – taksų, buldogų, terjerų veislėms. 

Pakitimai sąnaryje atsiranda šuniukams augant 4–6 mėnesyje, kai dėl sutrikusio kaulo vystymosi pažeidžiamos kaulą maitinančios kraujagyslės. Sąnario displazijos simptomus galima pastebėti tik vėlesnėse ligos stadijose, kai šuo pradeda šlubuoti, pakinta eisena. 

Alkūnės displazija sukelia skausmą, šlubavimą šunims priekinėje kojoje, o klubo displazija – šuns galinės kojos šlubavimą, skausmą stojantis ar gulantis. Šunys su sąnarių displazija neturėtų būti veisiami, o visi palikuonys sulaukę 12-18 mėnesių profilaktiškai tyrimai. 

Jei 12-18 mėnesių amžiaus šuniui displazijos tyrimo metu yra nustatomi pakitimai, labai svarbu pritaikyti kuo geresnį sveikų sąnarių palaikymo metodą papildais ir teisingu fiziniu krūviu. Tinkama mityba, papildai sąnariams ir taisyklingas judėjimas gali atitolinti sąnarių sukeliamą skausmą, diskomfortą ir šlubavimą.

Kur kreiptis jeigu šuniui dėl šlubavimo yra reikalinga pagalba?

Begemoto veterinarijos klinikoje taikomi visi inovatyviausi šlubavimo priežasčių diagnostikos ir gydymo metodai. Begemoto veterinarijos klinikoje Vilniuje šunų šlubavimo diagnostika atliekama rentgeno ir ultragarso pagalba, osteoartritas gydomas hialurono injekcijomis į sąnarį, sausgysles, kapsulę tarp sąnarių, kurios tarsi sutepa sąnarį iš vidaus. Taip pat taikoma ir trombocitais praturtintos plazmos terapija (PRP), kuri mažina skausmą ir uždegimą.

Begemoto specialisto teigimu šunų šlubavimo priežastys, ypač sąnarių, gydomos konservatyviai, vaistais nuo skausmo, taikomos įvairios terapijos, atliekama gydomoji mankšta, reikalingas poilsio režimas. 

Jei nepadeda šie būdai ar šlubavimas yra trauminės kilmės, prireikia chirurginio gydymo, kurio metu nustatomas anatomiškai pakitęs sąnarys, jis fiksuojamas, įdedamas implantas. Šunims gali būti keičiami sąnariai dirbtiniais kaip ir žmonėms. Dažniausiai keičiami stambesni sąnariai – kelių, alkūnės, klubų, retai – peties.

Visi kačių šeimininkai nori auginti sveiką ir sotų augintinį. Tačiau tinkama kačių, kai ir šunų, mityba šeimininkams kelia tikrą galvos skausmą. Kačių mityba yra gan sunki tema, nes katės gali būti labai išrankios tiek maisto produktams, tiek maisto pavidalui.

Kačių mitybą veterinarijoje skirstoma į kelias kategorijas pagal maisto tipą:

1. Katės mityba sausu pašaru
2. Katės mityba šlapiu pašaru
3. RAW mityba katėms – kačių mitybą žalia mėsa
4. BARF katės mityba – kačių mitybą žalia mėsa, vaisiais, daržovėmis bei uogomis

Kad ir kokia mitybą parinksite savo katei, labai svarbu išlaikyti pašaro kiekio dienos normą, kad augintinis būtų aprūpintas visomis maistinėmis medžiagomis ir jų tinkamiausiu kiekiu. Kačių mityboje labai svarbu išlaikyti balansą tarp katės mitybos įpročių, fizinio aktyvumo ir amžiaus. 

Pasirinkus Jūsų katei tinkamiausią mitybos tipą labai svarbu nepamiršti tinkamo kiekio švaraus vandens.

Katės mityba sausu pašaru

Pasirinkus katę šerti sausu pašaru labai svarbu gerai išanalizuoti pašaro sudėtį. Didžiąją kačių pašaro dalį turi sudaryti mėsa arba žuvis. Kuo didesnė mėsos procentalė maiste, tuo aukštesnės klasės pašaras. 

Mėsa ir/ar žuvis kačių pašare – baltymų šaltinis. Taip pat reikėtų nepamiršti ir angliavandenių šaltinio – grūdų, daržovių bei skaidulų. Jie taip pat labai svarbūs katės mityboje. Super premium klasės kačių pašaruose mėsos/žuvies ir jos priedų būna ne mažiau nei 50 proc.

Kaip išsirinkti sausą pašarą katei?

Renkantis sauso pašaro mitybą savo katei labai svarbu atkreipti dėmesį į jos amžių. Kačių sausa mitybą skirstoma į kačiukų (iki 12 mėn. amžiaus); suaugusiųjų (1-7 metų amžiaus) ir senjorų pašarą (8+ metų amžiaus). 

Tai svarbu renkantis pašarą, dėl to, kad skirtingų amžiaus grupių kačių pašaruose yra skirtingas kiekis maistinių medžiagų ir kalorijų kiekis, kuris skirtinguose gyvenimo etapuose pas kates – skiriasi.

Jeigu tik leidžia galimybės rekomenduojame super premium sausą pašarą katėms.

Kuo skiriasi sausas pašaras suaugusioms ir sterilizuotoms katėms?

Taip pat dažnai sulaukiame klausimo kuo skiriasi sausas pašaras suaugusioms katėms ir sterilizuotoms/kastruotoms katėms. Tai pašaras, kuris skirtas tik suaugusioms katėms nuo 1 metų amžiaus. Tokio tipo mityba katėms padeda užtikrina gerą šlapimo organų sistemos sveikatą dėl subalansuoto mineralų kiekio. 

Taip pat tokio tipo kačių mityba dažnai būna praturtinta L-karnitinu, kuris padeda palaikyti optimalų katės svorį, stiprina imuninę sistemą

Kada kačiuką pradėti maitinti sausu pašaru?

Veterinarijos gydytojai kačių mityba sausu pašaru pataria pradėti įvedinėti maždaug šeštą-aštuntą katės gyvenimo savaitę renkantis mažiems kačiukams tinkamą pašarą.

Veterinarijos klinikose dažnai matomas didelis sauso pašaro pasirinkimas katėms. Taip yra, nes beveik visi gydomieji pašarai, kurie yra speciali kačių mityba sergant inkstų, kepenų, kasos, žarnyno ar kitomis ligomis.

Kačių mityba šlapiu pašaru

Šlapias pašaras katėms mityboje atstoja skanukus arba vieną iš maitinimo kartų. Dažnas katės šeimininkas pasirenka ryte arba vakare neduoti sauso pašaro, o duoti šlapią. Šlapiu pašaru katėms laikomi konservai ir paštetai. 

Tačiau ne retu atveju sulaukiame komentarų, kad katės yra labai išrankios ir renkasi arba tik konservus su mėsos ar žuvies gabaliukais arba tik paštetus.

Kaip išsirinkti šlapią katės pašarą?

Renkantis šlapio tipo mitybą katei svarbu atkreipti dėmesį į katės amžių, fizinį aktyvumą bei sveikatą. Kaip ir sauso pašaro mityboje kačių šlapias pašaras skirstomas pagal amžiaus grupes bei pagal tai ar katė kastruota/sterilizuota.

Veterinarijos gydytojai kačių mitybą konservais ar paštetais pataria pradėti nuo 4-6 savaičių amžiaus, renkantis pašarą, kuris pritaikytas tokiai jaunai amžiaus grupei.

Taip pat veterinarijos klinikose dažnai su gydomuoju sausu pašaru galima įsigyti ir gydomo pobūdžio konservų katėms, tačiau neretai tai būna pašteto formoje. Šlapias gydomojo pobūdžio pašaras katėms skiriamas sergant kepenų, inkstų ligomis, diabetu ar turint alergijas.

RAW mityba katėms

Natūralaus tipo mityba katėms, dar kitaip vadinama RAW mityba – kai katės šėrimas būna sudarytas iš žalios mėsos, žuvies ir jų subproduktų. Prie šios tipo mitybos kačių augintojai pereina tada, kai susiduria su maistine alergija, virškinamojo trakto ligomis.

RAW mityba kates gražina į savo protėvių laikus, laukinę gamtą, tačiau tokio tipo mityba gali būti labai klaidinga jeigu ją sudelioja ir parenka ne veterinarijos gydytojas su RAW mitybos specialistu.

Kaip savo katę maitinti RAW mityba?

Renkantis RAW mitybą katei svarbu atkreipti tai, kad mėsa ar žuvis neturėtų būti susmulkinta. Pasirinkus tokio tipo mitybą racioną turėtų sudaryti maždaug: 80% mėsos ar žuvies, 10% kaulų ir 10% subproduktų (paukščių, žuvies, galvijų vidaus organai).

RAW mitybos katėms minusai

Didžiausi šios mitybos minusas katėms yra du. Pirmasis tai “mėsos sindromas” katėms, kai gauname maiste katėms trūksta kalcio, sutrinka kalcio ir fosforo santykis, kuris trikdo kaulų vystymąsi. 

Antrasis – sugedęs maistas katėms. Dažnu atveju naminės katės nesuėda viso duoto pašaro vienu kartu, tad pastovėjusi žalia mėsa ar žuvis su subproduktais gali sugesti ir taip katė gali apsinuodyti maitinantis RAW mitybos principais.

Pasirinkus žaliosio mitybos principą veterinarijos gydytojai rekomenduoja profilaktiškai nukirminti savo katę, kad užtikrinti kokybiškiausią gyvenimą jai.

BARF katinų mityba

BARF iš anglų kalbos išvertus, tai biologiškai tinkamas žaliasis maistas.

Katės iš prigimties yra mėsėdžiai plėšrūnai, tačiau net ir laisvėje gyvenantys plėšrūnai savo mitybą linkę paįvairinti žole bei uogomis. Net sumėdžiojus grobį kačių primtakai pradeda jį valgyti nuo pilvo srities, kurioje dažnai būna apvirškintos žolės ir kiti žalimynai.

BARF mitybos privalumai

Šeriant katiną BARF mitybos principu užtikrinamas ne tik tinkamas baltymų kiekis, bet ir angliavandenių, papildų imuninei sistemai, antioksidantai. Uogos, vaisiai ir lapiniai žalumynai BARF mityboje užtikrina su maistu gaunamus vitamino B ir C tinkamus kiekius, aprūpina katės organizmą geležimi. Ne mėsinės ar žuvinės kilmės produktai BARF mityboje padeda išlaikyti rūgštingumo ir šarmingumo balansą.

Renkantis BARF mitybą katei reikėtų atsižvelgti į tokius veiksnius kaip amžius, svoris, lytis, veislė, sveikatos būklė, aktyvumas ir buvusios ligos. Idealiausiu atveju svarbu tokio tipo mitybą aptarti su kvalifikuotais specialistais.

Pasirinkus žaliosio mitybos principą (RAW ar BARF) veterinarijos gydytojai rekomenduoja profilaktiškai nukirminti savo katę, kad užtikrinti kokybiškiausią gyvenimą bei geriausią medžiagų įsisavinimą.

Ko negalima duoti katėms?

1. Alkoholis
2. Avokadas
3. Razinos ir vynuogės
4. Šokoladas
5. Kofeinas
6. Cukrus ir ksilitolis
7. Druska
8. Mielės
9. Kokosas
10. Makadamijos riešutai
11. Citrusiniai vaisiai
12. Česnakas ir svogūnas
13. Riebūs pieno produktai
14. Kaulai

Kur kreiptis jeigu noriu konsultacijos dėl savo katės mitybos?

Veterinarijos klinika Vilniuje “Begemotas” visada yra atvira atsakingiems šeimininkams. Veterinarijos gydytojai pasiruošę atsakyti į visus rūpimus klausimus šeimininkams apie katės mitybą skirtingais gyvenimo periodais. 

Begemoto veterinarinės medicinos centre galite ne tik konsultuotis su veterinarijos gydytoju, bet ir išsirinkti bei įsigyti tinkamiausią pašarą savo mylimam keturkojui šeimos nariui. 

Mūsų klinikoje taikomi visi inovatyviausi ir moderniausi apsinuodijimo gydymo metodai, kad būtų užtikrintas lengviausias ir greičiausias, koks tik įmanomas pagal augintinio būklė, atsistatymas. Dėl savo augintinio problemų galite susisiekti su mumis ir suderinti vizitą jums patogiu laiku.

Katino vėmimas yra tikrai svarbus simptomas pasireiškiantis esant pilvo srities organų ligoms. Kačių vėmimą galima skirstyti į ūminį ir lėtinį. Ūminis vėmimas prasideda staiga, katė vemia dažnai, žiaugcioja, seilėjasi. 

Ūminis katės vėmimas pasireiškia apsinuodijus augalais, sugedusiu pašaru, esant bakterinės ir virusinės kilmės ligoms. 

Lėtinis kačių vėmimas dažnai pasireiškia retais vėmimo periodais, po vieną ar du kartus per parą. Dažniausiai lėtinis vėmimas katėms pasireiškia dėl svetimkūnio skrandyje ar žarnyne, kirmėlių, kepenų bei inkstų ligų. 

Lėtinio vėmimo metu katės nepriauga svorio, būna ramesnė, liečiant jaučiasi pakilusi gyvūno temperatūra.

Ganėtinai dažnai kačių augintojai kreipiasi į veterinarijos gydytojus dėl to, kad jų katė vemia. Atsakymų į klausimą “kodėl katė vemia?” yra tikrai nemažai. Aptarkime visus juos šiame straipsnyje ir padėkime jūsų augintiniui bėdoje. 

Kodėl katė vemia?

Štai kelios priežastys kodėl katinai vemia:

1. Netinkamas arba sugedęs pašaras
2. Kačių kailio sąvėlos
3. Apsinuodijimas toksiškomis medžiagomis, augalais
4. Svetimkūnis virškinamajame trakte
5. Bakterinės arba virusinės kilmės ligos. Virusinės ligos pavojingos neskiepytoms katėms.
6. Kirmėlės virškinamajame trakte
7. Inkstų, kepenų ir kitos vidaus ligos
8. Kasos uždegimas – pankreatitas
9. Stresas
10. “Užsupimas” kelionės metu

Katinai iš prigimties yra mėgėjai slėpti savo gyvenimą. Pomėgis slėpti gyvenimo būdą apima ir sveikatą. Todėl kiekvieną negalavimą ar keistą poelgį reikia priimti kaip gan svarbų simptomą.

Kačių vėmimas dėl kailio sąvėlų

Naminių kačių liežuvis tarsi mažos šukos kačių kailiui, tad prilipęs kailis būna nurytas. Skrandyje bei žarnyne plaukai sulimpa į gumuliukus ir tampa sąvėlomis. Kai sąvėlos būna gan didelės katinai gali vemti jomis. 

Tai ypač dažnai pasitaiko ilgo plauko katėms. Veterinarijos gydytojai rekomenduoja kasdien naudoti pasta, kuri padeda kačių sąvėloms nelipti į didelius gumulus ir lengvau pasišalinti žarnynu tuštinantis. Kačių sąvėlos gali dirginti skrandžio sienelę ir sukelti lėtinį kačių vėmimą. 

Katinas vemia baltomis putomis

Jeigu katinas vemia baltomis putomis, tai reiškia, kad katės skrandis tuščias ir daugiau nėra kuo vemti. Jei toks vėmimas nutinka kartą per mėnesį ar sezoną nerimauti nereikia, tačiau jei tai kartojasi dažniau vertėtų parodyti savo vemenčią katę veterinarijos gydytojui. Katės baltomis putomis vemia padidėjus rūgštingumui, esant skrandžio uždegimui, kailiui dirginant skrandžio sienelę, esant svetimkūniui skrandyje ar žarnyne, diabeto, alergijų ar netinkamo maisto atvejais.

Jei katinas po vėmimo baltomis putomis jaučiasi ir elgiasi įprastai, valgo pašarą bei geria vandenį, galite reaguoti ramiai. Tačiau jei katės elgesys pasikeičia reikia pasirodyti jūsų augintinį prižiūrinčiam veterinarijos gydytojui – gastroenterologui.

Jei augintinio vėmimą lydi kiti papildomi simptomai kaip vangumas, katės viduriavimas, atsisakymas ėsti ar gerti– kuo skubiau kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Katinas vemia geltonai ar geltonu skysčiu

Geltonas skystis – tai skrandžio ir tulžies rūgšties mišinys, kuris skrandyje padeda virškinti pašarą. Dažnu atveju katinas geltonu skysčiu vemia dėl kepenų ligų, gastrito, prasto virškinimo arba vidurių užkietėjimo. 

Kadangi katino vėmimas tulžimi signalizuoja jau rimtesnes ligas, reikia atidžiau stebėti katės gyvenimo ritmą bei elgesį. 

Pastebėjus, net ir minimalų pakitimą katės elgsenoje, reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad būtų galima kuo greičiau nustatyti priežastis bei paskirti tinkamą gydymą jei katės vėmimą geltonai sukėlė vidaus organų ligos.

Katinas vemia vandeniu

Katės vandeniu vemia dėl to, kad per daug jo prilaka. Taip gali būti, jeigu būna ilgą laiką be vandens, suėda ką nors sūraus (nuo stalo), serga diabetu arba inkstų ligomis. Jeigu gausus lakimas ir katino vėmimas vandeniu kartojasi, reikėtų pasirodyti veterinarijos gydytojui, kad atmesti visas galimas lėtines ar ūmines ligas.

Katinas vemia krauju

Neskaitykite toliau, o kuo skubiau važiuokite pas veterinarijos gydytoją. Katės vėmimas krauju – tai signalas, kad jūsų katė labai serga. Krauju katinas vemia dėl ūmaus apsinuodijimo, skrandžio, žarnyno, kepenų, inkstų ligų. 

Jeigu katinui vemiant krauju, kraujo spalva ryški, didelė tikimybė, kad tai sužalojimas ar liga burnoje, stemplėje, jeigu kraujas tarsi sukrešėjęs, sukritęs į gabalėlius – tai signalizuoja skrandžio problemas, kurios gali būti antrinis simptomams kitoms vidaus ligoms. Nieko nedelsdami keliaukite pas veterinarijos gydytoją kartu su savo kate.

Katinas vemia nevirškintu maistu

Jei katinas vemia nesuvirškintu maistu, tai rodo, kad pašaras niekada ir nebuvo suvirškintas skrandyje ir toliau iš jo jis nekeliauja į žarnyną. Katino vėmimas pašaru gali būti svetimkūnio žarnyne, alergijų ar maisto netoleravimo simptomas. Jeigu jūsų augintinis neėdė daugiau nei 24h, bet toliau vemia nevirškintu maistu reikia pasirodyti veterinarijos gydytojui tolimesniems tyrimams ir gydymo parinkimui.

Katė vemia kirminais

Kada paskutinį kartą davėte savo katei ar katinui vaistų nuo kirminų? Antiparazitiniai preparatai nuo kirminų katėms ir katinams, kurie eina į lauką turėtų būti duodami kartą į sezoną, neišeinančioms į lauką – kartą per 6 mėnesius. 

Kirminai kačių organizme slopina imuniteta, trikdo maistinių medžiagų pasisavinimą ir gali sukelti apsinuodijimą. Jeigu jūsų katė jau vemia kirminais, nukirminti ją patartume veterinarijos klinikoje, kad būtų kuo tikslesnė doze ir sudavimas.

Katinui vemiant kirminais reikia suprasti, kad kirminų invazija katės organizme yra didelė ir, kad sudavus vaistų nuo kirminų gali kilti papildomų simptomų, kurių gydymui reikia veterinarijos gydytojo priežiūros.

Kaip padėti vemiančiai katei?

Eksperimentuoti su žmonėms skirtais vaistais veterinarijos gydytojai nerekomenduoja. Jeigu jūsų katė vemia, bet jaučiasi gerai, siūlome pradžioje jai tiesiog neduoti ėsti pirmas 12h, vėliau pašarą pasiūlyti mažais kiekiais ir dažniau, neleisti persiėsti, sausą pašarą geriau sudrėkinti vandeniu. 

Svarbiausia vemiančiai katei duoti kuo geriau švaraus vandens. Jei katė pati sunkiai ir retai geria pagirdyti ją galite iš šaukštelio ar švirkštu be adatos kas 20-30 min.

Jei jūsų katė vemia ilgiau nei kelias valandas, tapo vangi, atsisako pašaro bei vandens, nieko nelaukę keliaukite į veterinarijos kliniką. Čia kiekviena akimirka yra labai svarbi. Begemoto veterinarijos gydytojai visada pasiruošę skubiai reaguoti į negaluojančius katinus, atlikti visus reikiamus tyrimus ir paskirti tinkamiausią gydymą.

Kaip apsaugoti katę nuo vėmimo?

Begemoto veterinarijos gydytojai mylintiems kačių šeimininkams rekomenduoja katę nukirminti bent kartą per pusę metų, kasmet skiepyti katę nuo virusinių ligų, naudoti papildus nuo kailio sąvėlų ir šerti kokybišku pašaru. 

Profesionali ir kasmetinė augintinio apžiūra pas veterinarijos gydytoją užtikrina kokybišką ir ilgą jūsų katės gyvenimą. 

Mylintys katinų šeimininkai dažnai veterinarijos klinikos duris atveria su viduruojančiu katinu nešioklėje. Augintinių šeimininkai dažnai klausia kodėl jų katė viduriuoja ir kaip jai galima padėti?

Kačių viduriavimą galima skirstyti į ūmų (staigų) ir lėtinį

Ūmus viduriavimas dažniausiai prasideda staigiai, išmatos būna labai vandeningos, stipraus kvapo bei šviesios spalvos. Jeigu jūsų katė viduriuoja ūmiai daugiau nei 4 valandas – Jums kuo skubiau reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Lėtinis katinų viduriavimas dažniausiai kyla kaip antrinis vidaus organų ligų simptomas. Lėtinis kačių viduriavimas pasireiškia retais, pasikeitusios spalvos ir konsistencijos išmatų epizodais ir gali trukti ilgą laiką. Pastebėjus katės lėtinio viduriavimo požymius, kurie trunka ilgiau nei savaitę, kreipkitės į veterinarijos gydytoją, nes problema gali būti kur kas gilesnė nei įsivaizduojate.

Kodėl katinas viduriuoja?

Katės viduriuoja dėl keliasdešimt skirtingų priežasčių. Dažniausiai veterinarijos klinikoje nustatomos priežastys kodėl katinas viduriuoja yra šios:

1.       Netinkama mityba – alergija pašarui

2.       Per perėjimas prie naujo pašaro katei

3.       Sugedęs parašas ar skanukas

4.       Žmonėms skirtas, prieskoniuotas „nuo stalo“

5.       Apsinuodijimas augalais arba toksiškomis medžiagomis

6.       Virškinamojo trakto parazitai

7.       Virusiniai ir bakteriniai susirgimai. Virusiniais susirgimai dažnai serga neskiepytos katės.

8.       Inkstų, kepenų, kasos ligos

9.       Onkologiniai susirgimai

10.    Stresas

Katės tikrai moka slėpti savo sveikatos problemas ir kiekvienas katinų augintojas turėtų žinoti savo augintinio rutiną gan gerai, kad pastebėtų menkiausius pasikeitimus iš karto. Kaskart sunegalavus katinui veterinarijos gydytojai klausia šeimininkų apie katino energiją, ėdimą, lakimą, tuštinimosi kiekį, laiką ir išmatų formą.

Katinas viduriuoja. Ką daryti?

Pirmiausia ką galite padaryti, tai patikrinkite ar jūsų katės maistas nėra pasibaigusio galiojimo, ypač jei perkate didesnius pašaro maišus.

• Pabandykite prisiminti ką katė galėjo suvalgyti per paskutines kelias dienas. 
• Patikrinkite ar nėra apkandžioti jūsų naminiai augalai.
• Išmatose patikrinkite ar nėra parazitų.
• Užtikrinkite katei lengvai prieinamą, didesnį kiekį švaraus vandens.
• Stebėkite katės elgesį, ar ji netapo vangesnė, ar jos pilvas neskausmingas, ar nevemia, ar ėda ir laka pakankamai.

Jei jūs auginamas mažas kačiukas viduriuoja nelaukite ir kreipkitės į veterinarijos kliniką. Maži katinėliai yra labai jautrūs, bet kokiam virškinamojo trakto sutrikimui ir taip pat jauni kačiukai yra imlesni virusinėms ligoms, nes būna pilnai nesusiformavęs jų imunitetas.

Ką duoti katei nuo viduriavimo?

Katino viduriavimui gydyti nepatartina be veterinarijos gydytojo konsultacijos naudoti namų vaistinėlėje esančių vaistų. Visus medikamentus ką duoti katei nuo viduriavimo geriausiai parenka patyrę veterinarijos gydytojai, atlikę reikiamus tyrimus. Tiksli diagnostika ir gydymas – efektyviausias būdas katės gyvenimą vėl paversti kokybišku.

Dažnu atveju atvykus su viduriuojančia kate į veterinarijos kliniką tenka užtrukti ilgiau, nes augintiniai būna dehidratavę. Norint atstatyti augitinio bendrą būklę, elektrolitų bei skysčių netekimą be paskirto medikamentinio gydymo, katinui tenka lašinti lašinę. Dėl šios priežasties svarbu katei suviduriavus įsitikinti ar katė geria ir nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Kaip apsaugoti katiną nuo viduriavimo?

Tinkamai rūpinkitės ir mylėkite savo augintinį. Norint užtikrinti ilgą ir kokybišką augintinio gyvenimą laiku skiepykite kates, bent kartą į šešis mėnesius sušerkite tabletę nuo kirminų, maitinkite ją tik specialiai katėms skirtu maistu, neduokite pieno produktų (kad ir kaip katės juos mėgsta).

Kada reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją?

Sveikas katinas tuštintis turėtų kartą ar du per parą tvirtos konsistencijos išmatomis. Jei staiga pasikeitė išmatų konsistencija – ji tapo tiršta, gleivėta, vandeninga, tai ženklas, kad jūsų katinui atsirado sveikatos sutrikimų. Katinas viduriuoja tada kai turštinasi daugiau nei 3 kartus per dieną ir išmatų forma, spalva ar kvapas būna pasikeitęs.

Visi šunų šeimininkai nori sveiko, laimingo ir energingo augintinio. Be kasdieninės priežiūros, šunų skiepų, nukirminimo, dresūros labai svarbi yra ir šunų mitybą. Tinkama šuns mityba gali užtikrinti kokybišką ir ilgą šuniuko gyvenimą.

Kaip šunų mityba skirstoma veterinarijos pasaulyje?

• Šuns mityba sausu visaverčiu pašaru
• Šuns mityba – BARF, kurios metu augintinis reikiamas maistines medžiagas gauna ne tik iš mėsos, bet ir iš daržovių, uogų bei vaisių
• Šuns mityba žalia mėsa – RAW

Renkantis tinkamiausią mitybos principą šunims labai svarbu laikytis rekomenduojamų normų, kad augintinis gautų visas reikalingas maistines medžiagas. Kaip ir žmonių mityboje, šunų mityboje labai svarbus balansas tarp gaunamo pašaro kiekio, amžiaus bei fizinio aktyvumo. 

Taip pat labai svarbu užtikrinti augintiniui tinkamą švaraus vandens kiekį bei, kad gaunamas pašaras būtų tinkamas vartoti (nepagedęs).

Sausas pašaras šunims

Renkantis sausą pašarą šunims labai svarbu atkreipti dėmesį į jo sudėti. Didžiąją dalį pašaro sudėties turi sudaryti mėsą ir ji turi būti nurodyta pirmuoju numeriu sudėties pašare. 

Dalis žinomiausių sauso pašaro gamintojų pašarus skirsto į tris klases: 

• economy
• premium
• super premium 

Skirtingų klasių pašarai rodo mėsos ir grūdų bei kitų priedų santykį. Kuo didesnis mėsos kiekis sausame pašare, tuo aukštesnės klasės pašaras bus. Geriausia rinktis super premium ar premium klasės pašarą. Super premium klasės šunų pašare mėsos būna ne mažiau nei 50%.

Renkantis sauso pašaro mitybą savo augintiniui taip pat svarbu atkreipti kokios mėsos pagrindu pašaras yra pagamintas. Tai ypač svarbu, jei jūsų augintinis yra alergiškas tam tikriems mėsos baltymams.

Kada ir kaip šunis pratinti prie sauso pašaro?

Prie sauso pašaro patariame šuniukus pratinti nuo šešių-aštuonerių savaičių amžiaus. Tinkama šuns mityba užtikrins augintinio normalų ir sveiką vystymąsį. 

Šuniukus pratinti reikėtų pradėti nuo „puppy“ pašaro, vėliau nuo 8-12 savaičių amžiaus šuniuką reiktų pratinti prie „junior“ pašaro, o nuo metų šunį reikėtų pradėti šerti „adult“ suaugusiems šunims skirtu pašaru. 

Visos šunų mitybos dienos normos būna nurodytos ant kiekvienos pašaro pakuotės pagal suaugusio šuns svorį.

Dažniausiai visos veterinarinės dietos, dar kitaip vadinamos gydomaisiais šunų pašarais, yra sauso pašaro forma. Tačiau, labai svarbu žinoti tai, kad visi gydomieji pašarai yra gaminami pagal specialiąsias technologijas, kurių metu mėsos baltymai yra suskaidomi iki smulkių aminorūgščių, kad nesukeltų alergijų.

BARF šunų mityba

Nors šuo iš prigimties yra mėsėdis plėšrūnas, tačiau analizuojant laisvėje gyvenančių vilkų mitybą mokslininkai ne kartą jau atkreipė dėmesį, kad vilkai yra mėgėjai skanauti įvairias uogas, žoleles ir kitą augaliją.

Šunų mitybos BARF (Biologically Appropriate Raw Food) principu į racioną įtraukiama ne tik žalia mėsa, bet ir daržovės, uogos ir vaisiai. Iš mėsos BARF mitybos metu šuo gauna daug baltymų bei kitų maistinių medžiagų, o iš daržovių, uogų bei vaisių, šuo papildomai gauna imuninei sistemai naudingų medžiagų, kurių nėra jokiuose kituose mitybos šaltiniuose. 

Taip pat augalinės kilmės maisto produktai šunų mitybą papildo antioksidantais, skaidulomis, magniu, kalciu, kaliu, vitaminu C bei B, kitais labai svarbiais vitaminais organizmui.

Lapiniuose žalumynuose (vėlgi, čia nepakeičiami špinatai) yra daug magnio, kurio dažnai trūksta šeriant RAW mityba. Taip pat labai svarbus BARF mitybos privalumas, kad daržovės ir uogos padeda išlaikyti tinkamą rūgštingumo ir šarmingumo balansą.

BARF šunų mitybos gamintojai dienos normą nurodo kaip ir sauso pašaro gamintojai pagal šuns amžių, svorį bei aktyvumą ant pakuotės. Norint užtikrinti gyvūno laimę ir sveikatą labai svarbu laikytis rekomendacinių normų, kad išvengti maistinių medžiagų trūkumo bei pertekliaus.

RAW šuns mityba

RAW šunų mityba mūsų keturkojus gražina į jų protėvių laikus, kai bandoma atkartoti vilkų mitybą gamtoje. RAW mitybos principai, tai šuns šėrimas mėsa ir jos subproduktais. Tačiau, toks mitybos principas iš veterinarinės pusės dažnu atveju būna klaidingas, ypač tada kai tokią mitybą sudėlioja ne RAW mitybos specialistai.

Augintinį šeriant RAW mityba mėsa nėra pjaustoma – šuniui sudaromos sąlygos maitintis kuo natūraliau, kramtyti, graužti ir pan., tai yra labai naudinga šuns dantims.

Didžiausias RAW šunų mitybos minusas – „mėsos sindromas“ (kalcio trūkumas). Dėl to labai svarbu atkreipti dėmesį, kad tokio tipo mitybą turi sudaryti 80 proc. mėsos (įskaitant kai kuriuos subproduktus, tokius kaip širdis), 10 proc. organų (subproduktų, kurių pusę sudaro kepenys), 10 proc. mineralinių miltelių ir kartais kiaušiniai.

Renkantis RAW šunų mitybos principą taip pat labai svarbu užtikrinti baltymų, angliavandenių, riebalų bei mikro ir makro elementų kiekį kasdienybėje. Veterinarijos gydytojai pataria tokį mitybos principą pasirinkusius šeimininkus atlikti kasmetinę augintinio sveikatos patikrą bei kraujo tyrimus, kad būtų aišku ar augintinio mityba visavertė.

Produktai bei jų priedai, ko negalima duoti šunims

1.     Alkoholis

2.     Avokadas

3.     Razinos ir vynuogės

4.     Šokoladas

5.     Kofeinas

6.     Cukrus ir ksilitolis

7.     Druska

8.     Mielės

9.     Kokosas

10.  Makadamijos riešutai

11.  Citrusiniai vaisiai

12.  Česnakas ir svogūnas

13.  Riebūs pieno produktai

14.  Kaulai

Didžiausios šuns mitybos klaidos

• Netinkamas kalcio ir fosforo santykis racione, kuris sutrikdo kaulų vystymąsi;
• Skanėstai bei šuns gaunamas maistas nuo stalo yra per sūrūs ir per riebūs;
• Bendras ir ilgalaikis mineralų ir vitaminų trūkumas.

Daugelis šeimininkų nesusimasto, kad šuns ir žmogaus virškinamasis traktas skiriasi ir tai kas tinka žmonėms, gali būti netinkama arba net nuodinga šunims. Skirtingi šunų mitybos būdai parenkami ir indvidualiai, atsižvelgiant į šuns turimas alergijas bei virškinamojo trakto jautrumą. 

Ar šunims galima duoti kaulus?

Visada labai daug diskusijų kelianti tema, ar šunims galima duoti kaulus? Daugelis veterinarijos gydytojų – gastroenterologų turi bendrą nuomonę. Jie kaulų nerekomenduoja šunims, o tam pateikia net kelias priežastis. 

Žali mėsos kaulai nėra labai maistingi. Žalių mėsos kaulų atplaišos gali sužaloti ne tik burną, bet ir visą virškinamąjį traktą. Taip pat kaulai gali užstrigti stemplėje, skrandyje ar žarnose. 

Dažnu atveju nesėkmingas kaulų davimas šunims pasibaigia veterinarijos klinikos operacinėje, kai chirurginės procedūros metu bandoma pašalinti įstrigusią kaulo dalį.

Ar galima šuniui duoti varškės?

Pieno produktai dažniausiai šunims sukelia vėmimą ir viduriavimą dėl juose esančios laktozės. Veterinarijos gydytojai pataria vengti daug laktozės turinčių produktų augintinio mityboje ir geriau rinktis raugintus pieno produktus, nes dažnu atveju juose būna mažiau laktozės. 

Varškę šunims duoti galima. Taip pat šunims galima duoti kefyrą, natūralų jogurtą. Labai svarbu, kad šie produktai būtų be pridėtinio cukraus ar kitų priedų. 

Veterinarijos gydytojai pataria vengti riebių pieno produktų šunų mityboje. Riebus maistas gali sukelti kepenų bei kasos problemas įvairaus amžiaus šunims. Renkantis liesus, be priedo pieno produktus šunims, padidinsite savo augintinio baltymų kiekį racione bei duosite natūralių gerųjų bakterijų žarnynui.

Kada kreiptis į veterinarą dėl šuns mitybos?

Veterinarijos klinika Vilniuje Begemotas ir jo personalas, primena, kad iškilus klausimui apie šuns mitybą ar pamačius, kad šuo suėdė nedidelį kiekį jam nenaudingo ar nuodingo maisto produktų – reikia skubiau konsultuotis su veterinarijos gydytoju. 

Begemoto veterinarinės medicinos centre taikomi visi inovatyviausi ir moderniausi apsinuodijimo gydymo metodai, kad būtų užtikrintas lengviausias ir greičiausias atsistatymas, koks tik įmanomas pagal augintinio būklę.

Dažnas asmuo atėjęs į veterinarijos kliniką gruodžio mėnesį klausia gydytojų kaip padėti savo augintiniams ramiau reaguoti į stresą sukeliančius garsus. Mažieji ar didieji mūsų keturkojai draugai – šunys bei katės dažniausiai fejerverkų itin nemėgsta, o kai kurie paniškai bijo.

Naujųjų metų naktis – daug streso kelianti naktis mūsų augintiniams. Nepaslaptis, kad daug gyvūnų naujųjų metų naktį itin bijo fejerverkų.

Nors daugelis didmiesčių jau apribojo pirotechnikos gaminių pardavimus ir naudojimą, tačiau vis dar pasitaiko fejerverkų mėgėjų naujųjų metų šventimo išvakarėse bei naktį. Taigi, kaip galime padėti savo auginatiniams?

Ką daryti jei augintinis bijo fejerverkų?

Pati svarbiausia pagalbos dalelė paniškai bijančiam augintiniui – šeimininko ramybė ir buvimas šalia. Jeigu jūsų katė ar šuo paniškai bijo fejerverkų, nepalikite jų vienų namuose. Į visus pašalinius garsus reaguokite pozityviai, pagirkite savo augintinį už drąsą, nuraminkite jį apsikabindami ar glostydami. 

Augintinis patyręs stresą gali keistai arba neįprastai egltis, tad nebauskite jo. Dažniausiai dingus streso dirgikliui augintinio elgesys vėl grįš į normos ribas. Tai Jums padės išsaugoti stiprų tarpusavio ryšį.

Pratinimas ir namų jaukumas

Galite iš anksto pradėti pratinti augintinį prie fejerverkų garsų ir vaizdų per televizorių vis paleisdami namuose skirtingus vaizdus bei garsus, primenančius naujųjų metų išvakarėse girdimus ir matomus vaizdus pro langą, ir po truputį juos garsindami.

Labai svarbus šeimininkų elgesys. Jei jūsų katė ar šuo bijo fejerverkų sukurkite jiems namuose saugią aplinką, kurioje nesimatytų šviesų arba kuo mažiau būtų sproginėjimo garsų. 

Pasivaiksčiojimai

Taip pat labai svarbu nesusivėlinti išeiti į lauką su savo keturkojais šeimos nariais. Jeigu šuo paniškai bijo fejerverkų jau geriau išeiti su juo į lauką, kai yra mažiausia tikimybė, kad gali būti paleisti pirotechnikos gaminiai. 

Tai gali būti ankstyvas vakaras arba labai ankstyvas rytas, kai visi šventimai dar neprasidėjo arba jau nurimo.

Augintinio mityba

Labai svarbus kitas etapas – augintinio valgymo laikas. Venkite duoti pašarą prieš pat naujus metus. Geriau pašerti savo augintinį likus porai valandų iki naujųjų metų. Sukilęs stresas gali sutrikdyti tinkamą maisto virškinimą ir pasisavinimą, tad augintinis gali apsivemti, suviduriuoti arba tiesiog atsisakyti ėsti.

Veterinarinė saugumo pagalba bijantiems fejerverkų

Kartais iki nelaimės būna tik vienas žingsnis, tad apsauga – gėdos nedaro. Kartais net ir patys paklusniausi augintiniai patyrę stresą elgiasi nepaaiškinamai ir gali pabėgti. 

Ženklinimas

Veterinarijos gydytojai primena, kad norint užtikrinti savo vidinę ramybę bei augintinio sveikatą, reikia nepamiršti ženklinti savo gyvūno bei registruoti jį duomenų bazėje arba veterinarijos klinikose patikrinti ar duomenų bazėse esantys duomenys apie jūsų kontaktinę informaciją yra teisingi bei aktualūs. 

Taip pat primename, kad visa informacija esanti duomenų bazėje yra saugoma, tad ją patikrinti galime tik nuskaitę augintinio poodyje esančią mikroschemą veterinarijos klinikoje. Telefonu ši informacija nėra tikrinama.

Raminantys medikamentai

Veterinarijos gydytojai didelį stresą ir baimę išgyvenančius augintinius pataria prieš naujųjų metų naktį apraminti medikamentais. Veterinarijos klinikoje Begemotas galite įsigyti ne tik raminančių preparatų tablečių ar kapsulėmis, bet ir raminančių feromonų, kurių pagalba namuose sukurti ramią ir saugią aplinką. 

Raminantys feromonai – tai specialus skystis, kuris parduodamas kartu su difuzoriumi, padeda augintiniams išlaikyti emocinį stabilumą ir erdvinę orientaciją.

Veterinarijos gydytojai pabrėžia, kad labai svarbu nereceptinius raminančius preparatus naudoti iš anksto. Raminančias tabletes ir kapsules reikėtų pradėti naudoti likus 4-5 dienoms iki naujųjų metų išvakarių, o fermonus patariama namuose pradėti naudoti maždaug savaitę iki artėjančio streso. 

Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į preparatų dozavimą. Negalima viršyti veterinarijos gydytojo paskirtos dozės, o kilus papildomiems klausimams visada galite konsultuotis su veterinarijos gydytoju Begemote atvykus arba paskambinus telefonu.

Kada kreiptis į veteterinarijos kliniką pagalbos?

Jeigu jūsų augintiniui nepadėjo nei vienas aukščiau nurodytas būdas ar preparatas, visad laukiame rūpestingų šeimininkų su augintiniais klinikoje. Šunims ir katėms, kuriems baimė yra paniška ir kelia sveikatos sutrikimų, galima paskirti ir receptinius raminančius preparatus. Tačiau tai gydytojas gali padaryti tik išsamiai apžiūrėjęs gyvūna ir pakonsultavęs šeimininką.

Begemoto veterinarinės medicinos centras pataria šunimis ir katėmis, paniškai bijančiais fejerverkų, pasirūpinti iš anksto. Konsultacijai registruokitės jau dabar telefonu +370 677 95077 arba internetu.

Veterinarijos gydytojai dažnai susiduria su šeimininkais, kuriems kyla klausimas „kodėl šuo dreba?“. Toliau pateikiame kelias priežastis ir išeitis, kaip sumažinti drebėjimą šunims bei kada svarbu kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Šaltis

Jei pastebėjote, kad jūsų šuo dreba neskubėkite nerimauti. Drebėjimo, tirtėjimo ir virpėjimo priežastys gali būti ir netokios jau baisios. Šuo drebėti gali dėl to, kad turi trumpą kailį, neturi poplaukio, o lauko arba patalpos temperatūra yra žema. 

Šunys dreba, taip pat kaip ir mes, žmonės, kai jiems šalta. Jei gyvenate ypač šaltame klimate verta investuoti į šuniuko striukę ar paltą. Taip pat labai svarbu jei turite mažą ar plonakailį šuniuką – neleiskite jiems būti per ilgai lauke. 

Retais atvejais jei šunys per ilgai būna šaltame ore, gali prasidėti hipotermija (t.y. būsena, kai organizmo temperatūra nukrinta iki žemesnės nei reikalinga palaikyti organizmo metabolizmą ir funkcionavimą). 

Jei pastebėjote, kad jūsų šuo dreba ir yra vangus, nedelsiant kreipkitės į veterinarą.

Stresas

Taip pat šuo drebėti gali ir dėl išgąsčio arba streso. Dažnu atveju šunys dreba ir lekuoja (kvėpuoja iškišę liežuvį) dėl sukelto streso ar nerimo. Jei jūsų šuo bijo fejerverkų ar kitų stiprių garsų – juos išgirdęs šuo gali reaguoti drebėdamas. Neretai šunys jaučia stresa, kai „jų aplinkoje“ vyksta neįprasti ir nauji dalykai.

Jei šuo patiria stiprų stresą dėl garsų, patariame pasitarti su veterinarijos gydytoju. Veterinarai gali išrašyti jūsų šuniui vaistų streso mažinimui, kuriuos galėsite duoti esant reikalui arba prieš stresą sukeliančius įvykius, ypač naujųjų metų išvakarėse.

Džiaugmas

Kartais šuo dreba ir iš džiaugsmo. Jei pastebėjote, kad šuo dreba Jums grįžus iš darbo ar ilgesnio laiko atskirai, nesijaudinkite, tai dalis džiaugsmo ir teigiamų emocijų išreiškimo. Tai yra natūrali šuns kūno reakcija, kurios metu naudojamas energijos perteklius siekiant nusiraminti.

Ligos ir skausmas

Jei pastebite, kad šuo dreba ne dėl streso ar žemos aplinkos temperatūros, tuomet sunerimti reikėtų. Dažnu atveju šuo dreba dėl apsinuodijimo, sužalojimo, esant imunodeficito sutrikimams, virusinėms arba kitokio pobūdžio ligoms. Dėl šių drebėjimo priežasčių svarbu pasirodyti veterinarijos gydytojams.

Drebulys šunims gali pasireikšti kaip skausmo požymis. Dažniausiai skausmas ir drebėjimas būna susijęs dėl sąnarių ligų – artrito. Ypač artritas galinėse kojose sukelia galinių kojų drebėjimą šunims.

Drebulys po fizinio aktyvumo

Kartais šunų šeimininkai sunerimsta kai jų augintinis pradeda drebėti vėlyvą vakarą, tačiau didelio nerimo čia neturėtų būti jeigu dienos metu su augintiniu žygiavote, dalyvavote intensyvioje dresūros ar kitokio pobūdžio treniruotėje.

Dažnu atveju šuo gali drebėti po didėlio fizinio aktyvumo vakarais ar kitos dienos rytą. Taip nutinka dėl padidintos raumenų inervacijos, raumenų nuovargio ar išsiskyrus “pieno rūgštims”, laktatams. Šuo gali drebėti dėl kilusio raumenų skausmo, jeigu nėra pratęs prie didesnio aktyvumo arba labai aktyvus būna retai.

Nerimauti nereikėtų jeigu tai vyksta dvi pirmas paras po intensyvios sportinės veiklos. Padėti savo augintiniui galite lengvais pasivaikščiojimais, bet geriau trumpesniais ir dažnesniais. Jei šuo dreba ilgiau, reikėtų pasitarti su veterinarijos gydytoju.

Labai svarbu nepamiršti, kad fizinis aktyvus augintiniui turi būti reguliarus pagal jo fizines galimybes arba didinant fizinį aktyvumą palaipsniui. Dėja, bet intensyvūs fiziniai užsiėmimai ar pratimai neparuoštam šuniui gali sukelti ne tik drebėjimą, bet ir rimtas ortopedines ligas. 

Šuo dreba miego metu

Kartais veterinarijos klinikoje šeimininkai su nerimu kalba apie šuns drebėjimą miego metu. Tačiau, kaip ir žmonės, šunys sapnuoja. Šuo gali drebėti ir sapnuodamas sapną.

Sapnuodami šunys ne tik dreba, bet ir inkščia, gali net suloti. Šuns drebėjimas miego metu gali būti susijęs su organizmo atsipalaidavimu ir šuns miego fazių pasikeitimu (iš būdravimo į gilų miegą ir atvirkščiai).

Jeigu tai būna be papildomų nerimą galinčių sukelti simptomų, nerimauti nereikėtų. Veterinarijos gydytojui vertėtų pasirodyti tuomet jeigu augintinis miego metu ne tik dreba, bet ir šlapinasi, tuštinasi ar seilėjasi. Tokie miego metu pasireiškiantys sutrikimai gali būti rimtesnių problemų simptomai.

Šuo dreba po narkozės

Kartais po ar prieš chirurgines procedūras yra pastebimas šunų drebėjimas. Taip nutinka, nes bendrąją kūno nejautrą – narkozę, suteikiantys vaistai veikia gyvūnų termoreguliacijos centrą jų smegenyse. Dažniau šuo dreba po chirurginės procedūros, kai bando pabusti iš bendrosios nejautros.

Veterinarinės medicinos centras Begemotas siūlo mažiau termoreguliacinį centrą veikiantį bendrosios nejautros būdą – inhaliacinę narkozę. Inhaliacinės narkozės metu naudojami vaistai pasišalina greičiau iš organizmo ir taip šuo ar katinas atsibunda žymiai greičiau, tad jų termoreguliacinis centras nėra taip ilgai veikiamas vaistų.

Kada dėl šuns drebulio vertėtų kreiptis į veterinarą?

Jei drebėjimas tęsiasi ilgiau nei valandą ir/ar kartu pasireiškia ir kiti simptomai – kaip vėmimas, gali būti sunkios ligos požymis, tad veterinaras būtinai turėtų apžiūrėti jūsų augintinį nedelsiant. Taip pat svarbu kreiptis į veterinarijos gydytoją, jei šuo dreba ir lekuoja, dreba ir nevalgo, nuo drebėjimo pradeda traukuliuoti, vemti, seilėtis, viduriuoti ir būna apatiškas.

Jeigu jūsų šuniukas dreba ir tai nėra dėl šalčio ar streso, būtina pasirodyti veterinarijos gydytojui. Dažnai šuniukams drebulys pasireiškia esant virusiniams susirgimams, kuriais susirgti gali pilnai nepaskiepijus šuniuko arba užsikrėtus virusine liga kai nebūna susiformavęs imunitetas. 

Begemoto veterinarijos gydytojai, visada maloniai konsultuoja visus rūpestingus šeimininkus. Paskambinę telefonu arba užsiregistravę internetu gausite visą reikiamą informaciją, kurią Jums suteiks tikri veterinarijos srities profesionalai. 

Taip pat Begemoto veterinarinės medicinos centre kilus apsinuodijimo ar ligos rizikai Jūsų augintiniui bus atlikti tikslingi ir reikalingi tyrimai bei paskirtas gydymas. Veterinarijos gydytojai Begemote užtikrins augintinių laimę bei sveikatą.