Šunų epilepsija: simptomai, gydymas ir ką daryti priepuolio metu

Šunų epilepsija – viena iš dažniausių nervų sistemos ligų, kuria serga apie 3–5 % visų keturkojų.¹ Tai lėtinė būklė, kai šuniui pasireiškia pasikartojantys priepuoliai (traukuliai). Nors šunų epilepsija gali atrodyti bauginanti, tinkamai diagnozavus ir gydant, augintinis gali gyventi pilnavertį, laimingą gyvenimą.

Svarbiausia – žinios, tinkama pagalba priepuolio metu ir glaudus bendradarbiavimas su veterinarijos gydytoju.

Kas yra šunų epilepsija?

Epilepsija šunims – tai smegenų veiklos sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys priepuoliai. Jie atsiranda, kai sutrinka pusiausvyra tarp jaudinančių ir slopinančių nervinių impulsų. Smegenų neuronai suaktyvėja per stipriai, kyla elektrinių impulsų „audra“, pasireiškianti traukuliais.

Priepuolis nėra atsitiktinis reiškinys – jei traukuliai šuniui kartojasi, tai jau laikoma epilepsija.

Epilepsijos formos ir priežastys šunims

Šunų epilepsija gali pasireikšti keliomis formomis, kurios priklauso nuo ją sukeliančių priežasčių:

• Pirminė (idiopatinė) šunų epilepsija – dažniausiai susijusi su genetika, pasireiškia jauniems (1–3 metų) šunims. Dažniau šia forma serga bigliai, belgų aviganiai, retriveriai, pudeliai, borderkoliai ir kt.  Tokie šunys, kuriems diagnozuota ši liga, neturėtų būti veisiami.
• Antrinė (simptominė) šunų epilepsija – atsiranda dėl smegenų pažeidimų (auglių, traumų, insulto, hidrocefalijos (dar kitaip vadinamos galvos smegenų vandenės).
• Reaktyvioji šuns epilepsija – sukelta išorinių/aplinkos veiksnių: apsinuodijimo, šunų diabeto komplikacijų, kepenų ar inkstų ligų, infekcijų (pvz.: šunų maras) ar erkių pernešamų ligų (pvz.: babeziozė arba anaplazmozė).

Kaip atpažinti šunų epilepsijos simptomus?

Šunų epilepsijos simptomai gali būti įvairūs – nuo vos pastebimų elgesio pokyčių iki stiprių traukulių. Šeimininkui svarbu laiku atkreipti dėmesį į ankstyvus požymius.

Dažniausi ankstyvieji šunų epilepsijos požymiai

Įprastai pirmieji ženklai pasireiškia dar prieš priepuolį. Štai keli dažniausi simptomai:

• Neramumas, nerimo priepuoliai.
• Staigūs elgesio pokyčiai (slėpimasis, dėmesio ieškojimas).
• Padidėjęs seilėtekis.
• Neįprastas žvilgsnis.

Kaip atrodo šuns epilepsijos priepuolis? Etapai ir požymiai

Šuns epilepsijos priepuolis dažniausiai vyksta keliais etapais, kuriuos galima nesunkiai atpažinti:

1. Priešepilepsinė fazė – šuo tampa neramus, ieško dėmesio arba slepiasi, dažnai pastebima kelios valandos iki priepolio.
2. Epilepsijos aura – prasideda keliomis sekundėmis ar minutėmis prieš traukulius; ryškūs elgesio pokyčiai.
3. Priepuolio fazė – šuo gali kristi ant šono, trūkčioti kojomis, gausiai seilėtis, prarasti sąmonę, kartais pasišlapinti.
4. Poepilepsinė fazė – šuo būna išsekęs, nesiorientuoja aplinkoje, kartais agresyvus ar labai alkanas.

Kada priepuolis tampa pavojingas? 

Status epilepticus – ypatingai pavojinga būklė, kai priepuolis trunka ilgiau nei 2 minutes arba traukuliai kartojasi be pertraukos. Tokiu atveju būtina nedelsiant kreiptis į veterinarą.

„Begemoto“ veterinarijos klinika priima tokius pacientus be eilės. Skubios pagalbos atveju, kreipkitės mūsų kontaktais. 

Generalizuoti ir židininiai priepuoliai

Svarbu žinoti ir tai, kad ne visi šunys sergantys epilepsija patiria stiprius viso kūno traukulius. Priepuoliai skirstomi į:

• Generalizuotus, kurie apima abi smegenų puses, dažnai su šuns sąmonės netekimu – alpimu) 
• Židininius, kurie atsiranda tik tam tikroje smegenų dalyje – gali pasireikšti snukio raumenų trūkčiojimu, mirksėjimu ar pasikartojančiais keistais elgesio epizodais. Kartais židininiai priepuoliai pereina į generalizuotus.

Šeimininko stebėjimų svarba

Labai svarbu, kad šeimininkas fiksuotų priepuolių eigą. Jei įmanoma, nufilmuokite šunį priepuolio metu. Tai suteikia veterinarui tikslią informaciją ir padeda parinkti tinkamą gydymą.

Ką daryti, jei šuniui prasideda traukuliai?

Šuniui traukuliai atrodo gąsdinančiai, tačiau svarbiausia – neprarasti ramybės ir tinkamai sureaguoti. Yra keli aiškūs žingsniai, kurie padeda apsaugoti šunį nuo susižalojimų.

Pirmoji pagalba priepuolio metu

Šie veiksmai gali padėti sumažinti riziką ir palengvinti būklę priepuolio metu:

• Patraukite aplinkinius daiktus, kad šuo nesusižeistų.
• Po galva pakiškite minkštą audinį.
• Užtikrinkite, kad šuo galėtų laisvai kvėpuoti.
• Stebėkite laiką – tai svarbi informacija veterinarui.

Jeigu priepuolis trunka ilgiau nei 2 minutes arba kartojasi kelis kartus iš eilės – nedelsiant kreipkitės į veterinarą.

Ko vengti priepuolio metu?

Labai svarbu žinoti ne tik ką daryti, bet ir kokių klaidų vengti. Šių veiksmų nereikėtų imtis:

• Neįkiškite rankų į šuns burną – jis gali netyčia sukąsti.
• Nebandykite jėga stabdyti traukulių.
• Nesudrauskite ir nepurtykite šuns.

Šunų epilepsijos gydymo galimybės ir veterinaro pagalba

Šunų epilepsija yra lėtinė liga, todėl jos gydymas orientuotas ne į visišką išgydymą, o į priepuolių kontrolę ir šuns gyvenimo kokybės užtikrinimą.

Vaistai ir ilgalaikė priežiūra

Antiepilepsiniai vaistai (fenobarbitalis, kalio bromidas, diazepamas) – tai šunų epilepsijos vaistai, kurie padeda sumažinti priepuolių dažnį ir intensyvumą. Medikamentinį gydymą gali paskirti tik licencijuotas (-a) veterinarijos gydytojas (-a).

• Gydymas yra ilgalaikis, visam gyvenimui. Paprastai gydymas taikomas visą šuns gyvenimą, o vaistų dozės gali būti koreguojamos pagal gyvūno reakciją ir amžių.  
• Svarbu reguliariai tikrinti šuns sveikatą ir koreguoti vaistų dozes.

Veterinarijos gydytojai rekomenduoja vesti priepuolių dienoraštį, kuriame pažymėtumėte datą, trukmę, požymius. Tai dažnai padeda matyti kokie tipo priepuoliai ir kokie aplinkos dirgikliai gali sukelti traukulius.

Svarbiausia – nenutraukti vaistų savavališkai, nebijoti klausti veterinaro ir nuolat sekti gyvūno būklę.

Gyvenimo būdo pokyčiai šuniui su epilepsija

Be vaistų, svarbi ir tinkama kasdienė priežiūra. Ji gali padėti sumažinti priepuolių riziką:

• Reguliari mityba ir pasivaikščiojimai.
• Vengti streso, pervargimo, perkaitimo.
• Nepamiršti profilaktinių sveikatos patikrinimų.

Situacijos, kada dėl šuns epilepsijos, būtina skubiai kreiptis į veterinarijos kliniką

Būtina nedelsiant atvykti į veterinarijos kliniką, jei:

• Priepuolis trunka ilgiau nei 2 minutes;
• Priepuoliai kartojasi tą pačią dieną;
• Šuo po priepuolio neatgauna budrumo, būna apatiškas;
• Atsiranda naujų simptomų (pvz., paralyžius, vėmimas, stiprus silpnumas).

Gyvenimas su šunų epilepsija

Šuns epilepsija nėra gyvenimo nuosprendis – tai iššūkis, kurį galima suvaldyti. Glaudus ryšys tarp šeimininko ir augintinio, kantrybė ir medicininė priežiūra leidžia mėgautis šviesiomis dienomis, net jei retkarčiais pasitaiko „juodųjų dienų”. 

Begemoto veterinarijos klinikoje patyrę veterinarijos gydytojai diagnozuoja, gydo ir padedame gyventi visavertį gyvenimą šunims, sergantiems epilepsija. Registruokitės vizitui mūsų klinikoje – kartu rasime geriausią sprendimą Jūsų augintiniui.

¹ BMC Veterinary Research, 2015.