Uncategorized

Kačių akių sveikata yra itin svarbi ne tik dėl regėjimo, bet ir dėl bendros jų gerovės. Kaip ir kitiems gyvūnams, akys yra jautri ir lengvai pažeidžiama kūno dalis, o įvairios kačių akių ligos gali sukelti diskomfortą, skausmą ar net rimtesnių sveikatos problemų.

Katinai yra linkę į įvairias akių ligas, kurios, nesant tinkamo gydymo, gali pablogėti ir net sukelti rimtesnių komplikacijų, įskaitant aklumą. Šiame įraše aptarsime dažniausias kačių akių ligas, kačių akių uždegimą, gydymo metodus bei akių lašų naudojimą.

Dažniausiai pasitaikančios kačių akių ligos

Kačių akių ligos gali būti įvairios ir apimti tiek infekcines, tiek genetines problemas. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių kačių akių ligų:

1. Konjunktyvitas – tai vienas dažniausių nustatomų kačių akių ligų. Konjunktyvitas pasireiškia akies gleivinės (konjunktyvos) uždegimu. Simptomai gali būti paraudimas, patinimas, per didelė ašarų gamyba ir pūlių atsiradimas. Šią ligą dažniausiai sukelia bakterinės arba virusinės infekcijos, tačiau kartais konjuktyvitas gali būti ir alerginės kilmės. Jei liga negydoma, uždegimas gali pereiti į lėtinę stadiją ir sukelti rimtesnius pažeidimus akies audiniams.
2. Ragenos opa – tai ragenos pažeidimas, kuris gali atsirasti dėl traumos, infekcijos ar kačių akių sausumo. Ragenos opa sukelia stiprų skausmą, akys gali tapti jautrios šviesai, o regėjimas gali pablogėti. Be gydymo, opa gali gilėti ir sukelti rimtesnių komplikacijų, todėl greita veterinarinė pagalba yra būtina.
3. Katarakta yra dažna kačių akių liga, susijusi su akių lęšiuko drumstumu. Ši liga dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus katėms, tačiau gali būti ir paveldėta. Katarakta trukdo šviesai patekti į akį, todėl gyvūnas mato blogiau arba visai praranda regėjimą. Operacinis gydymas gali padėti pašalinti kataraktą ir atkurti regėjimą.
4. Glaukoma yra liga, kai akyje padidėja spaudimas, kuris gali pažeisti regos nervą ir sukelti negrįžtamą regėjimo praradimą. Katės, sergančios glaukoma, gali patirti akių skausmą, akies paraudimą ir net padidėjusį akies obuolį. Glaukoma reikalauja neatidėliotinos veterinarinės intervencijos, nes liga gali greitai progresuoti.
5. Ragenos uždegimas (keratitas) – tai ragenos uždegimas, kuris gali būti sukeltas traumų, infekcijų ar autoimuninių ligų. Ši kačių akių liga dažnai sukelia drumstą akių išvaizdą ir sumažina regėjimą. Gydant svarbu nustatyti uždegimo priežastį ir pradėti tinkamą terapiją.

Kačių akių uždegimas

Kačių akių uždegimas gali kilti dėl įvairių priežasčių, įskaitant bakterines, virusines ar grybelines infekcijas, alergines reakcijas ar akių traumas, autoimunines ligas.

Dažniausiai pasitaikanti uždegimo forma yra konjunktyvitas, tačiau taip pat dažnai veterinarijoje nustatomos ir kitos kačių akių uždegimo tipai –  keratitas, uveitas (vidinės akies dalies uždegimas) bei akių vokų uždegimas (blefaritas).

Simptomai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį

• Padidėjęs ašarų išsiskyrimas arba pūlių susidarymas
• Akies vokų patinimas ar paraudimas, primerktos akys
• Katės akys tampa jautrios šviesai
• Padidėjęs akių trynimas letenomis
• Akių drumstumas ar neįprasta spalva
• Elgesio pokyčiai – katė gali tapti vangia ar agresyvi dėl skausmo

Jei pastebite šiuos simptomus, būtina kreiptis į veterinarą. Kuo anksčiau nustatomos kačių akių ligos, tuo didesnė tikimybė sėkmingai išgydyti uždegimą ir išvengti komplikacijų.

Akių lašai katėms nuo uždegimo ir jų naudojimas

Akių lašai yra vienas iš dažniausių ir efektyviausių būdų gydyti kačių akių ligas, ypač infekcijas ar uždegimus. Akių lašai gali turėti antibakterinį, antivirusinį ar priešgrybelinį poveikį, taip pat gali būti naudojami skausmui mažinti ar akims drėkinti.

Nors akių lašai yra efektyvus gydymo būdas, juos reikia naudoti atsargiai ir tik veterinaro rekomendacija.

Pagrindiniai akių lašų katėms tipai

1. Antibakteriniai akių lašai katėms. Naudojami gydyti bakterines infekcijas, tokias kaip konjunktyvitas. Šie lašai slopina bakterijų dauginimąsi ir padeda sumažinti uždegimą.
2. Antivirusiniai lašai katėms. Virusinės infekcijos, tokios kaip kačių herpes virusas (FHV-1), gali sukelti akių ligas. Antivirusiniai lašai padeda slopinti viruso veikimą ir sumažinti ligos simptomus.
3. Priešuždegiminiai akių lašai katėms. Skirti mažinti akies audinių uždegimą ir skausmą. Dažnai naudojami po akių traumų ar operacijų.
4. Drėkinamieji akių lašai katėms. Jei katė kenčia nuo akių sausumo, gali būti naudojami drėkinamieji lašai, kurie padeda išlaikyti akių gleivinę drėgną ir sumažinti dirginimą.

Kodėl verta kreiptis į veterinarijos kliniką dėl kačių akių problemų?

Kačių akių ligos reikalauja ypatingo dėmesio ir profesionalios priežiūros, todėl vaistus skirti gali tik veterinarijos gydytojas. Netinkamai parinkti vaistai ar akių lašai gali ne tik nesuteikti naudos, bet ir pabloginti situaciją.

Pavyzdžiui, netinkamai vartojant antibiotikus, gali išsivystyti atsparumas, o klaidingai naudojami priešuždegiminiai vaistai gali užslopinti simptomus, bet neišgydyti pagrindinės ligos priežasties.

• Veterinaras, įvertinęs katės būklę, nustatys tikslią diagnozę.
• Parinks tinkamiausią gydymą, kuris gali apimti tiek vaistus, tiek specifinę priežiūrą.
• Taip išvengiama rimtų komplikacijų, tokių kaip regėjimo praradimas ar lėtiniai uždegimai. 

Kur kreiptis dėl kačių akių ligų?

„Begemoto“ veterinarijos klinika Vilniuje – tai moderni klinika, siūlanti platų paslaugų spektrą, įskaitant specializuotas akių ligų gydymo paslaugas. Klinikos veterinarai turi patirties diagnozuojant ir gydant įvairias akių ligas, todėl šeimininkai gali būti ramūs, kad jų augintinio akių sveikata yra patikimose rankose.

Kačių akių ligos gali sukelti daug diskomforto ir net rimtų sveikatos problemų, tačiau tinkamas ir laiku pradėtas gydymas gali padėti išvengti komplikacijų. Pastebėjus akių ligų simptomus, svarbu nedelsiant kreiptis į veterinarą, o akių lašai dažnai būna pagrindinis gydymo metodas. 

1. Vetklinikoje „Begemotas“ teikiama diagnostika apima akies būklės vertinimą, specialius tyrimus, o esant poreikiui – kačių akių gydymą.
2. Naudojami modernūs diagnostikos metodai ir aukštos kokybės vaistai, įskaitant įvairių rūšių akių lašus.
3. Be to, čia veterinarai teikia išsamias konsultacijas apie tinkamą akių ligų prevenciją bei gydymą.

Apsilankymas pas veterinarą yra esminis žingsnis siekiant užtikrinti augintinio kačių akių sveikatą. Jeigu įtariate, kad katinėlis negaluoja – susisiekite su mumis jau šiandien.

Nuo 2021 m. gegužės 1 d.Lietuvoje įsigaliojo privalomas gyvūnų čipavimas – šunų, kačių ir šeškų ženklinimas mikroschemomis ir jų registravimas Gyvūnų augintinių registre. 

Šunys, šeškai ir katės yra ženklinami siekiant užtikrinti jų gerovę. Taip pat gyvūnai, keliaujantys į užsienį, privalo turėti mikroschemą, kuri padeda identifikuoti augintinį ir europinį augintinio pasą.

Žmonės, neseniai įsigiję savo pirmąjį augintinį, gali nežinoti daug apie šią procedūrą, todėl dažnai kyla klausimas, kas yra gyvunų čipavimas ir registracija, kam jis aktualus.

Ką reikia žinoti prieš gyvūnų čipavimą?

Mikročipas reikalingas katėms, šunims ir šeškams, o į Lietuvą atvežti gyvūnai turi būti įregistruoti per 14 dienų nuo atvykimo į šalį.

Gyvūnų čipavimo didžiausias privalumas, kad jie padeda patvirtinti augintinių tapatybę, o registracija gyvūnų augintinių registre užtikrina, kad Jūsų augintinio negalėtų nusisavinti svetimi asmenys.

Jeigu gyvūnas ženklinamas po 2016 metų pradžios, jį reikia įregistruoti Gyvūnų augintinių registre ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas po čipo implantacijos. Šią procedūrą galima atlikti apsilankant veterinarijos klinikoje.

Atvykdami atlikti mikročipo implantacijos ir registracijos, šeimininkai turėtų turėti dokumentus, tokius kaip

• Pirkimo ar perdavimo sutartis
• Jeigu augintinis veislinis – kilmės dokumentus
• Taip pat savo paties asmens dokumentą.

Ar čipavimas yra skausmingas?

Šeimininkai, mylintys savo augintinius, dažnai nerimauja, ar gyvūno čipavimas yra neskausmingas.

Procedūra yra saugi ir nesukelia didelio diskomforto – ji primena skiepą, nes mikroschema įvedama injekcijos būdu. 

• Veterinarai implantuoja mikroschemą šunims ir katėms po oda, dažniausiai tarp menčių ant nugaros vidurio linijos.
• Kai kur Europoje gyvūnai kartais gauna implantą į kairę kaklo pusę.
• Standartinės augintinių mikroschemos paprastai yra 11–13 mm ilgio (maždaug 1⁄2 colio) ir 2 mm skersmens.

Suvedus mikroschemos numerį į gyvūnų registrą, jame saugoma svarbi informacija apie gyvūną, tokia kaip lytis, veislė, amžius, taip pat šeimininko vardas, pavardė, adresas ir telefono numeris.

Elektromagnetinių bangų poveikio baimės yra nepagrįstos, nes čipas yra deaktyvuotas. Taip pat svarbu paminėti, kad augintinio čipas neveikia kaip GPS ir negali nustatyti gyvūno lokacijos.

Šunų, šeškų ir kačių čipavimo kaina

Klientai dažnai klausia, kiek kainuoja mikročipas šunims ir katėms, taip pat ar registracija yra mokama.

Mikročipo implantacija ir registracija, atliekama mūsų veterinarų, bus greita ir efektyvi. Jūs būsite užtikrinti, kad procedūra atlikta kokybiškai ir be papildomų rūpesčių.

Čipavimo kaina, atsižvelgiant į jūsų augintinio rūšį, nesikeičia. Kainą galite pasitikslinti susisiekę su mūsų veterinarijos specialistais, paminėkite, kad domina gyvūnų ženklinimas. Mikročipas yra investicija į jūsų augintinio saugumą ir gerovę, padedanti lengvai identifikuoti pasimetusius gyvūnus ir sugrąžinti juos namo.

Kačių blusos yra viena dažniausių problemų, su kuriomis gali susidurti naminių gyvūnų šeimininkai. Šie parazitai gali sukelti ne tik diskomfortą jūsų augintiniui, bet ir rimtesnes sveikatos problemas. Todėl labai svarbu laiku pastebėti kačių blusų požymius ir žinoti kaip atpažinti kačių blusas, kaip jas gydyti ir ar jos gali kelti pavojų žmonėms.

Kačių blusos yra rimta problema, kurią reikia spręsti kuo greičiau. Atpažinti kačių blusas nėra sunku, tačiau svarbu laiku imtis veiksmų, kad jos neišplistų po visą namų aplinką. Kačių blusos naikinamos kompleksiškai ir reikalauja sistemingo požiūrio, įskaitant tiek tiesioginį katės gydymą, tiek aplinkos valymą.

Be to, būtina žinoti, kad gyvūnų blusos gali būti pavojingos žmogui, nes jos gali pernešti ligas ir sukelti alergines reakcijas. Todėl prevencija ir gydymas yra būtini, siekiant apsaugoti tiek jūsų augintinį, tiek visą šeimą.

Kaip atpažinti kačių blusas?

Kačių blusos yra nedideli, tamsūs vabzdžiai, kurie minta krauju. Jų kūnai yra plokšti, todėl jie lengvai gali judėti per gyvūno kailį.

Dažniausi požymiai, kad jūsų katė turi blusų, yra pernelyg didelis kasymasis, kailio netekimas ir paraudusi oda. Jeigu pastebite, kad jūsų katė dažnai kasosi ar laižo tam tikras kūno vietas, tai gali būti pirmas signalas, jog jūsų augintinis turi blusų.

Jei įtariate, kad katė turi blusų, galite patikrinti jos kailį šukomis su tankiais dantukais. Perbraukite per katės kailį ir patikrinkite, ar šukose nelieka tamsių grūdelių – tai gali būti blusų ekskrementai. Taip pat galite pamatyti pačias blusas judant per katės kailį.

Iš kur atsiranda kačių blusos?

Katės užsikrečia blusomis dažniausiai per tiesioginį kontaktą su kitais užkrėstais gyvūnais arba aplinka, kurioje yra blusų lervų. Blusos gali būti perduodamos iš laukinių gyvūnų, tokių kaip pelės, paukščiai ar net šunys. Jos taip pat gali užkrėsti katę, jei ši eina lauke, kur blusos dažnai gyvena žolėje ar smėlyje.

Be to, blusų kiaušiniai gali būti randami ant įvairių paviršių, pavyzdžiui, kilimų ar baldų, ir juos katė gali parsinešti namo ant savo kailio. Tai yra pagrindinės priežastys, kodėl net naminės katės gali užsikrėsti blusomis. 

Kaip naikinti blusas katei?

Kačių blusų naikinimas gali būti sudėtingas procesas, ypač jei jos jau išplito jūsų namuose. Pirmas žingsnis, kaip išnaikinti katei blusas, yra reguliari ir tinkama katės priežiūra. Galima naudoti specialius blusų šampūnus, purškalus, lašus arba apykakles, kurios padeda kontroliuoti blusas.

Rekomenduojama pasirinkti produktus, kurie yra skirti būtent katėms, nes šunims skirti produktai gali būti per stiprūs ir net pavojingi katėms. Kačių blusų naikinimas yra svarbus, nes šie parazitai ne tik erzina jūsų augintinį, bet ir gali plisti po visą namų aplinką.

• Vienas iš efektyviausių būdų, kaip išnaikinti katei blusas, yra naudoti veterinarijos gydytojo rekomenduotus blusų gydymo produktus. Tai gali būti lašai, kurie tepami ant katės nugaros.
• Taip pat svarbu išvalyti katės guolį ir kitus dažnai naudojamus daiktus, nes blusos gali dėti kiaušinius įvairiose vietose, o tai padidina pakartotinio užkrėtimo riziką.
• Kitas žingsnis – naudoti insekticidus namų aplinkoje. Taip pat verta dažnai siurbliuoti kilimus, sofas ir kitas vietas, kur katė dažnai būna. Siekiant ilgalaikio rezultato, gali prireikti kelių gydymo etapų, kad būtų sunaikinti tiek suaugę parazitai, tiek jų lervos.

Kačių blusų naikinimas turėtų būti sistemingas procesas, nes nepakanka tik vienkartinio gydymo. Svarbu ne tik naikinti blusas, bet ir apsisaugoti nuo jų sugrįžimo. Tai reiškia, kad reikia reguliariai naudoti profilaktines priemones, tokias kaip apykaklės ar lašai, kurie užkerta kelią blusų invazijai.

Kačių blusų prevencija

Blusų prevencija yra geriausias būdas apsaugoti savo katę ir save nuo šių nemalonių parazitų. Todėl, jei gyvenate aplinkoje, kurioje yra didelė blusų rizika, verta nuolat stebėti savo katę ir imtis prevencinių priemonių.

Taip pat svarbu žinoti, kad kačių blusos gali būti pavojingos žmogui, todėl jų naikinimas ir prevencija yra būtini siekiant išvengti sveikatos problemų.

Svarbu prisiminti, kad kačių blusos ne tik puola katę, bet taip pat gali užkrėsti aplinką. Todėl norint efektyviai naikinti katei blusas, būtina išvalyti visą gyvenamąją aplinką: plauti patalynę, valyti grindis ir kilimus, bei naudoti insekticidus, kurie naikina blusų lervas.

Be to, būtina reguliariai stebėti katę ir, jei reikia, kartoti gydymą, kad būtų išvengta pakartotinio užkrėtimo.

Ar gyvūnų blusos puola žmones?

Vienas dažniausių klausimų, kurį užduoda gyvūnų šeimininkai, yra „ar gyvūnų blusos puola žmones?“. Atsakymas yra taip, gyvūnų blusos gali įkąsti žmonėms, tačiau žmonės nėra jų pagrindiniai šeimininkai.

Jei jūsų katė turi blusų, šie parazitai gali ieškoti kitų kraujo šaltinių, ypač jei katė buvo pašalinta iš aplinkos arba blusos yra labai išplitusios. Blusų įkandimai žmonėms dažniausiai būna maži, raudoni ir labai niežtintys iškilimai, kurie dažnai pasirodo ant kojų ir kulkšnių.

Tačiau verta pabrėžti, kad kačių blusos negali gyventi ant žmogaus kūno, kaip ant katės. Jos gali tik trumpam laikui įkasti ir minta krauju, bet žmogaus kūnas nėra tinkama vieta joms daugintis. Todėl, nors kačių blusos žmogui yra nemalonios, jos nėra didelis ilgalaikis pavojus.

Ar kačių blusos pavojingos žmogui?

Šis klausimas turi daugiau nei vieną atsakymą. Kačių blusos gali pernešti įvairias ligas, įskaitant blusų sukeltą dermatitą, taip pat retais atvejais helmintus, kurie gali užkrėsti žmogų. Todėl svarbu ne tik gydyti savo augintinį, bet ir imtis priemonių, kad blusos neplistų po namus.

Kačių blusos taip pat gali sukelti alergines reakcijas žmonėms, kurie yra jautrūs jų įkandimams. Alerginės reakcijos gali pasireikšti odos bėrimais, stipriu niežuliu, o kartais net kvėpavimo sutrikimais. Todėl, jei įtariate, kad jūsų katė turi blusų, būtina imtis veiksmų, kad apsaugotumėte ne tik katę, bet ir save bei savo šeimą.

Kada dėl kačių blusų kreiptis į veterinarijos kliniką?

Radus blusų pas katę ar įtariant jų buvimą, svarbu nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytojus. Veterinarijos klinika “Begemotas” siūlo profesionalią pagalbą šioje srityje.

Gydytojai ne tik nustatys blusų buvimą, bet ir parinks tinkamiausią gydymo metodą jūsų augintiniui, užtikrindami, kad blusos būtų veiksmingai pašalintos.

„Begemoto“ specialistai taip pat patars, kaip išvengti pakartotinio užkrėtimo ir apsaugoti savo katę bei namų aplinką. Kreipimasis į vetklinikos „Begemotas“ gydytojus padės užtikrinti jūsų augintinio sveikatą,  komfortą ir ilgalaikę gerovę.

Šunų augintojams dažnai kyla rūpestis, kai jų šuo labai kasosi. Tai gali būti ir normalus elgesys, tačiau kai šuo labai kasosi, situacija gali tapti nerimą keliančia. Šunys gali kasytis dėl įvairių priežasčių, įskaitant instinktyvius elgesio modelius, fizinius poreikius ar odos ligas.

Kasymas yra natūralus šuns elgesys, kuris dažnai siejamas su jų ankstyvaisiais instinktais, tokiais kaip kailio retinimas atsikratant perteklinės kailio dalies po šaltojo sezono atšilus orams. Dažnai šuo kasosi dėl ant odos ir kailyje esančių parazitų, tokių kaip blusos, utėlės, plaukagraužiai bei erkės.

Kai šuo kasosi, bet blusų nėra, svarbu nustatyti kitą galimą niežulio priežastį. Tokia situacija gali kilti dėl šunų alergijų, kurios yra gana dažna problema tarp šunų.

• Alergijos gali būti susijusios su maistu, aplinkos veiksniais, tokiais kaip žiedadulkės ar dulkių erkės, arba cheminėmis medžiagomis, kurios naudojamos namuose.
• Kita galima priežastis yra odos infekcijos, kurios gali atsirasti dėl bakterijų ar grybelių, ypač jei oda yra pažeista.
• Be to, hormoniniai sutrikimai, tokie kaip hipotirozė, taip pat gali lemti odos problemas. Jei jūsų šuo nuolat kasosi, bet blusų nėra, svarbu kreiptis į veterinarijos kliniką.

Specialistas gali atlikti reikalingus tyrimus, tokius kaip odos biopsija ar alergijos testai, ir parinkti tinkamą gydymą. Kol laukiama diagnozės, svarbu stebėti šuns elgesį ir vengti potencialių alergenų, kad būtų išvengta tolesnio dirginimo.

Galimos priežastys kodėl jūsų šuo kasosi

1. Alergijos

Viena iš dažniausių priežasčių, kodėl šuo kasosi, yra alergijos. Šunys gali būti alergiški maistui, aplinkos alergenams, tokiems kaip žiedadulkės ar dulkių erkės, arba cheminėms medžiagoms, esančioms aplinkoje, naudojamuose skalbikliuose ar valikliuose namų buityje.

Simptomai gali būti įvairūs, įskaitant intensyvų kasymąsi, odos paraudimą ir netgi plikimą. Aplinkos, ypač žiedadulkių, alergijų atvejais gali būti dažniau pastebima, kad šuo kasosi snukį, šuns akys ašaroja, šuo čiaudo, sloguoja.

2. Parazitai

Kitas dažnas kasymosi kaltininkas yra parazitai, tokie kaip blusos, erkės ir utėlės. Net ir nedidelis blusų kiekis gali sukelti stiprų niežulį, ypač jei šuo yra alergiškas blusų įkandimams.

Be to, kai kurie parazitai gali būti atsakymas, kodėl šuo kasosi ir plinka. Jei šuo kasosi, bet blusų nėra, verta patikrinti, ar nėra kitų parazitų, kurie gali būti nematomi plika akimi. 

3. Odos ligos

Bakterinės ir grybelinės šunų odos ligos taip pat gali sukelti intensyvų kasymąsi. Šios infekcijos dažniausiai atsiranda, kai yra pažeista odos barjeras, pavyzdžiui, dėl įbrėžimų ar alergijų.

Odos infekcijos gali būti sudėtingos, ir dažnai reikalauja veterinarinės priežiūros, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir tinkamas gydymas. Veterinarijos klinika Vilniuje Begemotas  specialistais atlieka  visus odos tyrimus, mikroskopinę analizę, esant poreikiui biopsiją, kad nustatytų infekcijos tipą.

4. Hormoniniai sutrikimai

Hormoniniai sutrikimai, tokie kaip hipotirozė arba Kušingo sindromas, gali turėti įtakos odos būklei ir gali būti priežastis kodėl Jūsų šuo kasosi ir plinka. Šie hormoniniai sutrikimai veikia medžiagų apykaitą ir odos regeneraciją, dėl ko oda tampa sausa, ir šuo pradeda kasytis.

Tokiais atvejais veterinarijos gydytoja dermatologė Milda Vasaitytė gali atlikti kraujo bei kitus reikiamus tyrimus, kad patikrintų hormonų lygį šuns organizme ir nustatytų tinkamą diagnozę bei gydymą.

Kodėl šuo kasosi ausį?

Kai šuo kasosi ausį, tai gali būti ženklas, kad kyla problemų su ausies sveikata. Dažniausios priežastys, dėl kurių šuo kasosi ausį, yra ausų ligos, kurios gali būti bakterinės, parazitinėss arba grybelinės kilmės.

• Šunys, turintys ilgas ir nukarusias ausis, dažniau susiduria su tokiomis problemomis dėl prastos oro cirkuliacijos.
• Kiti galimi ausų niežulio kaltininkai yra šunų ausų erkės ar alerginės reakcijos.
• Jei pastebite, kad šuo dažnai kasosi ausį, purto galvą ar iš ausies sklinda nemalonus kvapas, svarbu kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Veterinaras gali apžiūrėti ausį ir atlikti reikiamus tyrimus, kad nustatytų tikslią priežastį ir paskirtų tinkamą gydymą, kuris gali apimti ausies valymą, vietinius vaistus ar antibiotikus. Kol laukiate konsultacijos, venkite valyti šuns ausis patys, nes tai gali pabloginti situaciją arba pažeisti ausies kanalą.

Kada reikėtų kreiptis į veterinarijos kliniką?

Jei pastebėjote, kad šuo kasosi ir plinka, arba šuo labai kasosi ir tai trunka ilgiau nei kelias dienas, būtina kreiptis į veterinarijos kliniką.

Vetklinika “Begemotas” siūlo išsamų tyrimų ir gydymo planą, kuris gali apimti odos tyrimus, kraujo tyrimus, alergijos testus ir kitus diagnostikos metodus, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir pradėtas tinkamiausias bei veiksmingas gydymas.

Ar šuns kasymasis yra pagydomas?

Jei jūsų šuo kasosi, tai geriausi gydymo būdai turi būti parinkti patyrusios gydytojos – dermatologės, priklausomai nuo nustatytos kasymosi priežasties. Štai keletas dažniausių sprendimų taikomų veterinarijos klinikose:

• Alergijos valdymas. Jei nustatyta, kad šuo yra alergiškas tam tikriems maisto produktams ar aplinkos veiksniams, veterinarė – dermatologė Milda Vasaitytė gali rekomenduoti specialią dietą bei medikamentinį gydymą. Svarbu atpažinti ir vengti alergeno, kad būtų išvengta tolesnės organizmo reakcijos į alergeną, kuris sukelia šuns kasimąsį.
• Parazitų kontrolė. Jei šuo kasosi dėl parazitų, tokie kaip blusos ar erkės, veterinarai gali paskirti specialius antiparazitinius preparatus. Taip pat būtina parazitus naikinti šuns aplinkoje, kad būtų išvengta pakartotinių infekcijų.
• Odos ligų gydymas. Bakterinės ir grybelinės infekcijos gydomos antibiotikais arba priešgrybeliniais vaistais. Tai gali būti vietiniai preparatai arba sisteminiai vaistai, priklausomai nuo infekcijos sunkumo bei sukelėjo.
• Hormonų disbalanso korekcija. Hormoniniai sutrikimai, tokie kaip hipotirozė, gydomi vaistais, kurie normalizuoja hormonų lygį organizme. Tai padeda atkurti normalią odos būklę ir sumažina kasymąsi.

Kaip išvengti šuns kasymosi?

1. Reguliarus maudymas ir priežiūra. Naudokite švelnų šunų šampūną ir reguliariai valykite šuns kailį. Tai padeda pašalinti nešvarumus ir sumažina parazitų riziką.
2. Sveika mityba. Užtikrinkite, kad šuo gautų subalansuotą mitybą, kuri palaikytų gerą odos ir kailio būklę. Tai gali apimti papildus su omega-3 riebalų rūgštimis, kurios padeda išlaikyti odos drėgmę.
3. Venkite alergenų. Jei žinote, kad jūsų šuo yra alergiškas tam tikriems veiksniams, stenkitės jų vengti. Tai gali apimti alergiškų maisto produktų pašalinimą iš dietos ar aplinkos alergenų kontrolę.
4. Reguliarūs vizitai pas veterinarą. Nuolat tikrinkite šuns sveikatą pas veterinarijos gydytoją, kad anksti nustatytumėte ir išspręstumėte potencialias problemas. 

Jeigu pastebėjote, kad jūsų šuo labai kasosi visuomet patikrinkite ar jo kailyje nėra blusų ar kitų „gyventojų“. Jei šuo kasosi, bet nėra blusų ar kitų parazitų  – tai gali būti dėl sveikatos problemų, alergijų į maistą ar aplinką, dėl kitų odos ligų sukelto niežėjimo. 

Jei jūsų šuo kasosi, gal net kasosi ir plinka, tai gali būti rimta problema, kuri reikalauja dėmesingo požiūrio ir tinkamo gydymo. Veterinarijos klinika “Begemotas” Vilniuje, su patyrusia gydytoja Milda Vasaityte, yra pasiruošusi padėti nustatyti problemos priežastis ir pasiūlyti efektyvius sprendimus.

Rūpestingas ir atsakingas požiūris į savo augintinio sveikatą užtikrina laimingą ir sveiką gyvenimą jūsų mylimam šuniui, tad registruokitės jau dabar.

Šunų odos ligos yra įvairios būklės, kurios veikia šunų odą ir gali sukelti diskomfortą bei sveikatos problemas. Nors kai kurios šunų odos ligos gali būti lengvos ir lengvai gydomos, kitos gali būti sunkesnės ir reikalauti nuolatinės priežiūros. 

Šunų odos ligos gali kilti dėl daugybės priežasčių, įskaitant alergijas, infekcijas, parazitus ar net genetiką.

Dažniausiai pasitaikančios šunų odos ligos

Šunų dermatitas

Dažnai diagnozuojama ir plačiai paplitusi šunų odos liga yra šunų odos uždegimas – dermatitas, kuris gali būti sukeltas bakterijų, grybelių arba netgi autoimuninių sutrikimų. Šunų odos grybelis ar bakterijų sukeltas uždegimas turi būti gydomas kuo tiksliau ir skubiau. 

Ši odos liga dažnai pasireiškia kaip niežėjimas, odos paraudimas, pleiskanojimas ir netgi infekcijos. Alergijos gali būti susijusios su maistu, oro tarša, augalų žiedadulkėmis.

Šunų seborėjinis dermatitas

Kita dažna šunų odos liga yra seborėjinis dermatitas, kuris pasižymi pleiskanojimu, riebumu ir odos pūslėjimu. Ši būklė gali būti sukelta įvairių veiksnių, įskaitant genetiką, hormonų disbalansą ar bakterinės kilmės infekcijas.

Šunų odos grybelis

Šunų odos grybelis yra bendra odos infekcija, kurią sukelia įvairūs grybeliniai organizmai, tokie kaip dermatofitai, dažniausiai Microsporum ir Trichophyton rūšys. Šis susirgimas dažnai vadinamas „grybeline infekcija“ arba „grybelinėmis odos ligomis“ ir gali pasireikšti bet kokio amžiaus, dydžio ir veislės šunims. Šunų odos grybelis  yra labai užkrečiamas ir gali plisti tiesioginio kontakto būdu su užkrėstu gyvūnu ar užterštais objektais, pavyzdžiui, šukomis, guoliais ar žaislais.

Pagrindiniai šunų odos grybelio simptomai yra odos paraudimas, niežėjimas, pleiskanojimas ir plaukų slinkimas, dažniausiai aplink „pažastis“, ausis, snukį, letenas ir uodegą. Odos pažeidimai dažnai būna apvalios formos. Šunys gali dažnai laižyti ar kasytis užkrėstą vietą, o tai gali dar labiau pabloginti situaciją ir sukelti antrines infekcijas, todėl labai svarbu kuo skbubiau kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Uždelstas ar netinkamai gydomas šunų odos grybelis ar bakterinės kilmės dermatitas gali komplikuotis į antrinės giliųjų odos sluoksnių ir vidaus organų infekcijas. Šunų odos grybelis – gali būti pavojingas ne tik kitiems namuose gyvenantiems gyvūnams, bet ir paties šeimininkams.

Kaip diagnozuoti šunų odos grybelį?

Diagnozuoti šunų odos grybelį gali tik veterinarai, atlikdamas odos tyrimus po specialia lempa bei mikroskopuojant odos bei kailio mėginius. Gydymas paprastai apima priešgrybelinius vaistus, tokius kaip šampūnai ar kremai, o sunkesniais atvejais gali būti skiriami geriami vaistai.

Taip pat svarbu išlaikyti šuns aplinką švarią, reguliariai plauti jo daiktus ir, jei įmanoma, vengti kontakto su užkrėstais  ir sveikais gyvūnais, siekiant užkirsti kelią infekcijos plitimui. Nors gydymas gali užtrukti kelias savaites, tinkama priežiūra ir gydymas padeda užtikrinti sėkmingą pasveikimą.

Parazitinės šunų odos ligos

Parazitinės šunų odos ligos, kurių priežastys būna blusų ar erkių invazijos gali sukelti įvairias šunų ne tik odos, bet ir kitas vidaus organų funkcijų problemas. Blusos ir erkės gali sukelti niežėjimą, paraudimą ir alergines reakcijas, tuo tarpu demodekozė gali sukelti plaukų slinkimą ir odos pažeidimus. 

Demodekozė – tai liga, kurią sukelia maži parazitai, gyvenantys šunų plaukų folikuluose ir riebalinėse liaukose. Blusų sukeltos šunų odos ligos dažnai komplikuojasi į antrinius odos uždegimus giliuosiuose odos sluoksniuose. Parazitines šunų odos ligas gali nustatyti ir gydyti tik veterinarijos gydytojas.

Odos navikai ar autoimuninės ligos

Šunys gali sirgti ne tik įvairiomis bakterinėmis ar grybelinėmis infekcijomis, bet ir odos navikais, ar autoimuninėmis ligomis, kurios gali paveikti odą.

Svarbu suprasti, kad kiekviena šunų odos liga gali reikalauti skirtingo gydymo. Tačiau, nepaisant ligos pobūdžio, svarbu laiku pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju – dermatologu. Jei pastebite bet kokius odos pokyčius, tokius kaip niežėjimas, paraudimas, pleiskanojimas arba odos pažeidimai – žaizdelės, geriausia nedelsiant kreiptis į veterinarijos kliniką. 

Kas gali nutikti jeigu nesiimsiu šunų odos ligų gydymo?

Nepagrįstas šunų odos ligų gydymas ar neteisingas gydymas gali turėti rimtų padarinių jūsų augintinio sveikatai. 

Pavyzdžiui, nepaisant atopinio dermatito, nuolatinis niežėjimas ir odos pažeidimai gali sukelti antrinės infekcijas ir ilgalaikius odos pažeidimus. 

Be to, nebaigta gydyti ar netinkamai gydoma bakterinė infekcija gali plisti į giliau esančias audinius ir sukelti rimtas sveikatos problemas. Negydomos šunų odos ligos gali lemti nuolatinį diskomfortą jūsų augintiniui ir sumažinti jo gyvenimo kokybę. 

Taip pat, kai kurios šunų odos ligos gali sukelti ilgalaikį:

• plaukų slinkimą, 
• odos randėjimą, 
• kailio netekimą bei odos jautrumą;
• odos skilinėjimą, kraujavimą, skausmą;
• estetines šuns odos ir kailio problemas.

 Taigi, gydymas reikalingas ne tik dėl šuns sveikatos, bet ir dėl jo bendros gyvenimo kokybės ir gerovės. 

Kodėl atsiranda juodos dėmės ant šuns odos?

Viena iš dažniausių priežasčių, kodėl šunų odos dėmės yra juodos, yra padidėjęs melanino kiekis tam tikrose odos vietose. Tai gali būti paveldimas bruožas arba tiesiog natūrali šuns odos pigmentacija. Šios dėmės gali būti pigmento –melanino padidėjusios koncentracijos odoje rezultatas, arba jos gali atsirasti dėl kitų priežasčių – amžius, genetika ar net saulė.

Tam tikrų veislių šunys, pavyzdžiui, retriveriai, kokerspanieliai ar labradorai, gali būti linkę į padidėjusį melanino kiekį ir todėl turėti daugiau juodų ar rudų dėmių ant odos.

Kita priežastis, dėl kurios gali atsirasti juodos dėmės ant šuns odos, yra saulės poveikis. Taip pat kaip ir žmonės, šunys gali įgyti pigmentines dėmes nuo saulės arba dėl kitų išorinių veiksnių. Kai kurie šunys gali būti jautrūs saulės spinduliams ir todėl gali turėti padidėjusią pigmentaciją tam tikrose odos vietose.

Tačiau svarbu paminėti, kad kartais juodos dėmės gali būti susijusios su odos problemomis ar netgi ligomis, tokiomis kaip melanoma arba kitos odos vėžio formos. Todėl, jei pastebite, kad šuns juodos dėmės ant odos keičia dydį, formą arba spalvą, arba jei pastebite kitus neįprastus odos pokyčius – niežulį, pažeistos odos laižymą, svarbu nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją – dermatologą, kuris nustatys pigmentinių dėmių priežastis, pateiks tikslią diagnozę ir paskirs geriausią gydymo planą.

Kodėl šuns kailis plinka?

Šuns kailis plinka dėl įvairių priežasčių, pradedant nuo paprastų sveikatos sutrikimų iki rimtų ligų. Viena iš dažniausių priežasčių yra šunų alergijos, kurios gali būti sukeltos maisto, aplinkos veiksnių ar net parazitų, tokių kaip blusos.

• Kai šuns kailis plinka, tai taip pat gali būti signalas apie hormonų disbalansą, pavyzdžiui, dėl skydliaukės ar antinksčių ligų.
• Kita dažna priežastis yra odos infekcijos, įskaitant bakterines, grybelines ar parazitines infekcijas, kurios gali sukelti plaukų slinkimą tam tikrose kūno vietose.
• Stresas ar netinkama šuns mityba taip pat gali turėti įtakos kailio būklei. Jei pastebite, kad šuns kailis plinka, svarbu kreiptis į veterinarą, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir pradėtas tinkamas gydymas. Tinkamai pasirūpinus, šuns kailis gali vėl tapti tankus ir sveikas.

Kur kreiptis dėl šunų odos ligų?

Svarbu atsiminti, kad kiekviena šuns odos liga gali reikalauti skirtingo gydymo, todėl svarbu konsultuotis su veterinarijos gydytojas – dermatologė ir gauti tinkamą diagnozę ir gydymo planą, kuris atitiktų jūsų augintinio poreikius.

Tinkama higiena, mityba ir reguliarūs sveikatos patikrinimasi gali padėti užkirsti kelią daugeliui šunų odos ligų ir užtikrinti jūsų šuns sveikatą ir gerovę. 

Veterinarijos gydytojai Begemote žino kaip svarbu turėti veterinarijos gydytoją, kurio dėka šeimininkai gali jaustis dėl savo keturkojo šeimos nario. Vet klinikos misija teikti aukščiausios kokybės gydymo paslaugas, užtikrinti profesionalų aptarnavimą ir visokeriopą patogumą pacientams – augintiniams.

Jei Jūsų augintinis užspringo nedelsiant kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Šunų krenkštimą ar žiaugčiojimą gali sukelti ir infekcinės ligos (tokios kaip šunidžių kosulys, sinusitas, rinitas ar kita kvėpavimo takų infekcija), užsikrėtimas virškinamojo trakto, širdies kirmėlėmis, sergant širdies ir kraujagyslių ligomis ar turint trachėjos kolapsą.

Kodėl šuo krenkščia? 

Šuo krenkščia ar žiaugčioja kai stimuliuojami ar dirginami jo gerklų receptoriai, trachėja ar bronchai. Šie receptoriai dažniausiai dirginami dėl užstrigusio svetimkūnio kvėpavimo takuose. 

Svetimkūniai kvėpavimo takuose pasitaiko įvairūs nuo žaislų, kaulų iki šakų, kurios užstriga gerklėje ar stemplėje. 

Dažnai šeimininkai maišo ar šuo krenkščia ar žiaugčioja, tad labai svarbu ieškant atsakymo į “kodėl šuo krenkščia?”, bet kokiu atveju kreiptis pagalbos į veterinarijos gydytoją, kuris apžiūrės augintinį, atliks reikiamus tyrimus bei paskirs tinkamiausią gydymą.

Kodėl šuo kosėja?

Dažniausiai šuo kosėja dėl viršutinių kvėpavimo takų padidėjusio jautrumo, kurį sukelia šunidžių kosulysar kitos kvėpavimo takų infekcinės ligos.

Rečiau šuo kosėja dėl širdies ligų bei padidėjusio skrandžio rūgštingumo.

Šunidžių kosulys. Kas tai?

Šunidžių kosulys – tai terminas naudojamas apibūdinti virusinės ir bakterinės kilmės infekcijos kompleksą. Šunidžių kosulys sukelia viršutinių kvėpavimo takų uždegimą. Tai greitai plintanti ir užkrečiama liga, kuria gyvūnai užsikrečia tarpusavyje turėdami tiesioginį kontaktą.

Nebūkite suklaidinti šio viruso pavadinimo, tai nėra tik prieglaudose gyvenančių gyvūnų ligą. Šia liga gali užsikrėsti bet kuris gyvūnas, kuris turi kontaktą su kitais šunimis (dresūroje, ilgose pasivaikščiojimuose, parodose, veislyne, šunų viešbučiuose bei aikštelėse, svečiuose ir pan.)

Kas sukelia šunidžių kosulį?

Pirminis arba vienintelis patogenas sukeliantis šią ligą gali būti:

• Šunų parainfluenza virusas
• Šunų adenovirus 2 (CAV-2)

Gram-neigiamos bakterijos (tokios kaip Bordetella bronchiseptica, Pseudomonas spp., Escherichia coli ir Klebsiella pneumonia) gali būti pirminis patogenas, ypatingai jaunesniems šuniukams, tačiau gali sukelti ir antrinę infekciją – tracheitą, bronchitą, plaučių uždegimą.

Įdomus faktas, tai kas katės yra būti „šunidžių kosulio“ sukėlėjo nešiotojos ir padėti infekcijos sukelėjams išgyventi aplinkoje be jokių sveikatos pokyčių.

Šunidžių kosulio simptomai

Visi klinikiniai simptomai yra susiję su kvėpavimo takų pažeidimo ir priklauso nuo ligos eigos bei susirgusio šuns amžiaus. Sausas kosulio priepuoliai ir įvaizdis, kad kažkas užstrigo šuns gerklėje yra pagrindiniai simptomai iš kurių galite įtarti šunidžių kosulį. Daugeliu atvejų šuo atrodys sveikas, išskyrus pastovų kosėjimą net ir ramybės būsenoje.

Jei liga nėra pažengusi apetitas ir aktyvumo lygis dažniausiai nebūna sumažėjęs.

Sveikatos būklei ar ligai progresuojant dažnai šunims atsiranda atsikosėjimas baltomis, putotomis gleivėmis.. Kosulys gali sukelti vėmimą. Pažengusios šunidžių kosulio ligos atveju gali atsirasti viduriavimas, karščiavimas, apatiškumas, matomos balkšvos, gelsvos, žalsvos išskyros iš akių ir nosies ertmės.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šunų kosėjimas gali suintensyvėti dėl netinkamo antkaklio, temperatūros ir drėgmės pokyčių, susijaudinimas, pastovaus aktyvumo.

Jei pastebėjote, kad Jūsų šuo kosėja arba jam/jai prasideda kosulio priepuoliai net ir ramiai gulint, nedelsiant kreipkitės į veterinarijos gydytoją, nes šunidžių kosulys per kelias dienas gali komplikuotis ir į sunkios formos plaučių uždegimą – pneumonijos.

Kokie šunys yra linkę sirgti šunidžių kosuliu?

Didesnę tikimybę šunidžių kosuliu susirgti turi jauni, vyresnio amžiaus, sergantys lėtinėmis ligomis ir nevakcinuoti šunys. Dažniausiai sunki ligos eiga pasireiškia šuniukams nuo 6 savaičių iki 6 mėnesių amžiaus.

Kaip apsisaugoti savo šunį nuo šunidžių kosulio?

Efektyviausias prevencijos būdas – vakcina. Jei Jūsų ir Jūsų augintinis mėgstate dalyvauti įvairiose varžybose, paradose, lankote dresūros pamokas, lankotės susiburimuose, žaidimų aikštelėse, leidžiate laisvalaikį su kitais gyvūnais, patariame vakcinuoti savo šunis nuo šunidžių kosulio. Reikia nepamiršti, kad jau sergantys šunys yra nevakcinuojami ir imuniteto visam gyvenimui neįgauna.

Veterinarijos klinika Vilniuje Begemotas pasiruošęs visad padėti serganties keturkojams draugams. Veterinarijos gydytojų patirtis, moderni įranga padeda greitai, efektyviai diagnozuoti ligą bei jos priežastis ir paskirti tinkamiausią gydymą. Jei iškilo klausimų ar apėmė nerimas dėl šuns sveikatos Begemoto veterinarijos klinika dirba kiekvieną dieną nuo ankstyvo ryto iki nakties. Kreipkitės į mus jeigu jūsų augintiniui reikia pagalbos.